Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

KTU mokslininkas: netrukus cementas ne terš, o saugos gamtą

www.alkas.lt
2015-06-26 10:45:32
1
KTU mokslininkas: netrukus cementas ne terš, o saugos gamtą
Anglies dvidegini sugeriantis cementas_Novacem nuotr.
Anglies dvideginį sugeriantis cementas | Novacem nuotr.

Kasmet iš cemento gamyklų į aplinką patenka apie 5 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o paprasto gelžbetonio statiniai, veikiami korozijos, į aplinką išskiria nuodingas medžiagas. Pasak KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro (SMKTC) direktoriaus Ernesto Ivanausko, tokios problemos mokslininkus verčia ieškoti inovatyvių statybinių medžiagų.

Senovės Egipte pradėtas naudoti cementas naudojamas ir šiandien, tačiau nedaug kas žino, kokia kenksminga Žemei

yra jo gamyba.  Per metus pagaminama apie 2,5 mlrd. tonų šios statybinės medžiagos, o, remiantis pasaulio išteklių instituto duomenimis, cemento gamyklos pasaulyje išmeta apie 4-5 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Sugers anglies dvideginį

Kauno technologijos universiteto (KTU) SMKTC direktorius E. Ivanauskas sako, kad šioje srityje pasaulio mokslininkų atliktas įdirbis gan nemažas ir nuolatos ieškoma būdų kuo ateityje galima būtų bent jau dalinai pakeisti pačią populiariausią rišamąją medžiagą.

„Nemažai pasaulinių kompanijų šiuo metu siekia pritaikyti naujas gamybos technologijas cemento gamybos pramonėje, siekiant sumažinti pastarosios sukeliamas anglies dvideginio (CO2) emisijas bei sukurti konkuruojančius produktus, kurių pagrindas yra naujos medžiagos ir perdirbamos pramoninės atliekos“, – sako mokslininkas.

Laboratorijose jau yra sukurtas anglies dioksidą sugeriantis cementas, sprendžiantis taršos problemą, nes per jo gyvavimo ciklą medžiaga sugeria daugiau dujų nei jų išskiriama gamybos metu.

Nauja yra tai, kad cementas gaminamas ne iš kalcio karbonato (klinčių), o iš magnio silikatų. Būtent ši žaliava cemento gamybos metu neišskiria CO2, o kietėdama papildomai absorbuoja šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Tokiu būdu cemento pramonė iš aplinkos teršėjo taptų anglies dvideginį mažinančia pramonės šaka.

Dar geresnis mokslininkų pasiūlytas būdas yra gaminti rišamąją medžiagą apskritai į aplinką neišskiriant CO2, tai taip vadinama „Pelenų rišamoji medžiaga/cementas“, kuri gaminama iš akmens anglies lakiųjų pelenų, juos surenkant specialiais filtrais. Įvykus cheminėms reakcijoms gaunama itin tanki sukietėjusio gaminio struktūra, susidarant kalcio aliuminio silikato hidratui C.A.S.H., kuri yra tvirtesnė už gerai žinomą kalcio hidrosilikatų struktūrą C.S.H naudojant įprastą cementą.

Vis dar nepakeičiamas

Dar viena alternatyva įprastiniam cementui yra geopolimerų rišamųjų savybių panaudojimas cemento gamybos metu, juos naudojant kaip įprasto portlandcemenčio pakaitalą. Geopolimerinis cementas yra ekologiškesnis nei įprastas portlandcementis, ne tik dėl to, kad jo gamybos metu į aplinką patenka mažiau CO2 dujų, bet gamyboje gali būti naudojamos įvairios pramoninės atliekos, kaip, kad lakieji pelenai, kurių vien Europoje į aplinką patenka virš 40 mln. tonų per metus.

Nepaisant įvairų tyrimų, šiuo metu statybos rinkoje nėra kito rišamosios medžiagos produkto, kuris pilnai galėtų pakeisti cementą ir būtų gaminamas masiniu būdu. Anot mokslininkų, planuojama, kad rinkoje toks naujas produktas gaminamas masiniu būdu turėtų pasirodyti maždaug apie 2018 metus.

Armatūrą keičia polimerai

Visiems labai gerai žinomas armatūrinis plienas kaip pagrindinė gelžbetoninių konstrukcijų armavimo medžiaga naudojama dešimtmečius, tačiau jo fizinės-mechaninės savybės ypač korozijai agresyvioje ir elektromagnetinėje aplinkoje neužtikrina visų jai keliamų reikalavimų. Dėl šios priežasties gelžbetoninių konstrukcijų ilgaamžiškumas korozijai agresyvioje aplinkoje nėra didelis.

„Vienas problemos sprendimų būdų yra gelžbetoninių konstrukcijų armavimui naudoti naujos kartos inovatyvias medžiagas ir technologijas, t.y. betonines konstrukcijas armuoti neplienine polimerine kompozicine armatūra, kuri turi ne tik didelį mechaninį atsparumą, bet ir atsparumą korozijai“, – sako E. Ivanauskas.

Tokia unikali kompozicinė armatūra yra pagaminta iš stiklo arba bazalto pluošto kompozicinių medžiagų. Jos strypas sudarytas iš 10-16 mikronų stiklo pluošto skaidulų arba bazalto skaidulų, kurios surištos polimerais. Pluoštas sudaro medžiagą, kuri yra stipri ir standi išilgine kryptimi.

Tai užtikrina maksimalų ilgaamžiškumą betone nuo 80 iki 100 metų. Kompozicinė armatūra yra atspari šarminėms betono terpėms, nelaidi šilumos ir elektros laidumui, yra aukšto stiprumo tempiant, lengvai apdirbama, žymiai lengvesnė už armatūrinį plieną. Tokia armatūra yra ekologiška, nes neišskiria nuodingų ir toksiškų medžiagų.

Atlaiko bet kokį aplinkos poveikį

Kompozicinė polimerinė armatūra betoninėse konstrukcijose gali būti naudojama kaip strypinė armatūra, kaip armatūros tinklai ir kaip erdviniai armatūros karkasai. Ji dėl didelio stiprio tempiant, gali būti naudojama armuoti betonines konstrukcijas visuomeniniams ir pramoniniams pastatams (sveikos statybos namai, tyrimų centrai, medicinos paskirties pastatai) bei transporto statiniams (geležinkelių bėgių pagrindai, požeminiai garažai ir aikštelės, tiltų ir uostų statyba, specializuoti požeminiai darbai).

Tokios konstrukcijos gali būti eksploatuojamos tiek esant įprastinėmis aplinkos sąlygomis, tiek ir aplinkos sąlygomis, veikiant agresyviai aplinkai. Dėl atitinkamų techninių-ekonominių motyvų leidžiama konstrukcijose armatūrą maišyti – plieninę armatūrą su neplienine kompozicine polimerine armatūra.

Betoninės konstrukcijos armuotos kompozicine armatūra iš stiklo arba bazalto pluošto kompozicinių medžiagų turi atitikti bendriems statybos techniniams reglamentams kaip ir gelžbetoninės konstrukcijos armuotos armatūriniu plienu.

„Polimerinės konstrukcijos dėl savo mažo svorio ir sąlyginai paprasto apdirbimo bei ilgaamžiškumo yra didelis ateities potencialas armuojant betoninius gaminius, todėl yra būtinybė nagrinėti tokių konstrukcijų skaičiavimą ir siekti jos platesnio panaudojimo galimybių“, – pabrėžia KTU mokslininkas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Olandijos mokslininkas: „Visuomenė keičiasi iš esmės – judame link didžiulio ryšių tinklo“
  2. Pienas – geriausias gaminys, kokį gamta sukūrė žmogui
  3. Lietuvos mokslininkai ieško paprastų būdų maisto kokybei tikrinti

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    10 metų ago

    Gerbiamieji būsimieji inžinieriai, joks betonas neatsilaikys prieš vis šilantį klimatą! Nuo seniausių laikų patikimiausia statybinė medžiaga buvo ir ateityje BUS natūralus akmuo. Iki pat šio tūkstantmečio pabaigos dabartiniame šiauriniame Žemės pusrutulyje klimatas pastoviai ŠILS! Šio tūkstantmečio viduryje mūsų Žemės pusrutulyje bus tiktai vienas metų ir paros laikas- VASARA ir DIENA! Ir tai tęsis iki 3500 metų!!! Tad šiame Žemės pusrutuklyje iš statybininkų “raciono” turės būti pašalintos visos karščiui neatsparios medžiagos, kaip – stiklas, bitumas, betonas, Jau dabartiniu metu regime, kad asfalto danga ne tiktai fiziškai neatspari karščiui (asfaltas tirpsta), kuris vis didės, bet ir jo garai ypatingai kenksmingi žmonių sveikatai – gimdo “vėžį”!!! Tad asfalto danga iš statybinių medžiagų sąrašo turi būti išbraukta PIRMOJE EILĖJE!!! Antroje eilėje pasmerktųjų statybinių medžiagų sąraše būtina įrašyti dirbtiną betoną-cementbetonį!!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Lietuvoje

Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius

2025 07 11
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11
Lėktuvo sparnas
Lietuvoje

Skrydžiai į Vilnių iš Izraelio bus vykdomi dažniau

2025 07 11
Automobilių statymas
Lietuvoje

Sotinėje – nauji atsiskaitymo už automobilių statymą būdai

2025 07 11
Mokytoja, mokiniai
Lietuvoje

Svarstoma plėsti pilietiškumo ugdymą mokyklose

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Michailas Velleris apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Golda Meir apie Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius
  • Kaip jums? apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Rimgaudas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius
  • Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį
  • Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą
  • Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

Kiti Straipsniai

Saugokimės ligų, plintančių per vandenį

Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus

2025 07 11
Bitininkai | ŽŪM nuotr.

Bitininkų kantrybę bando ir gamta, ir klastotojai

2025 07 04
Aplinkos tarša

Norintys gauti kompensaciją tvariam judumui turi paskubėt

2025 06 30
Lietuvos mokslų akademija | vu.lt nuotr.

Lietuvos mokslų akademija paskyrė stipendijas geriausiems jauniesiems mokslininkams

2025 06 27
Brastos tiltas | kaunas.lt vizualizacija

Kaune pradedamos dar vieno tilto statybos

2025 06 23
Daugiabutis

Rudenį pradės veikti Pastatų duomenų bankas

2025 06 13
Statybos | am.lrv.lt nuotr.

Įstatymo pataisos leis paspartinti statybas

2025 06 11
Baidarės | pixabay.com nuotr.

Kodėl sportas lauke yra toks naudingas sveikatai?

2025 06 09
Techninė apžiūra

E. Sabutis siūlo pačioms valstybėms apsispręsti dėl techninių apžiūrų dažnio

2025 06 05
Statybos | am.lt nuotr.

Svarstoma stiprinti nelegalių statybų kontrolę

2025 06 04

Skaitytojų nuomonės:

  • Michailas Velleris apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Golda Meir apie Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius
  • Kaip jums? apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Rimgaudas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Miško broliai apie Rasti 6 partizanų palaikai Jūžintuose
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Wikimedia.org nuotr.

Visuomenininkai Lukiškių aikštėje nori matyti Vytį, o ne „Tautos dvasią“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai