Mokiniai, mokytojai ir ekspertai negaili kritikos pilietiškumo ugdymui šalies mokyklose. Pilietinės visuomenės institutas ir kitos organizacijos ne kartą siūlė, kaip būtų galima aktyviau ir patraukliau ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą ne tik pilietinio ugdymo, bet ir daugelio kitų dalykų pamokose. Tam itin tinkamos lietuvių kalbos ir literatūros pamokos, kurių turinį susieti su valstybės reikalais ir piliečiui reikalingomis vertybėmis padės nauja metodinė medžiaga – papildomas pilietiškumo ugdymo modulis lituanistams.
„Lietuvių kalbos ir literatūros, kaip ir kitų mokomųjų dalykų, pamokose turi būti keliami šiandienos visuomenei aktualūs klausimai. Negalime tikėtis savarankiško mąstymo iš žmogaus, kuris neįgudęs spręsti problemas, prisiimti atsakomybę, būti aktyvus pamokose, mokykloje, kitaip tariant – kuris buvo mokytas formaliai“, – sako Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, viena iš naujojo modulio rengėjų .
Anot pašnekovės, lietuvių kalbos ir literatūros dalyko kloduose glūdi pilietiškumo, bendruomeniškumo, kritinio mąstymo „aukso kasyklos“. Nagrinėjant daugelį temų ne tik galima, bet ir reikia ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą, didinti jaunuolių sąmoningumą, skiepyti tikrąsias vertybes.
Naujajame modulyje lituanistai ras praktinių idėjų ir naudingų patarimų, kaip ugdyti pilietiškumą per savo dalyko pamokas. Šie patarimai padės atnaujinti, praturtinti, aktualizuoti mokymo turinį ir formas, padaryti pamokas įdomesnes, vertingesnes ir tai, anot D. Eigminienės, bus paskata mokytojui profesionalui. Įgyvendinus šiuos siekius, atsiranda ir mokinio noras mokytis, susisaistyti su bendruomene, jaustis atsakingam.
Štai keletas pašnekovės pateiktų pavyzdžių, kaip galima ugdyti pilietiškumą literatūros pamokose. Mokiniams perskaičius Sofoklio tragediją „Antigonė“, galima su jais diskutuoti apie drąsą ginti savo išpažįstamas vertybes ir įsitikinimus, taikant dramos metodus surengti improvizuotą spaudos konferenciją apie drąsius, pilietiškus šių dienų poelgius. Pilietiškumo aspektų galima rasti analizuojant tokius reiškinius kaip tautinio atgimimo sąjūdis, avangardas literatūroje ar kitus. Suvokti žmonių mentaliteto, vertybių, buvimo bendruomenėje skirtumus ir vertę mokiniams padės išsamesnė Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare“ analizė. Lituanistė siūlo patyrinėti valstiečių Spūdžio ir Rimeikos, kurie jaučiasi tokie laimingi, kai pavyksta ką nors nemokamai išpešti iš pono Liudviko, dvasios inteligentės mamatės ir bobutės, kuri nieko netrokšta iš dvaro, gyvena kaip asketė, o atrodo lyg Romos matrona, portretus.
Anot D. Eigminienės, ar mokytojai naudosis naująja medžiaga, priklauso nuo kiekvieno mokytojo asmenybės, brandos, išprusimo, profesinio pasirengimo ir siekių. Mokytojai patys turi norėti keisti ir keistis, mokytis ir tobulėti.
„Svarbu, kad mokytojas turėtų laiko saviugdai ir lavinimuisi, be to, jam turi būti sudarytos tinkamos darbo sąlygos: reikia mažinti mokinių skaičių klasėse, kad mokytojas galėtų daugiau dėmesio skirti kiekvienam vaikui ir kurti kameriškesnę pamokos aplinką,“ – sako D. Eigminienė. Ji taip pat mano, kad jei būtų deramai suformuluotos abitūros ir kitų taip reikalingų privalomų egzaminų temos, mokytojai daugiau dėmesio skirtų pilietiškumo ugdymui.
„Siekti pokyčių padėtų ir edukacinės jaunimo diskusijų laidos televizijoje. Dabar šiuo požiūriu situacija viešojoje žiniasklaidoje apgailėtina. Sutikime, kad įdomios, viešos intelektualių jaunuolių diskusijos pilietiškumo temomis intriguotų ir darytų nemenką poveikį mokyklų veiklai“, – teigia D. Eigminienė.
Be lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams skirto modulio, yra parengti pilietiškumo ugdymo moduliai istorijos mokytojams ir pedagogikos studentams. Pasiūlyta kvalifikacijos tobulinimo programa mokytojams ir mokyklų bendruomenių nariams, neformaliojo ugdymo gairės bendrojo lavinimo mokykloms ir kolegijoms.
Visa metodinė medžiaga parengta remiantis per projektą „Kuriame Respubliką“ sukaupta patirtimi. Projekto metu mokiniai iš beveik visos Lietuvos nustatė ir praktiškai sprendė opias savo bendruomenių ir visos valstybės problemas.
Nuo 2012 m. vieną didžiausių pilietiškumo ugdymo projektų Lietuvoje „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ įgyvendina Pilietinės visuomenės institutas, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kiti partneriai. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas.
