LSKT nuotr.
Spalio 31 d. Kauno rajone Užliedžių seniūnijoje, šalia tilto per Nevėžį, atidengtas paminklas Lietuvos laisvės armijos (LLA) vadui brigados generolui Kaziui Veverskiui (1913-1944). Paminklo atidarymo iškilmėse dalyvavo LR Seimo narys A. Dumčius, Kovo 11-osios akto signataras L. Milčius, Kauno rajono savivaldybės valdžios, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos sąjūdžio atstovai, vietiniai gyventojai. Kalavijo formos paminklą su virš jo kylančia laisvės paukšte sukūrė skulptorius M. Petrauskas ir architektė V. Beigienė.
K. Veverskis yra vienas žymiausių Lietuvos rezistentų. Šiemet sukanka 70 metų nuo jo žūties. Iš juodo metalo sukurtas monumentas iškilo kairiajame Nevėžio krante, ties Nevėžio kraštovaizdžio draustinio riba, toje vietoje, kur 1944 m. žuvo LLA vadas.
K. Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Veliuonos valsčiuje, Kalvių kaime. Jo tėvai – Stasys ir Uršulė Veverskiai – išaugino septynis sūnus ir tris dukteris.
1938 m. pašauktas į Lietuvos kariuomenę K. Veverskis tarnavo Tauragėje, 7-ajame pėstininkų pulke, vėliau stojo mokytis į Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklą. Po Lietuvos okupacijos slapta pasitraukė į Vokietiją. 1941 m. lapkritį K. Veverskis grįžo į Lietuvą. Įsitikinęs, kad nepriklausomybė nedovanojama, o iškovojama, jis tų metų gruodžio mėnesio 13 d. Vilniuje įkūrė pogrindinę karinę organizaciją – Lietuvos laisvės armiją (LLA) ir jai vadovavo. 1944 m. Senio slapyvardžiu aršiai kovėsi su Raudonąja armija. Kartu K. Veverskis redagavo ir platino pogrindinį laikraštį „Karinės ir politinės žinios“. Veždamas nelegalią spaudą 1944 m. gruodžio 28 d. jis žuvo pasaloje prie senojo Raudondvario tilto. 1999 m. K. Veverskio palaikai buvo perlaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse. 2011 m. Vyriausybės nutarimu Raudondvario tiltui per Nevėžį suteiktas K. Veverskio vardas.
Parašykite komentarą