Įprastai baltieji gandrai mūsų šalį palieka paskutinę rugpjūčio savaitę. Tai pastebėjo ir mūsų protėviai, rugpjūčio 24 dieną pavadinę gandrų išskirdimo diena. Ir iš tikrųjų, gandrai gana tiksliai masiškai išskirsdavo būtent šia data, su ne didesne kelių dienų paklaida.
Tačiau šiais metais stebima visai kitokia situacija – dar likus kone dviem savaitėms iki šv. Baltramiejaus dienos, laukuose jau retai pamatysi didesnius baltųjų gandrų būrius – nedažni net keliolikos, juolab keliasdešimties paukščių būreliai.Rytų ir Pietų Lietuvoje paskutinę savaitę laikėsi dažniausiai tik pavieniai paukščiai, matomai dar besirūpinantys vėlyvų vadų jaunikliais, arba atskiros šeimos. Kelis kartus pakeliavus nuo Varėnos iki Ignalinos, pavyko pamatyti tik vieną keliolikos paukščių būrelį.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD), prieš metus užbaigusi baltųjų gandrų apsaugai skirtą Europos Sąjungos LIFE+ programos finansuotą projektą, ir toliau stebi šių paukščių būklę šalyje. Dėmesys kreipiamas ne tik į perinčias poras, bet ir kaip sekasi paukščiams ruoštis kasmetinei rudeninei kelionei, ar nevyksta nepalankių permainų šiuo laikotarpių. Šiuo metu, nors daug kur ariami laukai, pjaunami javai – niekur nematyti besibūriuojančių gandrų.
Kituose šalies regionuose LOD narių duomenimis, dar galima pamatyti ir didesnius baltųjų gandrų būrelius. Tik Raseinių rajone Sauliui Karaliui pavyko arimuose suskaičiuoti maždaug šimtą gandrų. Antano Petraškos duomenimis, gausiau gandrų galime aptikti ir buitinių atliekų sąvartynuose. Anksčiau rašėme apie šimtinius baltųjų gandrų Dumpių sąvartyne, kuriuos užregistravo Julius Morkūnas. Būtent jis pastebėjo jog gandrų skaičius čia sparčiai augo liepos gale, spėdamas, jog paukščiai jau ruošiasi rudeninei kelionei. Panašu, jog ši hipotezė dabar pasitvirtino šimtu procentu: dar rugpjūčio pradžioje šalies laukuose matyti skaitlingi (šimtiniai) baltųjų gandrų būriai šiais metais nepaprastai anksti, jau šio mėnesio pirmąją dekadą paliko Lietuvą pakildami ilgam migraciniam skrydžiui į žiemojimo vietas. Nors tuo metu dar neretai lizduose sparnus mankštinosi vėlyvieji gandriukai, kuriuos su jų tėvais ir dabar dar matome mūsų laukuose.
Pavarčius gamtinę literatūrą nepavyko aptikti jokios faktinės medžiagos apie baltųjų gandrų masinį išskridimą rugpjūčio pradžioje. Taigi, kas šiais metais lėmė šį gandrų migracinės elgsenos pokytį, nulėmusį išskirtinai ankstyvą rudeninės migracijos pradžią?
Ornitologai vieningai sutinka, jog šiuo aspektu pastaroji vasara yra netipiška ar net išskirtinė. Paaiškinimų būta įvairių, tačiau, matomai, Lietuvai nebūdingi ir ilgai užsitęsę karščiai yra pagrindinė tokios elgsenos priežastis. Karštas oras, turbūt, netiesiogiai nulėmė šiuos pokyčius. Jis, paprasčiausiai, sąlygojo aplinkos sąlygų pasikeitimus, pirmiausiai siejant juos su baltųjų gandrų mitybinėmis sąlygomis.
Šiuo metu, skirtingai nuo ankstesnių vasarų, kuomet pievos skambėdavo nuo žiogų svirpimo, pievose labai tylu. Kur-ne-kur išgirsi pavienio žiogo ar skėriuko svirptelėjimą, o juk rugpjūčio mėnuo yra pats „žiogų griežimo“ metas. Negausu ir kitų vabzdžių, kurie su žiogais sudaro reikšmingą baltųjų gandrų raciono dalį antroje vasaros pusėje. Net šlapiose šienaujamose pievose dabar pavyksta pamatyti vos vieną kitą varlę, negausu ir pelinių graužikų.
Matyt neįprastai prastos mitybinės sąlygos ir apsprendė žymiai ankstyvesnę gandrų rudeninės migracijos pradžią. Moksliniais tyrimais įrodyta (tiesa, kitoms migruojančių paukščių rūšims), jog migracijos pradžią nulemia keli faktoriai: paukščio fiziologinė būklė, kuri siejama su jo įmitimu ir esamomis mitybinėmis sąlygomis, bei aplinkos faktorių visuma – dienos trukmė, vidutinė paros temperatūra, šalnos ir pan. Todėl, panašu, jog šiais metais baltuosius gandrus anksčiau palikti Lietuvą paskatino vasaros antroje pusėje susidariusios ypač nepalankios jiems mitybinės sąlygos.
