Vasario 11 d. Vilniaus universiteto Informacinių technologijų taikymo centre pristatytas Nacionalinis atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvas (MIDAS). Šis valstybės projektas yra svarbus Lietuvos mokslininkams ir visoms Lietuvos institucijoms, vykdančioms ir administruojančioms mokslinius tyrimus.
Vilniaus universitetas kartu su VU ligonine Santariškių klinikomis ir kitais dalyviais – 13 institucijų – sukūrė atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvą, leidžiantį teikti el. paslaugas, kaupti ir saugoti įvairių mokslo sričių tyrimų empirinius duomenis ir kitą su mokslo tyrimais susijusią informaciją. Naujasis archyvas atveria galimybes visiems norintiesiems nemokamai, lengvai ir patogiai pasiekti tyrimų duomenis internetu, čia pat juos lyginti ir analizuoti.
Pristatydamas šį archyvą, MIDAS projekto vadovas VU Matematikos ir informatikos instituto direktorius, LMA tikrasis narys prof. Gintautas Dzemyda pažymėjo jo išskirtinumą. Projekto vadovas jį vadina nacionaliniu (naudosis ne vienas universitetas), saugiu (yra rezervinė archyvo kopija), universaliu (nėra orientuotas į vieną kokią nors mokslo sritį). Ilgalaikis duomenų saugojimas, įdiegtos analitinės priemonės (DAMIS), duomenų mainai su kitomis sistemomis, naudojančiomis CERIF (Common European Research Information Format) ir DICOM formatus – taip pat šio archyvo privalumai.
L. e. p. VU rektorius prof. Jūras Banys projektą pristatė toje pačioje auditorijoje, kurioje prieš maždaug 25 metus gynėsi fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją. Tuomet dar nebuvo jokių kompiuterių. „O šiandien mes neįsivaizduojame savo gyvenimo be kompiuterių, duomenų saugyklų ir kt. Eksperimentiniai, socialiniai, humanitariniai mokslai dabar dirba su dideliais duomenų masyvais. Vien tik norint turėti tuos masyvus jau reikia didžiulės talpyklos, o ką kalbėti apie darbą su jais, duomenų apdorojimą. Manau, kad pasaulyje turbūt nėra daug universitetų, galinčių pasigirti petabaitinėmis talpyklomis. Šiandien mes turime didžiausią duomenų talpyklą Baltijos šalyse ir mokslininkai gauna puikų įrankį. Su šia duomenų baze universitetas žengia į naują skaitmeninės eros amžių“, – sakė J. Banys.
Pagrindinis projekto infrastruktūrinio sprendimo projektuotojas ir rangovas buvo kritinės IT infrastruktūros bendrovė UAB BAIP. BAIP Infrastruktūros vystymo grupės vadovas Rokas Ralys džiaugėsi, kad projekto metu jiems pavyko įgyvendinti iškeltus uždavinius – sukurti efektyvią ir patikimą infrastruktūrą, kurioje galima saugoti ne mažiau kaip 3 petabaitus mokslinių tyrimų duomenų. „Ilgalaikis duomenų saugojimas reiškia informacijos saugojimą ne mažiau kaip 5 metus, o tai iškelia tam tikrus uždavinius ir reikalavimus. Vadinasi, sprendimas turi būti efektyvus ne tik įsigyjant talpyklą informacijai, bet ir ją išlaikant, kad tai nebūtų per daug brangu ir duomenys, įvesti įvairiais formatais, laikui bėgant netaptų šiukšlėmis“, – aiškino R. Ralys.
Tai ne vienintelis BAIP produktas, sukurtas su VU. Pernai pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programą tarp VU ir Gardino Jankos Kupalos valstybinio universiteto įdiegtas bendras debesų kompiuterijos sprendimas, leidžiantis jauniems specialistams išbandyti naujausias ir pažangiausias programavimo technologijas.
VU ligoninės Santariškių klinikų generalinis direktorius prof. Kęstutis Strupas mato šio archyvo panaudojimo mokymui ir praktikai galimybes. „Praktikai – pats gali labai greitai moderniuoju būdu įvertinti dinamiką, parinkti teisingesnę gydymo praktiką, ją greičiau aptarti, ir tai gali daryti ne tik ligoninėje, bet ir namuose arba ten, kur yra geras mobilusis ryšys ar gera prieiga. O mokslui – turėdamas didelę informacijos dalį, ja paleisdamas per įvairias informacines sistemas gali gauti tikslesnius ir patikimesnius duomenis. Tai garantuoja galbūt ir geresnę prieigą prie aukštesnio reitingo medicininių žurnalų. Tai labai svarbu ir Vilniaus universitetui, ir Lietuvos medicinai. Mes norime pirmauti pasaulyje ne tik alumi, krepšiniu ir gražiomis moterimis, kaip dažniausiai yra vertinama Lietuva, bet ir pasiekimais medicinos moksluose“, – sakė prof. K. Strupas.
Jis patikino, kad prie šios duomenų bazės galės prisijungti ir ja naudotis visi Santariškių ligoninės gydytojai, taip pat ir rezidentai, dalyvaujantys moksliniuose projektuose ir turintys darbo sutartis su Santariškių klinikomis.
Mokslo duomenų archyvo MIDAS infrastruktūrą sudaro pagrindinis duomenų centras, esantis VU Informacinių technologijų taikymo centre (Saulėtekio al. 9), bei rezervinis duomenų centras, esantis Matematikos ir informatikos institute. MIDAS duomenų saugojimo sprendimo architektūra užtikrina galimybę turėti dvi aktyvias, bet kada pasiekiamas integralias duomenų kopijas šiuose centruose bei pasyvią duomenų kopiją magnetinėse juostose. Ilgalaikis archyvo duomenų saugojimas yra įgyvendintas naudojant hierarchinę failų sistemą, kuri užtikrina duomenų skirstymą pakopomis (Tier), t. y. dažniausiai naudojami duomenys yra saugomi kietuosiuose diskuose, mažiau – LTO-6 tipo juostiniuose įrenginiuose. Automatinė duomenų migracija tarp pakopų vyksta failų sistemos lygmeniu ir nereikalauja jokių papildomų priemonių ar administratoriaus veiksmų.
