Baltiškos pasaulėžiūros paroda „Ženklai ir prisilietimai“ (0)

Rengėjų nuotr.

Senovės lietuviai tikėjo, kad tik gimusiam žmogui lemtį paskiria deivė Laima. Vieniems ji skiria turtus, sveikatą, sėkmę, kitiems – vien vargus ar nepriteklių. Ir niekas negali to pakeisti. Žinoma dailininkė animatorė, dviejų „Sidabrinių gervių“ laimėtoja Jūratė Leikaitė įsitikinusi, kad net ir sunkiausia lemtis bus pakeliama, jei mokėsime matyti likimo siunčiamus ženklus ir pagal juos kreipti savo gyvenimo tėkmę. Taip ji teigia ir mitologinių simbolių kupinuose savo tapybos darbuose, Kėdainių krematoriumo erdvėse atidarytoje parodoje „Ženklai ir prisilietimai“. Parodoje pristatomi kūriniai yra dalis J. Leikaitės sukurto trumpametražio animacinio filmo „Taip Laima lėmė“, 2011 m. apdovanoto dviem „Sidabrinėm gervėm“ – už geriausią metų animacinį filmą ir už geriausią metų muzikos kūrinį (kompozitorius Kipras Mašanauskas).

Pasak autorės, šie paveikslai – filmo fragmentai – yra tarsi giluminiai prisilietimai prie gyvenimo rato momentų, prie pradžių pradžios. Jie sukurti vos prieš mėnesį iki parodos atidarymo ir išryškina baltams svarbius mistinius simbolius.

„Baltų mitologijoje žmogaus atėjimą į šį pasaulį bei svarbiausius gyvenimo įvykius lydėjo ritualai, amuletai nuo blogos akies ar laimę nešantys simboliai. Bet ženklai gali būti ir neapčiuopiami – tarsi jausmas, jog kažkieno ranka veda kryptimi, kurlink tu privalai eiti. Ir ne visada gali suprasti savo poelgius, juos paaiškinti. Viskas susipina į daugybės įvykių pynę, kurioje iš praeities prisiminimų išryškėja vienas ar kitas fragmentas, nušvintantis lyg saulės apšviestos senovinės žalvario segės spindesys ar žalčio-juostos margumas, – sako dailininkė. – Mūsų protėviams žmogaus gyvenimas buvo tiesiog etapas tarp natūralių gimties ir mirties virsmų, kur pažįstama aplinka įgauna kiek kitokią paskirtį. Todėl ir mano paveiksluose vėlių kelyje į Anapilį, lyg milžiniškame medyje, atsiveria arkos, pro kurias matyti tolimos kiparisų alėjos, paslaptingi, nepraminti keliai, lėtai tekančios tamsios upės, o sukti laiptai veda vis aukštyn ir aukštyn – kelionės galo nematyti…“.

Visoje J. Leikaitės kūryboje – animaciniuose filmuose, tapyboje ar knygų iliustracijose – savitai interpretuojamos lietuvių šventės, papročiai ir sakmės įgyja edukacinį pobūdį. Tačiau akivaizdžios didakcijos vengiama, o kiekviena tema (gyvenimo–mirties, apeigų ir kt.) pateikiama  poetine kalba, per gilių spalvų derinius, etninius mitologinius simbolius, animaciniuose filmuose – ir per visa tai apjungiančią muziką. Nors dailininkė teigia, kad jai labai patinka tapyti, vis dėlto, pati pripažįsta, jog savo paveikslus vengia palikti tiesiog kaboti ant sienos – stengiasi, kad jie atgytų animaciniuose filmuose: „Animacijos menininkas yra tarsi magas, kuris gali sukurti neegzistuojantį pasaulį – savo kūrinyje jis sujungia grafiką, tapybą, tekstą, šokį, pantomimą, fotografiją, muziką ir garsą.“

Rengėjų nuotr.

Kėdainių krematoriume atidaryta paroda „Ženklai ir prisilietimai“ – dešimtoji autorinė paroda šiose erdvėse. Čia jau buvo eksponuoti tapytojų Valentino Ajausko, Giedrės Riškutės-Kariniauskienės ir Ričardo Garbačiausko darbai, keramikas Algimantas Patamsis pristatė autorinę ir urnų parodas, keramikė Nomeda Marčėnaitė – savo kurtų urnų pirmąją parodą, o menininkas Vaidotas Žukas – keraminius pano. Krematoriumo erdves puošė ir menininkų grupės „Lietis“ metalo plastika bei fotografės Aušros Barysienės meninės fotografijos.

Apie dailininkę

Jūratė Leikaitė Vilniaus dailės akademijoje studijavo dekoratyvinę dailę. Baigusi studijas, po poros metų įgijo dailininkės animatorės specialybę, dirbo Lietuvos kino studijoje animacinių filmų režisiere, scenarijaus autore, dailininke, animatore, vaidybinių filmų dailininke. Nuo 2004 m. yra VšĮ „Filmų štrichai“ direktorė. J. Leikaitė yra Lietuvos kinematografininkų sąjungos narė. Sukūrė apie 20 trumpametražių animacinių filmų lietuvių tautosakos motyvais. Taip pat prodiusavo animacinių filmų rinkinių leidybos projektus DVD formatu: „Lietuvių animacija. Šventės ir sakmės“ (2008),„Mažosios pasakėlės. Lietuviški animaciniai filmai vaikams“ (2010), „Lietuvių animacija. Sakmės apie laumes“ (2012 ).J. Leikaitės sukurti animaciniai filmai dalyvavo daugelyje prestižinių tarptautinių festivalių konkursinėse programose (Japonijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Armėnijoje, Gruzijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir kt.), kur buvo apdovanoti tarptautiniais ir nacionaliniais diplomais bei prizais. Nuo 2005 m. J. Leikaitė yra surengusi 5 personalines parodas, dalyvauja grupinėse animacijos dailininkų parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Autorė dėstė animacijos meną Vilniaus dailės akademijoje ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. Yra daugiau kaip 20 knygų iliustratorė, knygų ciklo „Lietuvių šventės animacijoje, animacinių filmų „Užgavėnės“, „Margučių rytas“, „Paparčio žiedas“ ir „Taip Laima lėmė“, „Gimimas“ autorė. Kuria įvairius eksperimentinius meninius projektus: „Kita stotelė: Taraso Ševčenkos“, „Mano miesto ateitis“ „Šokančios Vilniaus verbos“ ir kt. Nuo 2004 m. dalyvauja organizuojant tarptautinį animacinių filmų festivalį „Tindirindis“. Nuo 2005 m. organizuoja animacijos kūrybines dirbtuves jaunimui ir moksleiviams „Master Klass“.