Konservatorių meilė vyskupams Seime neprigijo (1)

Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis | Š.Mažeikos, delfi.lt nuotr.

Konservatorių atstovai Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK) kurpia naujus planus, kaip perrašyti žiniasklaidos reguliavimo taisykles.

Parlamentarai užsimojo iš peties – jie siekia taip perbraižyti žiniasklaidos kontrolės mechanizmus, kad svarbiausiu žmogumi šioje sistemoje galėtų tapti asmuo, neturintis žalio supratimo apie žurnalistiką.

Kam ta patirtis?

ŠMKK trečiadienį svarsto pasiūlymus Visuomenės informavimo įstatymo projektui, kurie iš esmės pakeistų žiniasklaidos savireguliacijos procesą.

Politikai siūlo keisti įstatymo projekte numatytą žiniasklaidos kontrolės institucijos pavadinimą – vietoj Visuomenės informavimo etikos asociacijos, instituciją pavadinti Visuomenės informavimo etikos komisija. Bet tai – visiška smulkmena. Ne smulkmena – tai, kaip Seimo nariai nori perbraižyti asociacijos ar komisijos veiklos principus.

Komisijos ar asociacijos pirmininkui, politikų nuomone, nereikia jokios patirties žiniasklaidoje. Konservatoriai ir juos palaikantys pavieniai Mišrios Seimo narių grupės atstovai siūlo atsisakyti reikalavimo, kad pirmininku gali būti skiriamas tik žmogus, turintis bent penkerių metų patirtį visuomenės informavimo srityje.

Į komisiją, konservatorių siūlymu, savo atstovus deleguotų ne tik žiniasklaidos organizacijų atstovai, bet ir Katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos žmogaus teisių centras bei Lietuvos psichiatrų asociacija.

Vienas įdomiausių siūlymų nutaikytas į kitą instituciją – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. Dabar galiojančiame įstatyme šios įstaigos vadovą penkeriems metams skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teikimu. ŠMKK svarstomame projekte inspektorius skiriamas Visuomenės informavimo asociacijos teikimu. O konservatorius Jurgis Razma sumanė, kad žiniasklaida apskritai turi būti atribota nuo inspektoriaus kandidatūros svarstymo – jis siūlo nustatyti, kad etikos inspektorių Seimas skiria „iš kandidatų, kuriuos pasiūlo Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija ir Lietuvos teisininkų draugija“.

J. Razmos nuomone, žiniasklaidos atstovų dalyvavimas teikiant inspektoriaus kandidatūrą yra ydingas.

Komiteto verdiktas: psichiatrų ir vyskupų nereikia

Pats J. Razma komisijos posėdyje nedalyvavo. Jo tezes pristatė kitas konservatorius Valentinas Stundys. Svarstymai pradėti nuo siūlymo dėl etikos inspektoriaus skyrimo.

„Motyvas, matyt, suprantamas. Jeigu siūlytų pati Visuomenės informavimo etikos komisija, tai iš esmės siūlytų to lauko žaidėjai savo teisėjo kandidatūrą“, – kalbėjo V. Stundys.

Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė priminė, kad konservatoriai kitame siūlyme patys sau prieštarauja. Vis dėlto diskusija neužsitęsė, ir komitetas siūlymą etikos inspektorių skirti pagal psichiatrų, žmogaus teisių gynėjų ir teisininkų rekomendacijas atmetė.

Kitas klausimas – Vilijos Aleknaitės Abramikienės siūlymas komisiją papildyti vyskupų, žmogaus teisių gynėjų ir psichiatrų atstovus. Šį siūlymą palaikė tik keturi komiteto nariai, prieš balsavo 7, susilaikė – 1.

Seimo narė Orinta Leiputė siūlė dar vieną alternatyvą – vietoj J. Razmos siūlytų psichiatrų įtraukti psichologus. Tiesa, politikė neslėpė tokį siūlymą teikusi labiau kaip pokštą. O. Leiputės siūlymą komitetas taip pat atmetė.

Komitetas iš dalies pritarė socdemo Juro Poželos siūlymui atsisakyti įstatymo projekte numatyto reikalavimo etikos inspektoriaus kandidatūrai privalomai taikyti teisinio išsilavinimo reikalavimą.

Sprendimais atmesti siūlymus dėl vyskupų ir psichiatrų V. Stundys neliko patenkintas.

„Visuomenės informavimo etika tampa siauru šio žiniasklaidos lauko veikimo būdu. Visuomenė lieka absoliučiai paraštėje“, – piktinosi konservatorius.

A. Žilinskienė: siūlymai buvo protu nesuvokiami

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė po ŠMKK posėdžio žurnalistams teigė sveikinanti komiteto sprendimą.

„Reikalingi profesionalai, turintys komunikacijos moksluose išsilavinimą, turintys darbo patirtį visuomenės informavimo priemonėse. Ir buvo nutarta, kad geriausias šiandien yra toks savireguliacijos modelis“, – kalbėjo A. Žilinskienė.

Ji neslėpė nuostabos dėl konservatorių primygtinio noro į žiniasklaidos kontrolę traukti vyskupus ir psichiatrus.

„Sveiku protu sunku suvokti, kodėl būtent jie pasiūlė vyskupus ir psichiatrus. Tikrai sunku atsakyti“, – galvą purtė A. Žilinskienė.

Pasak jos, žiniasklaidos organizacijos suvokia sau tenkančią atsakomybę ir jos kratytis neketina.

„Visa tai yra užtikrinta tiek Visuomenės informavimo įstatyme, tiek Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse, kur visi žurnalistinio darbo principai yra labai aiškiai reglamentuoti. Ir galimybė atsakyti į kritiką, ir kitos pusės nuomonė, ir tikslios ir teisingos žinios, ir prievolė nedezinformuoti visuomenės, nepiktnaudžiauti žiauriais vaizdais. (…) Čia grėsmės jokios nėra“, – teigė asociacijos vadovė.