A. Veryga. Atsakymas ministrei: reikia stengtis ne skaičius pagražinti, o keisti situaciją iš esmės

Aurelijus Veryga | asmeninė nuotr.

Pačią idėją skirti lėšų profesionaliai socialinei reklamai ir sveikos gyvensenos skatinimui vertinu teigiamai, bet reikia suprasti, kokiame kontekste yra pritarta siūlymams skirti 5 proc. alkoholio akcizų socialinei reklamai.

Seime iki šiol svarstomas daug kompleksiškesnis siūlymas skirti 2 proc. nuo tabako, alkoholio ir azartinių lošimų mokesčių sveikos gyvensenos skatinimui ir kurti specialų fondą. Lėšos būtų skiriamos ne tik socialinei reklamai, bet ir kitoms sveikatinimo veikloms. Tačiau, pasak Seimo narių, konkrečių procentų nurodymas prieštarauja kitiems Lietuvoje galiojantiems teisės aktams. Nors Kultūros ir sporto rėmimo fondas iki šiol formuojamas būtent tokiu principu į jį pervedant fiksuotą dalį akcizų (jei tai prieštaravimas įstatymui – ši praktika jau turėjo būti seniai panaikinta).

Seimo narių siūlymai palikti viską spręsti vyriausybei sugriauna pačią fondo idėją. Siūlyčiau Seimo nariams nepritarti fondo be pinigų steigimui, nes tai reikštų dar vieną biurokratinį aparatą, kurį tektų administruoti valstybės lėšomis, rengti planus ir ataskaitas. Vyriausybė ir šiandien gali skirti lėšų valstybėje jau egzistuojančioms programoms, tačiau karti patirtis rodo, kad vyriausybėje niekada nepakako motyvacijos ar noro skirti lėšų net pačios vyriausybės patvirtinamoms specifinėms visuomenės sveikatos programoms. Manau, kad Seimo narių siūlymas skirti net 5 procentus alkoholio akcizų socialinei reklamai, žinant kokie yra kiti Seimo sprendimai, yra labiau panašus į politinę reklaminę akciją prieš artėjančius rinkimus, nei į realų norą pasiekti, kad prevencija Lietuvoje pagaliau būtų adekvačiai finansuojama.

Vertinant LR Sveikatos apsaugos ministrės komentarą dėl suvartojamo alkoholinių gėrimų kiekio ir Lietuvos užimamos vietos pagal alkoholio suvartojimą pasauliniame reitinge, tenka tik apgailestauti, kad viešumoje pasigirsta tokios abejonės. Žinoma, visada galime abejoti duomenų surinkimo tikslumu ir patikimumu tokiose valstybėse kaip Rusija, Baltarusi, Moldova su kuriomis tenka dažniausiai dalintis pirmosiomis reitingo vietomis. Tačiau tokios abejonės yra beprasmės, nes mūsų itin didelį alkoholinių gėrimų vartojimą patvirtina sveikatos rodikliai.

Esame tarp pirmaujančių pagal mirtis nuo alkoholio sukeltų ligų. Suprantu politikus, kurie nejaukiai jaučiasi kai tenka aiškintis dėl tokios situacijos šalyje, bet reikia stengtis ne skaičius pagražinti, o keisti situaciją iš esmės. Koks skirtumas jei už mus daugiau išgers didesnis skaičius valstybių nei dabar. Šalių reitingavimas tam ir skirtas, kad politikai pamatytų ir susirūpintų, o ne tam, kad bandytų paneigti rezultatus. 2013 metais Lietuvoje atlikta alkoholio žalos vertinimo studija parodė, kad šalyje bendras alkoholio sąlygotas mirtingumas siekai apie 9 proc. kai tuo tarpu Anglijoje – 3, o Škotijoje – 5 proc. Todėl dairytis mums reikėtų ne į tas šalis, kurios už mus išgeria dar daugiau, o žiūrėti į tai, kad mes geriame ženkliai daugiau nei Europos vidurkis ir dvigubai daugiau nei tokios šalys kaip Norvegija ar Islandija.

Grįžtant prie „darbiečių“ siūlymo skirti 5 proc. alkoholio akcizų (tai sudarytų apie 40 mln. litų per metus) socialinei reklamai ir Seimo nario J. Razmos teiginio, kad biudžetas „neteks“ 40 mln.lt., manau, kad būtent Seimo nario J. Razmos komentaras taikliausiai atspindi situaciją. Jei pinigų investavimas į visuomenė sveikatos priemones yra laikomas netektimi, tuomet diskusija yra labai sudėtinga.

Alkoholio žalos vertinimo studija aprodė, kad vien tiesiogiai apskaičiuojama alkoholio žala siekia apie 740 milijonų litų per metus, o netiesioginė žala paprastai yra net kelis kartus didesnė. Tokiame kontekste lėšų skyrimas alkoholio prevencijai yra ne netektis, o investicija. Dalies akcizo skyrimas socialinei reklamai kurti ir pirkti leistų prie vieno stalo sėsti su žiniasklaida ir grįžti prie alkoholio reklamos draudimo klausimo, aptariant galimybę žiniasklaidai kompensuoti praradimus, kurie atsirastų jei būtų draudžiama alkoholio reklama. O ir kalbant apie pačią socialinę reklamą, turėtume suaugti ir suprasti, kad negalima nemokamai ar už labai mažus pinigus, kaip buvo iki šiol, sukurti veiksmingo produkto.

Autorius yra Lietuvos sveikatos universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas