Laisvo laiko perteklius skatina norą eksperimentuoti
Moksleivių vasaros atostogos Lietuvoje daug ilgesnės nei kitose Europos šalyse ir jau pradėta kalbėti apie jų trumpinimą. Specialistai perspėja, jog tokių ilgų atostogų metu sunku užtikrinti vaikų užimtumą, todėl šiais metais rugsėjo 1-ąją į klases sugrįžę mokiniai per vasarą galėjo ne tik pailsėti, bet ir įgyti naujų įpročių. Deja, tie įpročiai gali būti ir žalingi, ypatingai paauglystės laikotarpiu, kuriam būdingi eksperimentai, ribų bandymas, o dažnai autoritetu tampa bendraamžiai lyderiai.
Dešimt metų Lietuvoje veikiančios tarptautinės organizacijos „Mentor“ atstovybės „Mentor Lietuva“, dirbančios jaunimo narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos srityje, specialistai sako, jog yra normalu, kad po vasaros atostogų pasikeičia paauglių elgesys, į mokyklas jie sugrįžta labiau suaugę.
„Vaikai yra skirtingos asmenybės, vieni atsakingesni, savarankiškesni, gebantys kritiškai mąstyti, kiti – lengviau pasiduodantys bendraamžių įtakai. Todėl vieni gali patys pasirūpinti savo laisvalaikiu, o kiti turėdami daug laisvo laiko nežino, kaip jį prasmingai išnaudoti. Tuomet kyla noras išmėginti dalykus, kurie gali būti rizikingi ir žalingi, o norą išbandyti narkotines medžiagas gali paskatinti ir netinkama bendraamžių įtaka“, – pasakojo „Mentor Lietuva“ projektų koordinatorė Bernadeta Lažauninkaitė.
Tėvai turėtų glaudžiau bendradarbiauti su mokytojais
Švietimo ir mokslo ministerijos 2015–2016 mokslo metai paskelbti mokyklos bendruomenės metais, pasak pašnekovės, yra puiki paskata tėvams plačiau pasidomėti ugdymo įstaigoje vykstančiomis veiklomis, nuostatomis, įgyvendinamomis prevencinėmis programomis bei aktyviau įsitraukti į mokyklos gyvenimą.
Kaip pasakojo Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos socialinė pedagogė Inga Navickienė, mokykloje vykdyta prevencinė programa įtraukė visą moksleivių aplinką – tiek vaikus, tiek jų tėvus, tiek bendraamžių santykius bei pedagogus: „Programa „GYVAI“ išsiskiria tuo, jog ne tik vaikai, bet ir tėvai skatinami kartu kalbėtis svarbiomis temomis, tartis, kaip mokyti savo vaikus nepasiduoti neigiamai aplinkinių įtakai, įveikti sunkumus, spręsti problemas, išsikelti tikslus. Kūrybinių veiklų pagalba buvo suaktyvintas mokytojų, tėvų ir pačių vaikų noras pasirinkti sveiką gyvenimo būdą.“
„Raginu tėvus glaudžiau bendradarbiauti su mokytojais, socialiniais pedagogais ir kartu ieškoti veiksmingų būdų, siekiant apsaugoti vaikus. Paaugliui neužtenka pasakyti, jog toks elgesys blogas, o toks – geras. Šiuo laikotarpiu yra itin svarbu ugdyti asmeninius ir socialinius įgūdžius, skirti dėmesį išankstinių nuostatų naikinimui, mokyti atsispirti neigiamai bendraamžių įtakai, skatinant kritinį mąstymą ir pasitikėjimą savo nuomone“, – sakė B. Lažauninkaitė.
Efektyvumą įrodė tyrimas
Formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius ir ugdyti asmeninius gebėjimus siekianti programa „GYVAI“ Lietuvos mokyklose įgyvendinama nuo 2009 metų ir yra skirta 6–7 klasių moksleiviams. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro akredituota programa – viena iš nedaugelio Lietuvoje vykdomų prevencinių programų, kuriai buvo atliktas efektyvumo vertinimo tyrimas, atskleidęs, jog programoje dalyvavę vaikai rečiau ir mažiau rūkė cigaretes bei vartojo alkoholinius gėrimus, lyginant su vaikais, nedalyvavusiais joje.
