Seimas ėmėsi sprendimų dėl Lietuvai gėdą darančios magistralės Vilnius–Utena remonto. Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, liaudyje „betonkeliu“ vadinamas, valstybinės reikšmės kelias Vilnius–Utena daro gėdą ne tik sostinei, bet ir visai Lietuvai. Dėl nesuprantamų priežasčių jau 25 m. betoninė kelio danga lopoma lopas po lopo, tačiau taip ir nesiimama šio kelio kapitalinio remonto.
Tačiau, pagaliau birželio 4 d. Seimo kanceliarija išplatino pranešimą spaudai apie tai, kad Seimas pradėjo svarstyti susisiekimo viceministro Algirdo Žvaliausko pristatytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius-Utena“ projektą (Nr. XIIP-2013).
Valdžios ir privataus subjekto partnerystės būdu įgyvendinamo projekto „Kelias Vilnius-Utena“ tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius-Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinant kelio pralaidumą ir eismo saugumą.
Teikiamu dokumentu siūloma nustatyti, kad valstybė gali prisiimti ne didesnius nei 175 110 056 eurų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis.
Kaip teigia Susisiekimo ministerija, planuojama, kad projektas apims kelio važiuojamosios dalies rekonstrukciją (trukmė 3 metai, kartu su projektavimu) ir nuolatinę kelio priežiūrą (10 metų). Praėjus 10-čiai metų nuo kelio rekonstrukcijos pabaigos, numatytas paprastasis kelio remontas.
Projekto apimtis – magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožas nuo 21,50 iki 93,65 km (72,15 km).
Susisiekimo ministerija pažymi, kad po rekonstrukcijos pagerės kelio dangos kokybiniai parametrai, sumažės kelio priežiūros išlaidos, transporto priemonių eksploatacijos kaštai ir laiko sąnaudos, vairuoti bus ne tik patogiau, bet ir saugiau.
Po pristatymo už projektą balsavo 70 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 16 parlamentarų. Pritarus Seimo nutarimo projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados ir svarstyti jį skubos tvarka. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama sugrįžti birželio 18 d.
Į iškilusias betono plokštes sporgstančios padangos, iš po ratų skriejančių akmenų daužomi langai ir nuo kelduobių lūžtančios važiuoklės – tai Lietuvos keliais važiuojančių vairuotojų kasdienybė. Europą skersai išilgai išmaišę vairuotojai tikina, kad už Lietuvos kelius jau geresni ne tik Estijos, bet ir Baltarusijos keliai.
Belieka tikėti, kad jau nebereiks bildėti „betonkeliu“ dar 25-metus klausant valdžios pažadų apie tuoj tuoj ketinamą pradėti šio gėdingo šunkelio remontą.
O kada pagaliau Seimas susirūpins Lietuvai nereikalingu, o politiškai jai netgi kenksmingu šungelžkeliu nuo Lenkijos sienos į Kauną, į kurį sukišta apie 377 mln. eurų iš ES Lietuvai skirtos paramos. Kas tai – Seimo partijų, jų politikų siekimas Kauną įsiforminti Lenkijos vaivadija!…