Senieji amatai kaimo moterims – ne tik gyvenimo būdas, bet ir verslas (1)

juostos_zum.lt

Juostos | zum.lt nuotr.

Mūsų kaimo moterys gali ne tik savarankiškai ūkininkauti, bet ir užsiimti kitais verslais. Pasinaudojusi ES ir valstybės parama, ne viena moteris savo mėgstamus užsiėmimus, susijusius su tradicinių amatų puoselėjimu, jau pavertė nuosavu verslu. „Moterys, jeigu ką daro, tai daro gerai arba labai gerai“, – šypsosi žolininkė ir tautodailininkė Vaiva Jundulaitė–Kosienė.

Vaiva baigė  Kaišiadorių profesinę technikos mokyklą, mokėsi Klaipėdos siuvėjų mokykloje ir įgijo sukirpėjos–konstruktorės diplomą. Po gyvenimiškų išbandymų grįžo į Žemaitiją ir įsigijo sodybą Visvainių kaime.

Jaunoji ūkininkė, turinti keturis vaikus, suko galvą, kuo galėtų užsiimti. „Ant kelio užvedė pati gamta ir gyvenamoji  vieta, prisiminimai apie močiutę, kuri domėjosi augalais, gydė savo šeimą, gimines ir artimuosius. Taip ir pradėjau savo mažą verslą“, – pasakoja Vaiva. Tačiau vienas lauke ne karys –  kurti nedidelį verslą Vaiva sugalvojo kartu su seserimi.

Ūkininkei labai rūpi švarus maistas, ekologija. Jų su seserimi biodinaminiai ūkiai bendradarbiauja: augina vaistažoles, gamina prieskonius ir vaistines arbatas, žymimas ekologiniu ženklu.  Anksčiau savo žoles pristatinėjo pačios, dabar jas jau tiekia ir parduotuvėms. Vaiva turi ir vaistažolių darželį, todėl pas ją atvažiuoja žmonės, kurie nori išmokti pažinti augalus, kurti arbatas. „Lietuvės moterys rūpinosi savo šeimos narių sveikata, todėl darželiuose augino vaistažoles. Smagu, kad žmonės nori vėl atgaivinti šias žinias“, – kalba Vaiva.

Vaiva ne tik žolininkė – ji taip pat užsiima ir kita veikla. Dar vaikystėje jai patiko rankdarbiai, išmoko megzti, siūti, tapyti ant audinių. Gamtos įkvėpta ir dabar daug laiko skiria rankdarbiams, kūrybai. Nuo 2009 m. Vaiva Jundulaitė – sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senųjų amatų audimo ir siūlų dažymo puoselėtoja. „Norisi ne tik kurti, bet ir uždirbti. Audžiu grindų kilimus, lovatieses, skaras ir kitus gaminius, atsižvelgiu į tai, ko žmonėms reikia“, – sako menininkė. Pasak jos, dalyvaujant įvairiuose renginiuose ir mugėse, jai nemaža paspirtimi tapo Žemės ūkio ministerijos teikiama finansinė parama tautinio paveldo gaminių populiarinimui.

Kai kurie prie audimo staklių sėda tik dėl savęs, o kai kurie jau ir šio amato sklaida užsiima – mokydami jo aplinkinius, jaunąją kartą. Tautinio paveldo puoselėtoja Vaiva ne tik pati audžia, bet šio amato moko ir kitus: veda praktinius audimo mokymus, edukacines programas. Pasinaudojusi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos parama, ji pastatė svirną, kurio reikėjo staklėms. Tame svirne ir vyksta edukacinės programos bei audimo mokymai, ypač populiarūs ir tarp vietos veiklos grupių – austi mokosi moterys iš įvairių šalies kaimo bendruomenių.

„Žemaitijos kaimų ir miestelių amatininkai nuo seno glaudžiai susiję su žeme. Dažnai turintis įrankius valstietis jų pagamindavo ir kitiems. Beveik kiekviena kaimo moteris mokėjo verpti, austi. Džiugu, kad gerokai apnykę senieji amatai pradeda atsigauti, vėl mokomasi austi, siuvinėti, megzti“, – veikliomis kaimo moterimis džiaugiasi Vaiva. Verslios bendruomenės puoselėja ne tik planus austi puošmenas, bet ir ketina užsidirbti pardavinėdamos rankų darbo audeklus ir kitus gaminius.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *