Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2014 m. Laisvės premiją skirti Adamui Michnikui – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, vieno iš populiariausių ir pažangiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui, ne kartą palankiai atsiliepusiam apie Lietuvą.
1991 m. A. Michnikas kartu su kitais Lenkijos politikais demonstravo besąlygišką ir beatodairišką paramą Lietuvos laisvei, palaikydamas Lietuvos piliečių kovą prieš Sovietų Sąjungos agresiją. A. Michniko veikla visada buvo palanki Lietuvai. Jis ragino Lenkijos Vyriausybę kuo greičiau pripažinti Lietuvą ir padėti gauti Lietuvai diplomatinį pripažinimą tarptautinėje arenoje. A. Michnikas yra ne kartą vienareikšmiškai pasisakęs prieš lenkų ir lietuvių santykių kiršinimą, išnaudojant tautines mažumas. Plačiai nuskambėjo A. Michniko pasisakymas: „Kai žiūrime, kas vyksta Donecke ir Luhanske, tai tame kontekste matome, kokie yra absurdiški ginčai tarp Lietuvos ir Lenkijos. Jie yra beprasmiai, jie yra kenksmingi – reikia atvirai pasakyti. Yra politikų, kurie dirba Putino politikos labui. Ranka rankon dirba. Nes gerų Lietuvos ir Lenkijos santykių griovimas naudingas tik Kremliaus imperialistinei politikai.“
Laisvės premija įsteigta 2011 m. rugsėjo 15 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos laisvės premijos įstatymu. Ja siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Premija Seimo nutarimu paskiriama iki gruodžio 23 dienos.
Laisvės premija kiekvienais metais įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją. Pirmoji Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – 2012 m. skirta Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – 2013 m. skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui.
Susiję straipsniai:
- 2013-ųjų Laisvės premiją siūloma skirti Sigitui Juozui Tamkevičiui
- URM siūlo Laisvės premiją skirti V.Landsbergiui
- Lietuvos laisvės kovotojui Antanui Terleckui įteikta Laisvės premija (nuotraukos)
- Laisvės premija paskirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises A.Terleckui
- S.Kovaliovui įteikta Laisvės premija (video)
- Kviečiama siūlyti kandidatus Laisvės premijai gauti
- G. Songaila apie Lietuvos – Lenkijos santykius: Metas būti savimi (audio)
- K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
- Seimo galerijoje pristatomas R.Dichavičiaus fotografijų albumas „Laisvės paženklinti“
- Iškilmingame minėjime bus pagerbtas Laisvės gynėjų atminimas (tiesioginė transliacija)
- Seime balsuojama dėl Švietimo įstatymo pataisų. Ar Lietuvos valdžia dar kartą pasiduos Lenkijos kovo 17-os ultimatumui? (tiesioginė transliacija)
- Mitingo dalyviai Seimo narius paragino nepalaikyti prieš valstybinę kalbą nukreiptų įstatymo projektų (nuotraukos)
- Seime pristatoma paroda „Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės“
- Apskritojo stalo pokalbis „Istorijos ir informacijos apie Čečėniją sklaida Europoje ir Čečėnijoje“ (tiesioginė transliacija)
- V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių?
- Seime bus paminėtas Gotlando komunikato 25-metis (tiesioginė transliacija)
- Seime bus pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimas (tiesioginė transliacija)
- V. Turčinavičius. Kaip istorikas „Penktąja kolona“ nuslepia Trojos arklį
- Kaune vyks Antano Terlecko knygos „Ne pats pasirinkau savo dalią“ pristatymas
Dėjimasisis su Lenkija niekada istorijoje nepadėjo Lietuvai kovoje dėl laisvės prieš Maskvą ar apskritai. Netgi Žalgirio mūšis yra daugiau Lietuvos pagalba Lenkijai, o ne atvirkščiai.
Sąjūdis, apskritai disidentinis judėjimas Lietuvoje ir Lenkijoje Solidarumas vyko atskirai kas sau. Paprasčiausiai pasitikėjimo Lenkija nebuvo nuo istorinių laikų, jo nebuvo ir sovietmečiu.
Abstraktus A.Michniko palankumas Lietuvos laisvei vargu ar gali būti įvertintas laisvės premija.
Manau, kad laikas būtų šia premija įvertinti Jelcino nuopelnus, jam valdant buvo išvesta okupacinė sovietų kariuomenė iš Lietuvos, Baltijos šalių.
Jos skyrimas A. Michnikui būtų panašus į kažkieno asmeninį atsidėkojimą, o ne šalies apdovanojimą.
Be to, ir nėra nurodyta, kas konkrečiai siūlo Laisvės premiją skirti jam.
Bijai lenkų? Nevažiuok į Suvalkus mėsos pirkti, gali būti užnuodyta.
Tai įteikime Lietuvos Laisvęs premiją kaimyninės šalies prezidentui (po mirties) Josifui Pilsudskiui. Jis irgi gyrėsi, kad užimdamas Lietuvos sieną su Rusija, t.y. Vilniaus kraštą, apgynė Lietuvą nuo boševikų.
Tai nelygiavertis kandidatas kitiems, jau gavusiems šią premiją, vien už tai, kaip “ne kartą palankiai atsiliepusiam apie Lietuvą”.
A. Michniko pasisakymas: „Kai žiūrime, kas vyksta Donecke ir Luhanske, tai tame kontekste matome, kokie yra absurdiški ginčai tarp Lietuvos ir Lenkijos” gali būti suprastas kaip Lenkijos pozicijos gynimas ir kaltinimas Lietuvai. Nereikia važiuoti prekių į Suvalkus, Lietuva, gi, užtvindyta lenkiškom, turkiškom ir kinietiškom prekėm.
Idomu, kas paiule apdovanoti A. Michnika? Gal kas zino? Katalike ir patriote Degutene siula apdovanuoti ateista, kosmopolita ir zmogu, kuris norejo issaugoti komunizma, bet su “lenkisku veidu”.