Minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą (dienotvarkė) (4)

trispalve

alkas.lt nuotr.

Kovo 5–11 d., minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Seime vyks šventiniai renginiai.

Kovo 5 d., šeštadienį, 9.45 val. Seimo rūmų Parlamento ir Vitražo galerijose vyks analogų pasaulyje neturinčios šachmatų varžybos „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2016“.Varžybas organizuoja Seimo kanceliarija kartu su Lietuvos šachmatų federacija, Lietuvos šachmatų mėgėjų federacija ir Vilniaus šachmatų klubu. Gražia tradicija tapęs renginys Seimo rūmuose šachmatininkus suburs jau 22-ąjį kartą.

Kovo 9 d., trečiadienį, 13 val. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje susitiks su moksleiviais⃰⃰ (renginys bus tiesiogiai transliuojamas internetu ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“).

Kovo 10 d., ketvirtadienį, 13 val. Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) vyks gėlių, skirtų padėti ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija⃰. Gėlių bus padėta ant signatarų kapų Joniškyje, Kaune, Kėdainiuose, Kelmėje, Klaipėdoje, Pakruojyje, Palangoje, Plungėje ir Vilniuje.

Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, 9 val. – gėlių padėjimo iškilmės prie Kovos 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje, 10 val. – iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas Kovo 11-osios Akto salėje ⃰  (minėjimas bus tiesiogiai transliuojamas internetu ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“ bei per LRT televiziją). 12 val. – Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje (vyks tiesioginė transliacija per LRT televiziją).

12.30–16 val. Seimo I rūmuose – atvirų durų valandos, kurių metu veiks vaikų dirbtuvės, vyks viktorina, kurioje svečiai galės patikrinti savo Lietuvos istorijos žinias, koncertuos meno kolektyvai ir folkloro ansambliai, bus rodomi trumpametražių dokumentiniai filmai.

Seimo svečiai taip pat galės apžiūrėti eksponuojamas parodas: fotografijų parodą „Už Lietuvos Nepriklausomybę“ Parlamento galerijoje ir ekspoziciją „Į Laisvę“ Seimo II rūmuose.

Nepriklausomybės atkūrimo diena bus paminėta ir kitais renginiais. Kovo 10 d.Lietuvos mokytojų asociacija organizuoja konkursą „Lietuvos istorijos žinovas“, kuriame kviečia dalyvauti švietimo įstaigas, savivaldybes, 14 val. Prezidento rūmų ansamblyje bus atvertas Valstybės pažinimo centras, 20 val. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Kariūnų tarybos iniciatyva bus atliekamos patriotinės dainos ir dalijamasi prisiminimais prie laužo ant istorinio Stalo kalno Vilniuje.

Kovo 11 d. 10–17 val. vyks atvirų durų valandos Valstybės pažinimo centre, 12 val. – iškilmingas minėjimas, Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ir gėlių padėjimo prie paminklų Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje ceremonija ir trispalvė akcija „Sveika, Laisve!“ Vienybės aikštėje Kaune. 13 val. – šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, 19.30 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose bus pristatytas meninis-istorinis projektas „AKTAS. Vizuali istorijos interpretacija. Mada videografinėje erdvėje“. Minėjimo renginiai taip pat vyks Genocido aukų muziejuje.

2016-03-11 Nepriklausomybės dienos minėjimas. programa

Kovo 5 d., šeštadienis
9.45–17.00 val. – tradicinės šachmatų varžybos „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2016“, skirtos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, Parlamento galerijoje.
Kovo 9 d., trečiadienis
11.00 val. – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų susitikimas su moksleiviais Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, Kovo 11-osios Akto salėje*
Kovo 10 d., ketvirtadienis
10.00–13.00 val. – Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos organizuojamas konkursas „Lietuvos istorijos žinovas“ Lietuvos Respublikos švietimo įstaigose, savivaldybėse
13.00 val. – gėlių, skirtų padėti ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, Parlamento galerijoje*
Gėlių bus padėta ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų Joniškyje, Kaune, Kėdainiuose, Kelmėje, Klaipėdoje, Pakruojyje, Palangoje, Plungėje, Vilniuje
14.00 val. – Valstybės pažinimo centro atidarymas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų ansamblyje, Totorių g. 28, Vilniuje*
20.00 val. – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Kariūnų tarybos iniciatyva Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga – dainos ir prisiminimai prie laužo ant istorinio Stalo kalno Vilniuje.

Kovo 11 d., penktadienis

9.00 val. – gėlių padėjimo ceremonija prie Kovos 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje
10.00 val. – iškilmingas Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, Kovo
11-osios Akto salėje*
10.00–17.00 val. – Valstybės pažinimo centro atvirų durų valandos visuomenei Lietuvos
Respublikos Prezidento rūmų ansamblyje. Įėjimas – Totorių g. 28, Vilnius
12.00 val. – trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje ir Lietuvos kariuomenės garbės kuopos ir orkestro žygiavimas Gedimino prospektu nuo Nepriklausomybės a. iki Katedros a., Vilniuje
12.00 val. – iškilmingas minėjimas, Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ir gėlių padėjimo prie paminklų Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje ceremonija, Kaune
12.30 val. – trispalvė akcija ir šventinis koncertas „Sveika, Laisve!“ Vienybės aikštėje, Kaune
12.30–16.00 val. – atvirų durų valandos Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, Vitražo ir Parlamento galerijose Vaikų dirbtuvės, viktorina, mokinių meno
kolektyvų ir folkloro ansamblių meninės kompozicijos, trumpametražių dokumentinių
filmų demonstravimas, parodų lankymas
13.00 val. – šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
19.30 val. – meninis-istorinis projektas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose – „AKTAS. Vizuali istorijos interpretacija. Mada videografinėje erdvėje“*

⃰  – įėjimas su kvietimais.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Šventės, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .

4 komentarai

  1. Iš viso ilgo, įdomaus, sudėtingo ir bene pačio ilgiausio pasaulyje tarpe visų tautų – mūsų tautos gyvavimo laiko
    …net 26-ių metų prireikta po žiaudriausios “civilizacinės katastrofos’ ant gretimos Rusijos 1917 m. užmestos,
    ką iš 1940-06-15 … 1990-03-11 nevalstybiškosios būties mėsmalės išeidami, ir kitiem išsikrapštyt padėdami
    galėsim:
    su garbia 1219 m. išeities į viešą pri-Pažinimą pradžia nuo Živinbudo, Daujoto, Viligailos, Dausprungo, Mindaugo, žemaičių kunigaikščių Erdvilo, Vykinto, nuo Treniotos, Vaišelgo, Švarno, Traideno, Butigeidžio ir Butvydo,
    iki pat Naujųjų laikų šiuolaikiškosios Lietuvos kūrėjų didžiųjų Valdovų Vytenio, Gedimino, Kęstučio, Algirdo,
    Jogailos su Vytautu, gal net Švitrigailos ir kitų, šiuolaikiškąją valstybę iš XIII a. pagal laikinąjį svetimų metskaitlį
    dar vis beatskaitinėjant apmaudžiai ir kiek gėdingai (prieš savus, seniausiosios iš tautų, protėvius) per 1795-
    1918 m. juodžiausiąjį “nesivaldymo” metą perbridus, ir Didiesiems Jonui Basanavičiui, Antanui Smetonai,
    Stasiui Šilingui, Aleksandrui Stulginskiui, kiek ir Kaziui Griniui su Mykolu Sleževičium išbrist iki pat KOVO 11-osios
    p a d ė j u s
    (priklijavau tą įdomų drąsuolį Mykolą Sleževičių, dėl jo atsakingo ryžto, ir išbandytai patikimos veikos 1918-12-26
    diena pradedant, kai paskyrus vykdymui Valstybės valdymo barams vadovauti, atlaikyta ir suturėta VASARIO 16
    aktu atkurtos Valstybės gyvata, dėka žinomų ir nelabai, jo asmeninės tarnystės LDNKŠ Peterburge darbinių
    santykių su jį paskyrusiu į ministrus pirmininkus Stasiu Šilingu; suprantama, – skyrusio valia ir nuėmę 1926-12-17)
    iki pat
    dar naujesnių, – jau po 2016 kovo 11-osios prasidėsiančių, – Lietuvos įtakos “iš praeities…” laikų; padedant VPŽ
    tą palaikantys ir ant piliavietės-šventvietės buvusios-būsimos pasiTarę ir s u T a r ę pakvietė
    “– Valstybės pažinimo centro atidarymas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų ansamblyje, Totorių g. 28, Vilniuje*
    20.00 val. – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Kariūnų TARYBOS iniciatyva Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga – dainos ir prisiminimai prie laužo ant istorinio Stalo kalno Vilniuje.”

  2. Artojas:

    Giedriau, ar bent pats supratai ką prirašiai, dar ir suplakdamas Basanavičių, Smetoną….. su Griniumi. Juk ir šaukštas deguto visą bačką medaus sugadina. Net prof. Eidimtas rašė , kad jei ne Smetona Lietuvos dabar nebūtų. Vadinasi, jei 1926 metais nebūtų įvykęs perversmas, prezidentu būtų išlykęs Grinius , jau tada Lietuva galėjo būti prijungta prie Sovietų Rusijos. Pasidomėkite , to meto, tikrais istoriniais faktais.
    Mano tėvas taip pat pasakojo , kaip prie Griniaus , bolševkai siautė Lietuvoje. ir kad tik Lietuvos kariuomenė tada išgelbėjo Lietuvą.

    • Dėkoju už atsiliepimą,
      deja įžvalgumus ir pajautą sovietmetis tikrai …itin skausmingai i š m u š ę s
      todėl (tarsi būsimame Valstybės pažinimo centre) kaip dvimečiui ar trimetinio lygmens bambliu,
      – taip taip, spalvotomis “kaladukėmis”, – ir Pažinimą apie Tautos praeities spragų kamšymą ..dėsiu
      🙂
      “tik po 26-ių …pradėt p a ž i n t (ir susipažint) nuo kovo 10/11 d. bus kviečiama…”

      Dienotvarkę (Nepriklausomybės dienos) skelbiant …įrašas išryškintas – “ant STALO KALNO” t a r ta …

      įžangai (į suvokimą nukreipt idant) ilgametės atmintie, iki XIII a. nuoroda pateikta, IR PAVYZDYS,
      – nuo XIV a. pradžios įtvirtinimo Naujųjų laikų (vos kelių pastarųjų šimtmečių) Vadovų įtakos

      ir kadangi, – priimt, suvokt, atsiremt (ypač svetimųjų kronikose) nuo g a l i n g i a u s i o Vytenio
      …apčiuopiamų žinių menka, tai tuo pačių išskirtu palyginimu ir lygiai (ar net labiau) nuvertinama
      Jono Basanavičiaus su Stasiu Šilingu įtaka išskirta, jei ženkli dalis Peterburginio ar iki ir po…
      veiklų barų l y g m e n ų poveikio tai pačiai 1926 m. gruodžio 17 d. “neįkertanti vis”, tai ir paryškinta
      gan ženkliai bei įtaigiai (gal Paties atveju ir nepakankamai), kad ne sutartinė patikima bei pasiteisinusi
      a s m e n y b ė buvusio K.Būgos su A.Voldemaru dėstytojo Peterburge Antano Smetonos pareigūno-
      asmens įtaka labiau lėmusi pačia gruodžio 17 d. būtinąją eigą (genezę jos), o karinė-kultūrinė
      grafų Šilingų, Laisvės kovotojų giminės atstovo (carų pažemintų iki baronų titulo) Stasio Šilingo
      1906-1918 m. įtaka nuo pat Maskvos, Peterburgo, Stokholmo per suomių-švedų Haparandą
      ir “Gintarine deklaracija”, ir jo “Tautos dainų geneze”, ir “Čiurlionio kuopa”, ir pirmu (po 1795 m.)
      pirmininkavimu ..
      Valstybės (Tarybos) Krašto apsaugos, Ribų, Teatro, Valstybės paskolos bei Teisės komisijoms

      todėl pagrečiui “prezidentinio” įvaizdžio (i s t o r i o g r a f i š k a i Smetona-Stulginskis-Grinius)
      nuolat ir pakankamai atmestinai (atmetant J. Basanavičių, S. Šilingą, kaip ir Vyt. Lansbergį dab.)
      iš Valstybės vadovų rindos užtryninant gal kiek Šapokiško romantizmo “užpatriotintu” išskirtumu
      esmines asmenybes, – buvusius MŪSŲ VALSTYBĖS VADOVUS, – ir teko “pasitelkt” Sleževičiaus
      Šilingo asmeninio santykio raidos politinės i s t o r i o g r a f i j o s pavyzdį, kas deja be K.Griniaus
      …niekaip

      “IŠ DAINOS ŽODŽIŲ NEIŠMESI”

  3. Nu , negali būti!:

    Tai Lietuva vėl laisva? Kada spėjom iš ES išstot?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: