Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybei teikia Mokslo ir studijų įstatymo pataisas. Įstatymo projekte numatytos svarbiausios naujovės – valstybės sutartys su aukštosiomis mokyklomis, studijų finansavimas pagal valstybės užsakymą, konkursinio balo kartelė ir privalomas studentų informavimas apie karjeros perspektyvas, taip pat universitetų doktorantūra su verslu. Šios priemonės leis kelti Lietuvos studijų ir mokslo kokybę ir efektyviau naudoti valstybės skiriamą finansavimą.
„Naujasis Mokslo ir studijų įstatymas leis formuoti valstybės užsakymą studijoms ir į aukštąsias mokyklas pritrauks motyvuotus studentus. Jį priėmus bus sudarytos prielaidos aukštai mokslo ir studijų kokybei, taip pat aktyvesniam mokslo bendradarbiavimui su verslu“, – sako švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis.
Pasak ministro, esminė įstatymo naujovė – sutartys su aukštosiomis mokyklomis – atvers naują etapą efektyviam valstybės poreikių tenkinimui rengiant specialistus ir leis kokybiškai dirbančioms aukštosioms mokykloms gauti didesnį valstybės finansavimą.
Naujuoju įstatymo projektu siūloma, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios apibrėžtų valstybinės aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus bei sudarytų sąlygas formuoti valstybei reikalingų specialistų užsakymą ir rengimą, kelti studijų ir mokslinių tyrimų kokybę ir tarptautiškumą. Įstatymo projekte numatyta, kad atsižvelgiant į sutarčių vykdymo rezultatus valstybinei aukštajai mokyklai gali būti skiriama iki 5 procentų papildomų lėšų nuo jai paskirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Finansuojant studijas įstatyme numatoma įtvirtinti valstybės užsakymo principą. Studentų priėmimą siūloma organizuoti valstybės finansuojamas studijų vietas planuojant smulkiau – ne tik pagal studijų sritis ir krypčių grupes, bet ir pagal atskiras kryptis, o menų studijose ir pagal programas. Tai leistų efektyviau skirti biudžeto finansavimą valstybei reikalingoms specialybėms.
Minimalūs rodikliai, kuriuos tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija, taptų privalomi stojantiesiems ne tik į valstybės finansuojamas, bet ir mokamas studijų vietas valstybinėse aukštosiose mokyklose. Tai užtikrintų studijų kokybės augimą ir vienodus priėmimo reikalavimus stojantiesiems.
Siekiant geresnio absolventų įsidarbinimo, naujajame Mokslo ir studijų įstatymo projekte aukštosioms mokykloms nustatoma pareiga konsultuoti studentus apie karjeros galimybes.
Atsižvelgus į kitų Europos šalių praktiką, įstatymo pataisose numatoma galimybė taikyti lanksčią studijų trukmės apimtį. Universitetams numatoma galimybė vykdyti 3 metų trukmės (180 studijų kreditų) bakalauro studijas.
Naujausios pasaulinės aukštojo mokslo plėtros tendencijos siekia į doktorantūros procesą tiesiogiai įtraukti žinioms imlų verslą. Todėl įstatymo projekte numatoma galimybė mokslo ir studijų institucijoms doktorantūrą vykdyti kartu su verslo subjektais. Įteisinus tokią galimybę, verslas kartu su universitetais bus skatinamas vykdyti rinkoje pritaikomus aukštos kokybės mokslinius tyrimus. Tai neabejotinai tiesiogiai veiks verslo ir mokslo bendradarbiavimo procesus.
Aukštųjų mokyklų valdyme siekiama įtvirtinti, kad pagrindiniai principai būtų atsakomybės ir atskaitomybės dermė. Aukštosios mokyklos taryba būtų sudaroma tiek iš vidinių, tiek iš išorinių narių, universitetuose atrenkamų – senato, o kolegijose – akademinės tarybos nustatyta tvarka, vieną narį skirtų švietimo ir mokslo ministras. Lemiamą balsą taryboje priimant sprendimus turės akademinės bendruomenės nariai.
Vyriausybei pritarus, naujasis Mokslo ir studijų įstatymas būtų pateiktas svarstyti Seimui.
