Kaip pasikeitė lietuvių skaitymo įpročiai? (0)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Remiantis tyrimo „Lietuvių skaitymo įpročiai“ rezultatais, kaip ir ankstesniais metais, labiausiai neramina pačių mažiausių vaikų skaitymo įpročiai, rašoma tyrimą užsakiusios VšĮ „Laikas skaityti“ pranešime spaudai. Tyrimą atliko „Spinter tyrimai“.

Daugėja tėvų, kurie reguliariai neskaito savo kūdikiams – vaikams iki dviejų metų. Per paskutinius 6 mėnesius kartu su tėveliais bent vieną knygą perskaitė tik 35 procentai mažamečių. Į klausimą, kiek laiko per savaitę skiriate skaitymui, 73 procentai tėvų, auginančių 0–2 metų vaikus, atsakė, jog knygoms laiko neskiria (praėjusiais metais tokių tėvų buvo 67 procentai).

Pranešime teigiama, kad tokie duomenys skatina susimąstyti, nes kuo anksčiau vaikus pradėsime pratinti prie knygos, tuo labiau tikėtina, jog jie knygas skaitys ir vėlesniame amžiuje.

Iki tam tikro amžiaus kūdikis yra nepajėgus imti knygą į rankas pats, tačiau tėveliai gali jam skaityti balsu, ir nebūtinai vaikiškas knygas, bet ir tai, ką tuo metu skaito patys, taip pat reikia nepamiršti ir lopšinių, eiliuotų pasakų – tėvų balsas, keičiamos intonacijos lavina įvairiausius vaiko kalbinius įgūdžius, moko vaiką klausytis. Skaitymas vaikams ankstyvame amžiuje ne tik pratina jį prie knygos, tačiau taip pat vaikui suteikia šeimos artumo bei saugumo jausmą, teigiama pranešime.

Kuo vyresnis vaikas, tuo jo skaitymo įgūdžiai darosi geresni. Tai greičiausiai reiškia du dalykus – pirma: didesni vaikai darosi aktyvesni, daugiau viskuo domisi, jau ir patys ima knygą į rankas, ilgiau nusėdi vietoje, tad su jais yra lengviau užsiimti knygų skaitymu, antra: tėvai atsakomybę pratinti vaiką prie knygos dažnai perkelia darželiui arba mokyklai. Dauguma 3–6 metų vaikų (76 proc.) ir absoliuti dauguma – 7–10 metų vaikų (96 proc.) per pastaruosius šešis mėnesius perskaitė nors vieną knygą. Taigi mokykla yra ta institucija, kuri labiausiai tampa atsakinga už vaikų skaitymo įgūdžių ugdymą.

Lyginant bendrai 3–10 metų vaikų duomenis, 2014 ir 2015 metais situacija lieka labai panaši: 29 procentai šio amžiaus vaikų per savaitę neskiria laiko knygoms (palyginimui praėjusiais metais – 27 procentai), iki trijų valandų knygoms skiria 36 procentai vaikų (palyginimui praėjusiais metais – 35 procentai). Pusės metų kontekste sumažėjo šio amžiaus vaikų, kurie per pastarąjį pusmetį neperskaitė nė vienos knygos (nuo 18 iki 15 procentų) ir padaugėjo vaikų, perskaitančių didesnį skaičių knygų: 5–9 knygas per pusmetį prisipažino perskaitę 19 procentų vaikų (palyginimui praėjusiais metais 15 procentų) – tai rezultatai, kurie leidžia tikėtis, jog situacija gerėja.

Gerus pokyčius, lyginant su praėjusiais metais, matome vyresniame (11–17 metų) vaikų amžiuje. Knygų skaitymui per savaitę skiriama daugiau laiko nei praėjusiais metais: 44 procentai šiemet (lyginant su 41 procentu praėjusiais metais) iki trijų valandų per savaitę skiria skaitymui, o skaitymui laiko neskiria 20 procentų šio amžiaus vaikų, lyginant su 23 procentais praėjusiais metais. Pusės metų perspektyvoje duomenys dar įdomesni – nors neskaitančių vaikų skaičius yra praktiškai tas pats, stipriai mažėja vaikų, perskaičiusių tik vieną knygą ir daugėja tokių, kurie skaito daugiau knygų. Štai palyginimui 2–4 knygas sako perskaitę 39 procentai šio amžiaus vaikų (lyginant su 35 procentais praėjusiais metais) ir 5–9 knygas sako perskaitę 20 procentų vaikų, (lyginant su 13 procentų praėjusiais metais). Turbūt galime daryti išvadą, jog svarbiausia yra pradėti skaityti. O pradėjus skaityti apetitas knygoms tik auga.

Suaugusiųjų skaitymo įpročiai beveik nesikeičia – skaitymui, šalia kitų užsiėmimų skiriama mažiausiai laiko. Ir nors (60 proc.) tyrimo dalyvių perskaitė bent vieną knygą per praėjusius 6 mėn., vis tik dar lieka 40 procentų respondentų, kurie knygos į rankas nepaima. Tyrimas taip pat atskleidžia, kad vaikų turintys suaugusieji skaito mažiau, tačiau tai beveik nepriklauso nuo vaikų skaičiaus šeimoje – ar vienas ar trys vaikai šeimoje – skaitymui laiko skiriama panašiai. Apskritai knygas per paskutinius 6 mėn. dažniau skaitė moterys, 18–25 m. jaunuoliai, aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir didmiesčių gyventojai.

Kalbant apie įvairias skaitymo skatinimo iniciatyvas, beveik pusė apklaustųjų (46 proc.) žino akciją „Metų knygos rinkimai“, 22 proc. paminėjo žinantys Tarptautinę vaikų knygos dieną ir 19 proc. – projektą „Augu skaitydamas“.