Nuo kitų metų, 2016 m. vasarį, Lietuvoje pradės veikti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, kuri jau seniai prigijo užsienio šalyse, tačiau Lietuvoje ji – naujovė. Atliekas tvarkančių bendrovių duomenimis, šiuo metu Lietuvoje prie gyvenamųjų namų įrengtuose specialiuose rūšiavimo konteineriuose yra surenkama ir perdirbama tik apie ketvirtadalį vienkartinių gėrimų pakuočių. Pavyzdžiui, kaimyninėje Estijoje, įdiegus minėtą užstato sistemą arba taip vadinamus taromatus, per praėjusius metus šis skaičius išaugo net iki 94 proc.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Inžinerinės ekologijos katedros profesorius Gintataras Denafas yra įsitikinęs, kad įsigyjant prekę sumokėtas ir vėliau grąžintas užstatas paskatins vartotojus atsakingiau žiūrėti į pakuočių rūšiavimo problemą Lietuvoje.
Tikimasi, kad pradėjus taikyti pakuočių užstato sistemą Lietuvoje, per ateinančius metus prekybos vietose įrengtų taromatų pagalba pavyks surinkti bent 70 proc. nereikalingos stiklinės, plastikinės ar metalinės taros.
Naujos galimybės
Šiuo metu galimybė grąžinti nereikalingas gėrimų pakuotes į taromatą ir atgauti užstatą gyventojams suteikiama tik vienoje parduotuvėje sostinėje. Vis dėlto stiklinę pakuotę galima grąžinti bet kurioje parduotuvėje esančiame taros supirkimo punkte.
„Nors pastebima tendencija, jog gyventojai atsakingiau vertina atliekų tvarkymo problemą, tačiau taros supirkimas vis dar yra našta tiek pirkėjams, tiek pardavėjams, sukelianti papildomų nepatogumų, – sakė ekologijos bendrovės „Ecoservice“ vykdančioji direktorė Daiva Skrupskelienė. – Akivaizdžių pokyčių šioje srityje tikimąsi pradėjus taikyti naują taromatų sistemą, kuri jau pasiteisino pažangiose Europos šalyse.“
Remiantis Vakarų šalių patirtimi, ne tik atliekų tvarkytojai, tačiau ir patys gyventojai turėtų pastebėti šios sistemos teikiamą ekologinę ir finansinę naudą.
„Tikimąsi, jog kasmet taromatuose surenkamų pakuočių kiekiai tik didės ir vis mažiau jų atsidurs konteineriuose arba dar blogiau – gamtoje, – sakė D. Skrupskelienė. – Akivaizdu, kad vis didesnė visuomenės dalis įsitraukia į rūšiavimo procesą, todėl ši naujovė padės dar patogiau ir aktyviau tvarkyti buitines atliekas.“
Nuo vasario mėnesio didžiuosiuose prekybos centruose įrengtuose taromatuose bus įdiegta automatinė pakuočių atpažinimo sistema, todėl įmetus pakuotę, pažymėtą specialia atpažinimo etikete su kodu, pirkėjui bus grąžintas pirkimo metu sumokėtas užstatas. Taip pat taromatai priims ir nepažymėtas pakuotes, tačiau už jas pinigai nebus mokami.
„Nors Lietuvoje ši sistema bus pradėta taikyti tik kitąmet, o Vakarų šalys ją sėkmingai įgyvendina jau keletą metų, galime pasidžiaugti, jog šios sistemos įvedimas padės perimti naudingą kitų šalių praktiką ir judėti tinkama linkme sprendžiant aplinkosaugos problemas ir diegiant gyventojų poreikius atitinkančią atliekų tvarkymo infrastruktūrą“, – tikino profesorius G. Denafas.
Automate pakuočių atliekos bus išrūšiuojamos ir supresuojamos, todėl sumažinus pakuočių tūrį, pavyks sumažinti ir logistikos kaštus, surinkti didesnį pakuočių kiekį ir patogiai pristatyti jį perdirbančioms įmonėms. Taromatai fiksuos pakuotės svortį, todėl grąžindamas tarą vartotojas privalės pasirūpinti, jog ji būtų ištuštinta, o svarbiausia – nepažeista etiketė, leidžianti automatiškai atpažinti depozitinę pakuotę. Taip pat automatas nustatys ar įdėta tara nėra sudaužyta, įskelta ar kažkaip kitaip pažeista ir nebetinkama perdirbimui.
„Pakuočių šalinimas taromatuose palengvins ne tik surinkimo ir transportavimo, tačiau ir visą atliekų perdirbimo procesą. Šiuo metu atliekos, surinktos iš specialių rūšiavimo konteinerių, yra dar kartą perrūšiuojamos ir paruošiamos perdirbimui, o taromatuose surinktos pakuotės išliks švarios, kokybiškos, nesusimaišys su kitomis atliekomis,“ – teigė D. Skrupskelienė.
Taip pat prekybos vietose yra planuojama įdiegti programinę įrangą, kuri padėtų kontroliuoti atliekų, patenkančių į taromatus, srautus, fiksuoti informaciją apie parduotų ir priduotų pakuočių kiekius bei rūšis.
Nelengva užduotis
„Lietuvoje įdiegti visiškai naują atliekų tvarkymo sistemą ir pripratinti ja naudotis gyventojus – nelengva užduotis, todėl tam turi būti pasiruošta iš anksto, apsvarstyti visi galimi scenarijai ir parengtas efektyvus procesų valdymo modelis. Todėl labai svarbu, jog visi kūrimo darbai būtų kompetentingų specialistų rankose“, – apie pokyčius kalbėjo G. Denafas.
Šiuo metu už visos sistemos kūrimą ir tolimesnę infrastruktūros plėtrą Aplinkos ministerijos leidimą yra gavusi viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius“ (USA). Sistemos administratorius yra atsakingas už taromatų poreikio apskaičiavimą ir jų pristatymą į prekybos vietas, techninę priežiūrą, kontrolę. Taip pat numatomas perdirbamos taros skaičiavimo centro įrengimas, sutarčių su logistikos partneriais bei pakuočių perdirbėjais atrinkimas ir pasirašymas bei kiti sistemos kūrimo darbai.
Nors užstato dydis dar nėra aiškus, tačiau specialistai teigia, kad jis bus vienodas visų rūšių pakuotėms kaip skatinanti priemonė grąžinti panaudotas pakuotes į taromatus ir per daug neapsunkinanti pirkėjų papildomomis išlaidomis.
„Pagal įstatymą pakuočių užstato sistemoje privalės dalyvauti visos parduotuvės, kurių plotas siekia tris šimtus kvadratinių metrų ar daugiau, o priduoti tarą ir atgauti užstatą bus galima ir mažesnėse parduotuvėse, – sakė Kauno technologijos universiteto profesorius G.Denafas. – Taromatai bus prieinami beveik visose prekybos vietose, todėl gyventojams bus sudarytos patogios sąlygos, pavyks išvengti stovėjimo eilėse, taros sandėliavimo namuose nepatogumų, o pastangos tvarkant atliekas atsipirks finansiškai.”
Būsimos sistemos administratoriaus duomenimis, jau pateikta daugiau nei 700 paraiškų iš visos Lietuvos dėl taromatų įrengimo prekybos vietose. Šis skaičius nėra galutinis, todėl spėjama, jog iki kitų metų vasario, kai pradės veikti užstato sistema, prekybininkai suaktyvės ir taromatų poreikis dar labiau išaugs.
„Kovoje su aplinkosaugos problemomis labai svarbu užtikrinti, jog tiek savo produkcijai vienkartines pakuotes naudojančios įmonės, tiek prekybininkai, tiek pirkėjai būtų suinteresuoti ir siektų bendro tikslo. Tik tokiu atveju galėsime tinkamai išnaudoti visus sistemos privalumus ir su užsienio šalimis lygintis pasiektais rezultatais“, – tikino D. Skrupskelienė.
