KAM nuotr.
Naujas Karinės jėgos naudojimo statutas leis nedelsiant panaudoti kariuomenę reaguojant į nekonvencines grėsmes taikos metu
Gruodžio 16 d. Lietuvos Seimas priėmė LR kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto (pakeitus – Karinės jėgos naudojimo statutas) ir lydimųjų įstatymų pakeitimų projektus.
„Džiaugiuosi, kad skubos tvarka patvirtintas valstybei labai svarbus įstatymų pakeitimų paketas. Pakitusi geopolitinė ir saugumo situacija įpareigoja nedelsiant užtikrinti savalaikį ir tinkamą kariuomenės reagavimą į hibridinio karo apraiškas“, – sakė pataisų projektus pateikęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Jo teigimu, pataisos sukuria teisines prielaidas, nustato karinės jėgos panaudojimo mechanizmus ir ribas, jei prireiktų reaguoti į provokacijas, ginkluotų grupuočių išpuolius, ginkluotą valstybės sienos kirtimą, ir kt. nekonvencines grėsmes, pagal savo pobūdį neprilygstančias ginkluotos agresijos atvejams.
Ministras pabrėžė, kad naujas teisinis reguliavimas būtinas budinčioms Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgoms panaudoti.
„Priimti įstatymų pakeitimai leis Lietuvos kariuomenei reaguoti nedelsiant gavus įsakymą“, – sakė J. Olekas.
Pakeistu Karinės jėgos naudojimo statutu taip pat įtvirtinama pagrindinė bendroji karinės jėgos panaudojimo taisyklė – vykdant kariuomenės uždavinius taikos metu naudojami tik individualūs ginklai ir specialiosios priemonės ir tik savigynos tikslais.
Kartu nustatomi keturi išimtiniai atvejai, kai taikos metu gali būti panaudota didesnės apimties karinė jėga:
Saugant valstybės teritoriją nuo vietinio pobūdžio pažeidimų, pagal savo pobūdį neprilygstančių agresijos atvejams. Tokiais atvejais Lietuvos Prezidentui numatyta galimybę su Seimo pritarimu priimti sprendimą pasitelkti Lietuvos kariuomenę su visomis operacijai reikalingomis karinėmis priemonėmis ir įgaliojimais.
Stebint, kontroliuojant ir ginant Lietuvos oro erdvę – prieš orlaivį, įskridusį į draudžiamą zoną, kai jo skrydžio kryptis kelia realų pavojų svarbiems valstybės projektams, virš kurių skrydžiai draudžiami, taip pat prieš civilinį orlaivį, kuris gali būti panaudotas kaip ginklas;
Stebint, kontroliuojant ir ginant Lietuvos teritorinę jūrą – prieš komercinius laivus, pažeidžiančius taikaus plaukimo teritorine jūra taisykles, kai visos galimos priemonės panaudotos ir jų nebepavyksta sustabdyti;
Teikiant pagalbą kitoms valstybėms ir savivaldybių institucijoms, nepaprastosios padėties atveju ir vykdant teroristinio išpuolio likvidavimo operaciją.
Pakeitimų paketas taip pat numato papildomas karių teises, kai kariuomenė pasitelkiama į pagalbą nepaprastosios padėties ir teroro akto likvidavimo operacijos metu arba, kai kariuomenė panaudojama Prezidento dekretu reaguoti į vietinio pobūdžio ginkluotą incidentą ir valstybės sienos pažeidimą.
Tokiais atvejais kariams suteikiami įgaliojimai duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, persekioti ir sulaikyti asmenis, patekti į patalpas, teritorijas ir jas apžiūrėti, sustabdyti transporto priemones ir jas apžiūrėti, apriboti patekimą į teritoriją ar patalpą, tikrinti asmens dokumentus, atlikti asmens apžiūrą bei daiktų patikrinimą.
Siekiant užtikrinti konstitucinio civilių demokratinės kontrolės principo įgyvendinimą, pagrįstą ir pakankamą karinių pajėgų kontrolę taikos metu, įtvirtinami pagrindiniai karinės jėgos naudojimo principai ir ribojimai.
Nustatoma, kad karinė jėga taikos metu nebūtų naudojama daugiau, nei būtina pasiekti karinės operacijos tikslui; kad karinė jėga būtų naudojama proporcingai, nepažeidžiant kitų teisės aktų reikalavimų, o apie jos naudojimą informuojama visuomenė. Taip pat numatytas reikalavimas užtikrinti, kad būtų apsaugota aplinka ir būtų laikomasi visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų.
Iki šiol galiojęs Kovinių ginklų naudojimo statutas nereglamentavo karinės jėgos naudojimo vykdant pagrindinius kariuomenės uždavinius taikos metu – saugoti valstybės teritoriją ir stebėti, kontroliuoti bei ginti Lietuvos oro erdvę ir teritorinę jūrą.
Reklama
Nėra susijusių.
Parašykite komentarą