Dėl ko „šlubuoja“ didžiųjų miestų oro kokybė? (0)

Ruduo mieste | Vingailės Vaiškūnaitės nuotr.

Šį šiltą ir sausą rudenį didžiuosius Lietuvos miestus aplankė jiems nebūdingas reiškinys – smogas. Jis sukėlė daug klausimų gyventojams ir atkreipė dėmesį į oro taršą, jos priežastis ir prevenciją.

Aplinkos monitoringo duomenys rodo, kad 2013-2014 m. oro kokybė Lietuvos miestuose buvo blogesnė nei 2011-2012 m. Tiesa, ji išliko geresnė nei daugelyje ES šalių.

Šiemet Vilniaus Žirmūnų oro kokybės stotyje 35 dienų riba, iki kurios laikoma, kad kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijimas nėra pavojingas žmonių sveikatai ir aplinkai, viršyta anksti pavasarį. Dabar viršijimai užfiksuoti 74 dienas. Lapkričio 12 d. ši riba viršyta jau ir Klaipėdos centre esančioje oro kokybės tyrimų stotyje.

Nuo 2012 m. fiksuojamas kietųjų dalelių sudėtyje esančio žmonių sveikatai pavojingo kancerogeno benzo(a)pireno koncentracijos padidėjimas. Jis stebimas visų miestų, kuriuose matuojamas (Vilniuje – Žirmūnų, Kaune – Petrašiūnų, Klaipėdoje – Centro ir Šiaulių oro kokybės stotyse), aplinkos ore.

Aplinkos ministerijos užsakymu atliktos UAB „RAIT“ reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad labiausiai teršiančiais aplinkos orą šalyje veiksniais žmonės įvardija pramonę ir transportą. Šiuos atsakymo variantus pasirinko apie 93 proc. apklaustųjų. Namų šildymą malkomis ir anglimis, kaip galimą oro taršos priežastį, pasirinko tik 5 proc. apklaustųjų. Tokie apklausos duomenys rodo, kad žmonės vis dar nepakankamai įvertina dėl atliekų kūrenimo ne tam skirtuose įrenginiuose kylančią oro taršą. Aplinkosaugininkai pažymi, kad netinkamų medžiagų deginimas aplinkos orą teršia ne mažiau nei pramonė ar transportas.

Aplinkos apsaugos agentūros atliekamų oro kokybės vertinimų rezultatai rodo, kad nelietingą, šiltą pavasarį ir visu sausuoju metų laiku aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis labai padidėja dėl laiku ir tinkamai neišvalytų miestų gatvių, šaligatvių, prisideda ir tarša nuo neasfaltuotų gatvių.

Rudenį, atvėsus orams, oro užterštumas didėja dėl daugelio prie centrinio šildymo sistemos neprijungtų privačių namų šildymo kietuoju kuru ar net atliekomis (popieriumi, dėvėtais drabužiais ar net tepaluotais skudurais, plastiku, baldų gamybos atliekomis ir net pagal paskirtį geležinkeliuose nebenaudojamais pabėgiais).

Aplinkosaugininkai primena, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse už atmosferos apsaugos reikalavimų pažeidimą deginant atliekas numatyta bauda nuo 100 Lt iki 400 Lt, o spalio 1 d. įsigaliojus žalos aplinkai apskaičiavimo metodikos pakeitimams, nustatytas minimalus žalos aplinkai dėl oro teršimo (pvz. deginant plastiką ar kt.) atlyginimo dydis (bauda) –345 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 100 eurų).

Pažymėtina, kad oro kokybe ir jos gerinimu turėtų rūpintis ne tik aplinkosaugininkai, bet ir savivaldybės. Tokią pareigą ir savarankišką funkciją joms numato Vietos savivaldos įstatymas. Aplinkos oro apsaugos įstatymas savivaldybes papildomai įpareigoja imtis priemonių, kad nei vieno teršalo aplinkos kokybės norma nebūtų viršyta.