Šių metų pradžioje įsigaliojus pluoštui Civilinio kodekso ir Notariato įstatymo pataisų, žmonės gali kreiptis į notarus dėl naujų paslaugų, taip pat numatyta aukštesnių reikalavimų patiems notarams.
Notariato įstatymo pataisos numato, kad notaras atliks vykdomuosius įrašus pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės.
Taip pat notaras Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina dokumentus pažyma – Apostille. Iki šiol užsienio valstybėms skirtus Lietuvoje išduotus dokumentus pažyma Apostille tvirtindavo tik Užsienio reikalų ministerija. Nuo sausio 18-sios, kai visus notarus pasieks ypatingi iškilieji antspaudai, pažyma Apostille dokumentus tvirtins ir notarai. Šis veiksmas šalies gyventojams bus itin patogus, nes norint legalizuoti Lietuvoje išduotus dokumentus, nebereikės vykti į sostinėje esančią Užsienio reikalų ministeriją, o pakaks kreiptis į bet kurį artimiausią notarą.
Be to, pataisos numato, kad notarui suteikiama teisė būti civilinių ginčų taikinimo tarpininku – mediatoriumi, kai sprendžiami ginčai. Šių paslaugų kaina ir apmokėjimo tvarka nustatoma sudarant sutartį dėl paslaugų teikimo, jei įstatymai nenustato kitaip.
Civilinio kodekso pataisos numato kai kurių pakeitimų asmenų veiksnumo ribojimo srityje. Be kita ko, notarams numatyta nauja atsakomybė tvirtinti atsirandančius išankstinius nurodymus. Numatyta, kad pilnametis veiksnus fizinis asmuo gali pateikti išankstinį nurodymą, kaip turėtų būti tvarkomi klausimai dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo tuo atveju, jei jis ateityje būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje.
Išankstiniame nurodyme asmuo gali įvardyti asmenis, kuriuos pageidauja, kad teismas skirtų jo globėjais arba rūpintojais; nurodyti asmenis, kurių teismas neturėtų skirti jo globėjais arba rūpintojais; pareikšti valią dėl gyvenamosios vietos, pvz., apgyvendinimo globos (rūpybos) institucijoje; nurodyti konkretų asmenį, kuris spręstų klausimus dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo; pateikti kitus nurodymus.
Taip pat Civilinio kodekso pataisos numato, kad notarai tvirtins ir sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus. Pilnametis veiksnus fizinis asmuo gali raštu sudaryti sutartį su pilnamečiu veiksniu fiziniu asmeniu, kuriuo jis pasitiki, dėl pagalbos priimant sprendimus tam tikrose gyvenimo srityse. Sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityse, kuriose yra veiksnus, gali sudaryti ir fizinis asmuo, kuris yra neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje. Sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus gali būti sudaroma, kai asmeniui dėl psichikos sutrikimo arba dėl kitų aplinkybių – amžiaus, ligos ar kitų – sudėtinga priimti geriausiai jo interesus atitinkančius sprendimus.
„Seimui priėmus minėtąsias pataisas, notarai deramai pasirengė vykdyti naujas funkcijas. Buvo surengti ir toliau bus tęsiami kvalifikacijos kėlimo seminarai ir kiti mokymai, susiję su dokumentų legalizavimo Apostille pažyma, vykdomųjų įrašų išdavimu ir mediacija“, – sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.
Be naujų veiksmų, numatyti ir nauji reikalavimai notarams. Nustatomas reikalavimas notarui turėti teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą. Taip pat nuo vienerių iki dvejų metų prailginamas kandidato į notarus – asesoriaus – praktikos laikas. Kitiems asmenims nustatomas 6 mėnesių notaro praktikos laikas.
Šiuo metu Lietuvoje dirba 262 notarai.
