Aukso spalvomis nusidažiusi Užutrakio dvaro aplinka (nuotraukos) (0)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Į Lietuvą atėjo ruduo ir medžiai pasidabino įvairių spalvų lapais. Tai – laikotarpis, kai akį džiugina ir sielą praskaidrina spalvų žaismas.

Alkas.lt fotografas Arūnas Sartanavičius pasistengė įamžinti šį trapų grožį, kuomet dar buvo saulėtos ir šiltos dienos. Jis apsilankė Užutrakio dvaro sodybos ansamblyje ir savo akimirkomis dalijasi su jumis.

Užutrakio dvaras stovi prie Galvės ežero, Užutrakyje (Trakai). Kraštovaizdžio architektūros draustinis.

Užutrakio dvaras apėmė virš 600 ha teritoriją, iš jų 80 ha plotą apėmė sodyba, kurią sudarė ūkinė ir reprezentacinė dalys. Abi dalis atribojo sudėtinga tvenkinių ir želdynų sistema. Ūkinėje dalyje Juozapas Tiškevičiaus (vyresnysis) 1895-1897 m. pastatė medinius ir raudonų plytų mūro architektūros pastatus – karvidę, vežiminę, svirną, spirito gamyklą su sandėliu, kalvę ir kt. Šioje sodybos dalyje taip pat buvo Užutrakio alkakalnis, ant kurio nuo XVIII a. stovėjo unitų cerkvė, kurią Tiškevičiai paverstė dvaro koplyčia. Ūkinę dalį Juozapas Tiškevičius suformavo iš XIX a. gale įsigyto Užutrakio palivarko, o naujosios savo rezidencijos reprezentacinę dalį įrengė pusiasalio, vadinto „Algirdo sala“ tarp Galvės ir Skaisčio (Žydiškių) ežerų, gilumoje ant performuoto ir dalinai supilto Galvės ežero kranto.

Užutrakio rūmus 1898–1901 m. pastatydino grafo Juozapo Tiškevičiaus jauniausias sūnus Juozapas Tiškevičius , kuris po tėvo mirties 1897 m. paveldėjo Užutrakio dvaro sodybą. Jis buvo pirmasis Užutrakio ordinatorius. Tai pagal lenkų architekto Juzefo Huso projektą statyti istoristiniai, turintys neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų rūmai. Interjerai buvo dekoruoti ankstyvuoju prancūzų klasicizmo – Liudviko XVI stiliumi. Rūmus supo didelis parkas, kuris buvo buvo sumanytas kaip vandens parkas, kuriame įrengta sudėtinga, daugiau nei 20 dekoratyvių tarpusavyje ir su didžiaisiais Galvės bei Skaisčio (Žydiškių) ežerais sujungta tvenkinių sistema. Parką suprojektavo Eduardas Andrė. XIX a. pabaigos peizažinis Užutrakio parkas buvo įkurtas sename pušų, eglių ir ąžuolų miške.

Šalia rūmų buvo įrengti puošnūs, reguliaraus plano prancūziški parteriai, dekoruoti marmurinėmis Dianos, Floros  ir Ariadnės (visos skulptūros XVII a. pab. – XVIII a. pr. prancūzų skulptoriaus Antuano Koisevokso skulptūrų kopijos) bei Bakcho skulptūromis, metų laikų personifikacijų biustais ir urnomis, geometriniais gėlynais. Angliškojoje – peizažinio parko dalyje buvo dekoratyvieji tvenkiniai, parko kalvos buvo dekoruotos dirbtinėmis uolomis, siauriausioje parko dalyje buvo įrengta grota. Pusiasalio gale, priešais Galvės ir Skaisčio (Žydiškių) ežerų santaką įrengta ant aukščiausios kalvos, vadintos „Gilioji“, įrengta apžvalgos aikštelė, o jos papėdėje -Mergelės Marijos su kūdikiu skulptūra. Šiuo metu Užutrakio parke auga daug vietinių ir introdukuotų medžių ir krūmų rūšių. Užutrakio ordinacija paveldėjo Juozapo Tiškevičiaus vyriausiasis sūnus Andrius Tiškevičius, kuris iki 1940 metų buvo antruoju ir paskutiniu Užutrakio ordinatoriumi.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Užutrakio dvaras buvo nacionalizuotas, karo metu ją valdė vokiečių okupacinė valdžia. Po karo čia veikė KGB aukštų pareigūnų sanatorija, vėliau – pionierių stovykla ir poilsio namai, valstybinė turizmo bazė. Tuo laikotarpiu dvaro sodyba ypatingai nukentėjo: buvo suardytas originalus rūmų planas, stipriai deformuotas, o vėliau apleistas parkas, kuriame iškilo kraštovaizdį darkantys bei su dvaro architektūra nederantys pastatai. Šiandien Užutrakio dvaro sodyba – nacionalinės reikšmės kultūros paminklas, valdomas ir tvarkomas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos. Užutrakis sparčiai atgimsta: restauruojami rūmai, ūkiniai dvaro pastatai ir parkas – atkuriami nunykę tvenkiniai, tvarkomi želdiniai, į parką sugrįžta skulptūros ir vazos, kiti jį puošę mažosios architektūros elementai.

.