Mokslininkai sukūrė žmogaus smegenų veiklą mėgdžiojančius informacijos saugojimo įrenginius (0)

Mokslininkai sukūrė žmogaus smegenų veiklą mėgdžiojančius informacijos saugojimo įrenginius

Mokslininkai sukūrė žmogaus smegenų veiklą mėgdžiojančius informacijos saugojimo įrenginius

RMIT (Royal Melbourne Institute of Technology) mokslininkai sukūrė naują nanoįrenginį, būsiantį itin stabilių ir patikimų naujos kartos atminties įrenginių pagrindu

Yra du atminties tipai – laikinoji ir pastovioji. Pastoviojoje atmintyje duomenys išlieka ir be energijos tiekimo, ir kol kas pagrindinė pastovioji atmintinė yra flash atmintis. Nors ji veikia gerai, tačiau ši technologija jau pasiekė mažinimo ribą ir darosi vis sunkiau ir sunkiau prietaisus mažinti, tuo pat metu saugant vis daugiau informacijos.

Bet Australijos mokslininkai sukūrė naujoviškų nanodydžio įrenginių platformą, leisiančią išsaugoti daug daugiau informacijos, mėgdžiojant žmogaus atmintį.

Šios sluoksniuotos struktūros sukurtos, naudojant 10 000 kartų už žmogaus plauką plonesnes oksidų plėveles.

„Plėvelių chemija specialiai pakeičiam, kad jose pasireikštų „memristinis“ efektas – kai atminties elemento elgesys priklauso nuo anksčiau buvusios būsenos,“ paaiškino projekto vadovė Šarat Sriram (Sharath Sriram) iš RMIT pranešime spaudai.

Flash atminčiai sparčiai artinantis prie fundamentalių mažinimo ribų, naujos kartos pastoviajai atminčiai reikia naujų medžiagų ir architekūros.”

Technologija remiasi memristoriais – tai yra elektriniai elementai, kurie, technologijos ekspertų įsitikinimu, pralenks dabartines Flash, SSD ir DRAM standžiųjų diskų technologijas.

Šie memristoriai galės būti įdiegti į pastoviąją kietosios būsenos atmintį, bei galės būti žmogaus smegenų veiklą mėgdžiojančių kompiuterių statybiniai blokai.

Ši nauja technologija yra viena iš perspektyviausių tokių struktūrų kūrimui ir gali būti naudojama kambario temperatūroje.

„Mūsų sukurta struktūra gali būti naudojama daugeliui elektroninių prietaisų – nuo ultrasparčios atminties įrenginių, kuriuos galima sumažinti iki kelių nanometrų dydžio iki kompiuterių logikos architektūros, atkartojančios biologinių nervinių tinklų lankstumą ir atsako laiką,” – sakė Sriram.

„Nors dar reikia atlikti daugiau tyrimų, mūsų darbas skatina paieškas naujos kartos atminties technologijų, galinčių atkartoti sudėtingas žmogaus nervų sistemos funkcijas – ir priartinančias prie bioninių smegenų sukūrimo.“

Tyrėjai savo darbą aprašė Advanced Functional Materials žurnale ir yra įsitikinę, kad jų platforma galiausiai suteiks ne tik geresnį duomenų saugojimą, bet ir įrenginius, galinčius suprasti supantį pasaulį.

„Atradimas ir naudojamos medžiagos yra svarbu, nes stabilios atminties efektas atsiranda iš labai mažų – apie 60 nanomoetrų – kelių okside,” sakė Husseinas Niliis, PhD iš RMIT ir pagrindinis straipsnio autorius.

„Jie taip pat gali būti derinai ir kontroliuojami slėgiu, o tai atveria naujas galimybes naudoti šiuos atminties elementus kaip jutiklius ir variklius.“

Šaltinis: RMIT

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Įvairenybės, Mokslas, Mokslo naujienos, Naujienos, Užsienyje, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: