Pasaulio paveldo savanoriai Kuršių nerijoje (0)

Pasaulio paveldosaugininkai Kuršių nerijoje | vstt.lt nuotr.

Pirmąją rugpjūčio savaitę dešimt Kuršių nerijos ir Baltijos jūros bičiulių susivienijo bendro tikslo vardan – išsaugoti unikalią Kuršių nerijos gamtą. Vandens „žydėjimas“ ir invazinės rūšys – dvi didelės grėsmės unikaliai Kuršių nerijos gamtai, kurias pažaboti ėmėsi pirmosios Lietuvoje Pasaulio paveldo savanorių stovyklos dalyviai.

Poilsiautojus Nidoje bei Juodkrantėje savanoriai pasitiko klausimu: ar žinote, kodėl vanduo Kuršių mariose „žydi“? Savanoriai paaiškino, kad dumbliai mariose ir kituose vandens telkiniuose išvešėjo dėl aplinkos netausojančių ūkių, netinkamai valomų nuotekų ir kitų taršos šaltinių. Specialia įranga iš Kuršių marių sėmė vandens mėginius ir nusivedę į Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos kieme laikinai įrengtą mini laboratoriją tyrinėjo juos, rodydami poilsiautojams vandenyje tarpstančius dumblius.

Dėl grėsmės gyvybei Baltijoje sunerimę poilsiautojai čia pat galėjo įvertinti savo poveikį Baltijos jūrai. Pasitelkę pirmąją poveikio Baltijos jūrai skaičiuoklę, savanoriai uždavė jiems klausimus apie kasdienius įpročius, kurie veikia Baltijos jūros būklę. „Jei visi gyventų kaip Tu, Baltijos jūra jau būtų mirusi“ – tokį verdiktą išgirdo vos keletas poilsiautojų. Jie nedelsiant gavo patarimų, kaip galėtų sušvelninti savo poveikį Baltijos jūrai. Tačiau vis tik daugelis poilsiautojų labai apsidžiaugė išvydę skaičiuoklės rezultatus ir supratę, kad jų poveikis Baltijos jūros ekosistemai nėra labai didelis.

Pasaulio paveldo savanorių stovyklos dalyviai kovojo su invazinių augalų plitimu. 2006 m. gaisravietės plote itin gausiai veši baltažiedės rubinijos sąžalynai, keisdami buveinės sąlygas ir taip išstumdami vietinius augalus. Savanoriai išbando įvairius metodus, siekdami pažaboti šio augalo plitimą, o kitąmet grįžę į tą patį plotą patys galės įvertinti, kuris iš taikytų metodų buvo efektyviausias.