Kauno Juozo Grušo meno mokykla mieste garsėjanti savita mokymo programa, pasižymi ir aktyvia patriotinės pilietinės sąmonės formavimo veikla. Tai užsibrėžta daryti gražiai sąveikaujant mokytojų ir mokinių iniciatyvai per meninį artumą, savarankišką kūrybinį procesą, per pažintines ekskursijas, susitikimus, aktyvią būrelių, mokinių organizacijų veiklą, vykstančius įvairius minėjimus. Spalio mėnesį mokykloje vyko išskirtinis tęstinio etnokultūrinio projekto „Linksma mūsų šeimynėlė“ pasirodymas, subūręs ne tik mokytojus, mokinius, bet ir jų tėvelius. Ši projekto dalis buvo skirta pagerbti mokinius, dalyvavusius respublikinėje Dainų ir šokių šventėje „Čia mūsų namai“. Mokyklą šokių dienoje „Sodauto“ atstovavo 56 šokėjai – jaunučiai, jauniai ir jaunuoliai. Šiam šauniam mokinių būriui vadovavo choreografijos mokytoja Ina Skirmantienė. Taigi ir renginio mintys daugiausiai sukosi apie tą jubiliejinę Dainų ir šokių šventę. Šokių dalyviai dalinosi savo prisiminimais, patirtais įspūdžiais būnant toje didingoje šventėje Vilniuje, vienas kitas iš vyresniokų padarė net įdomius pranešimus. Šokėjus sveikino jų mokykliniai draugai, mokytojai, tėveliai. Jautrų sveikinimo žodį tarusi mokyklos direktorė Nijolė Šimienė, Dainų šventės dalyviams įteikė Padėkas. Gražiai buvo padėkota ir pačiai mokyklos direktorei, aktyviems šokėjų tėveliams bei kitiems aktyviems bendruomenės nariams už finansinę paramą įsigyjant naujus koncertinius drabužius, avalynę. Aktyviai šiame renginyje dalyvavo mokyklos mokytojos Erika Gylienė, Marija Petravičienė, Jolita Radvilienė, Jūratė Pirštelienė ir šokių vadovė Ina Skirmantienė.
Spalio mėn. gale mokykloje įspūdingai buvo minimos ir Vėlinės pagal parengtą pradinių klasių mokytojos Zofijos Šimkienės ir tikybos mokytojų Vidos Zulonaitės bei Audronės Pundinienės projektą „Tas baltas Vėlinių dangus…“ Scenoje prie surinktų rudens lapų kauburėlių mirksėjo žvakių liepsnelės, simbolizuojančios ir žmogaus laikinumą, ir viltingą nenutrūkstamą dvasinio gyvenimo Šviesą. Salėje skambėjo pritaikyti Vėlinių nuotaikai poezijos posmai, sklido maldos bei giesmių žodžiai, kanklių muzikos garsai. Prisiminti mirę artimieji, mokyklos bendruomenės nariai. Jautėsi toks artimas tas Vėlių suolelis, spindinčio Kryžiaus šviesa… Tikybos mokytojos kalbėjusios apie Vėlinių prasmę žmogaus gyvenime, ragino Visų Šventųjų dienos vakare ir Vėlinių dieną aplankyti kapines, uždegti žvakeles ne tik ant savo mirusių artimųjų kapų, bet ir ant niekieno nelankomo kapo.
Atidžios mokyklos direktorės Nijolės Šimienės Padėkos raštai, įteikti penktųjų klasių mokinių varžytuvių tęstinio projekto „Iš tautosakos lobyno“ nugalėtojams, primena lapkričio mėnesio 12 dieną vykusią lietuvių smulkiosios tautosakos viktoriną. Kaip teigė viena iš šio projekto autorių – lietuvių kalbos mokytoja Dalė Pupiuvienė, šiame renginyje penktokai parodė didelį kūrybinį išradingumą – jie minė mįsles, pamėgdžiojo gamtos garsus, sakė greitakalbes, buvo išmokę įdomių priežodžių ir patarlių. Mokinių komandų atstovai, skambant penktokių mergaičių kanklininkių ansamblio tautinės muzikos garsams, piešė pasirinktos patarlės atitikmens turinio piešinį, jį viešai komentavo. Mokiniai savo širdimi turėjo progos pajusti mūsų gimtosios kalbos gyvumą, jos turtingumą ir skambesį. Gal ir vėliau, pamilę lietuvišką žodį, jį brangins, neterš įvairiomis svetimybėmis.
Ir dar vienas paminėtinas mokykloje vykęs lapkričio mėnesio raiškus renginys. Tai Lietuvos karių dienos minėjimas. Jį savo įtaigiu žodžiu pradėjo mokyklos direktorės pavaduotoja, vadinama daugelio mokykloje vykstančių renginių siela – istorijos mokytoja metodininkė Eugenija Paškauskienė. Glaustai paminėjęs Lietuvos kariuomenės kūrimo istoriją, jos žygius, sveikinamąjį žodį tarė mokyklos svečias – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo narys d. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas. Toliau nebuvo skaitoma jokių pranešimų, bet atvykę istorinės rekonstrukcijos klubo „LDK Varčiai“ nariai Erikas Vasiljevas ir Laurynas Zinkevičius gana gyvai parodė Vytauto Didžiojo laikų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės menamą ginkluotės vaizdą ir karybą. Mokiniai atidžiai stebėjo tuometinio bajoro – kario šarvuotą apsirengimą, jo ginkluotę, o viena penktokėlė įsidrąsino savo rankose palaikyti net kovos kirvį. Daug emocijų sukėlė lietuvio kario ir „kryžiuočio“ dvikovos vaizdinys. Žinoma, kaip ir Žalgirio mūšyje, laimėjo lietuvis – nuaidėjo gausių plojimų banga… Renginį sušildė savo patriotine daina jaunesniųjų klasių dainorėliai, vadovaujami iškilaus etninės kultūros mokytojo Artūro Sinkevičiaus.
Mokykloje buvo surengta ir Vilniaus – mūsų valstybės sostinės, grąžinimo 75-rių metų sukakties minėjimo popietė. Mokiniai su įdomumu žiūrėjo filmą, kuriame Lietuvos generalinio konsulato Vilniuje darbuotoja Birutė Fedaravičienė pasakoja savo prisiminimus apie 1939 – 1940 metų įvykius. Paminėta ir varpininko, brėžusio Lietuvos valstybės atkūrimo kontūrus – dr. Vinco Kudirkos mirties jubiliejinė data.
Gruodžio mėnesį planuojama į mokyklą pasikviesti žinomą legendinės „LKB Kronikos“ buvusį redaktorių J. E. Kauno arkivyskupą metropolitą Sigitą Tamkevičių, taip pat surengti didelę visos mokyklos bendruomenės adventinę vakaronę.
Gera matyti, kad Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos bendruomenė, vadovaujama didelę pedagoginę patirtį turinčios direktorės Nijolės Šimienės, dirba sutartinai ir kryptingai, stengdamasi įveikti išorės trukdžius ir įstatymiškai įteisinti savo pedagoginio kelio savitumą.
