Šokiravo radiacijos lygis lėktuve (1)

Keleivinis lėktuvas Boeing 737-700 | Wikipeadia.org nuotr.

Keliautojas, verslininkas, režisierius ir publicistas Šarūnas Jasiukevičius savo tinklapyje ir portale Technologijos.lt paskelbė jį šokiravusius radiacijos matavimo duomenis, kuriuos jis užfiksavo šių metų vasario 13 d. skrisdamas maršrutu Briuselis – Ryga. Į kelionę Š. Jasiukevičius pasiėmė radiometrą „Radex RD 1503+“.

Keliautojas žinojo, kad kylant aukštyn stiprėja kosminė spinduliuotė – radiacija, kuri pasiekia mus iš kosmoso, bet sugeriama atmosferos. Tad aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose skrendančiame lėktuve jos poveikis turėtų būti stipresnis. Tačiau nusprendęs tai patikrinti praktikoje, Š. Jasiukevičius liko šokiruotas eilinio skrydžio metu radiometro užfiksuotų duomenų.

„Lėktuvui pakilus į pastovaus skrydžio aukštį radiacijos vidurkis buvo 2,95 μSv/h. Tai yra beveik trisdešimt kartų daugiau už įprastą radiacinį foną, – rašo Š. Jasiukevičius. – Didžiausia užfiksuota vertė buvo 3,88 μSv/h. O tai kone 40 kartų didesnė radiacija už mums įprastą.“

Ką tai reiškia? Š. Jasiukevičius gautus duomenis palygino su nuo Černobylio atominės elektrinės avarijos nukentėjusios zonos radiacijos lygiu. „Černobylio evakuotoje zonoje radiacija vidutiniškai siekia 0,8 – 1,5 μSv/h (8-15 kartų daugiau už įprastą foną) ir ten gyventi draudžiama. Ten net lankytis galima labai ribotą laiką. Prie sprogusios Černobylio elektrinės reaktoriaus sarkofago radiacija siekia 3,14 μSv/h (30 kartų daugiau nei norma) ir ten turistams leidžiama būti tik 10 minučių. O juk skrydis lėktuvu trunka kur kas ilgiau. Populiariausios kryptys Europoje įveikiamos per 2 val. Tolimesni skrydžiai trunka 10-12 valandų. Gaunamos radiacijos dozės šimtus kartų didesnės nei draudžiamoje Černobylio zonoje,“ – konstatuoja Š. Jasiukevičius. Jo manymu, žinomas faktas, kad lakūnai baigia profesionalią veiklą nesulaukę pensinio amžiaus, gali būti susijęs būtent su tokiu jų gaunamu radiacijos kiekiu.

Tačiau dažnai lėktuvais neskraidančius keliautojus Š. Jasiukevičius ramina, teigdamas, kad „vienas ar du kartai per metus didelės žalos nepadarys. Tačiau skraidant dažnai, ypač ilgas distancijas, profilaktiškai reiktų pasitikrint sveikatą, nes gali kristi imunitetas.“