Š.Mažeikos (DELFI) nuotr.
Darbo jėgos paklausa ir vidurvasarį buvo auganti – liepą darbdaviai pateikė 25,8 tūkst. darbo pasiūlymų, kurių 500 daugiau nei birželį paskelbta darbo biržos portale. Per 85 proc. laisvų darbo vietų skirtos neterminuotam darbui.
Daugiausia – 20,7 proc. visų laisvų darbo vietų registravo pramonės sektoriaus darbdaviai, kurie ieškojo siuvėjų, kailininkų ir kepurininkų, suvirintojų, kepėjų ir konditerių, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, dailidžių ir stalių, baldžių, mėsininkų ir žuvų darinėtojų.
Per 19 proc. darbo pasiūlymų pateikė prekybos įmonės, statybos – beveik 16 proc., transporto – 9,4 proc. Rinkoje greičiausiai įsidarbinti galėjo virėjai, statybininkai, dažytojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai ir administravimo sekretoriai.
Lietuvos darbo biržos duomenų registre rugpjūčio 1 d. visoje šalyje buvo 159,4 tūkst. bedarbių, kurie sudarė 8,8 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų – tai 1,3 proc. punkto mažiau nei pernai analogišku laikotarpiu.
Šių metų liepą absolventų įregistruota 31 proc. mažiau nei pernai – 5,1 tūkst. Daugiausia registravosi profesinių mokyklų absolventų – 37,8 proc., beveik 32 proc. jaunuolių, įgijusių aukštąjį universitetinį, per 30 proc. – aukštąjį neuniversitetinį (koleginį) išsilavinimą. Šalies teritorinėse darbo biržose bedarbio statusas suteiktas 8,6 tūkst. jaunuolių iki 25 metų amžiaus.
Teritorinių darbo biržų specialistai užimtumą suteikė per 27,2 tūkst. bedarbių. Per mėnesį padėta įsidarbinti 13,8 tūkst. žmonių, iš jų 11,6 tūkst. – pagal neterminuotas sutartis. Savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėnesių, pradėjo 7,2 tūkst. bedarbių. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyviais tapo 6,2 tūkst. asmenų. Daugiausia jų – per 3 tūkst. dirba viešuosius darbus, 1,7 tūkst. – įdarbinta subsidijuojant.
Nuo metų pradžios tarpininkaujant darbo biržai neterminuotai įdarbinta 89,4 tūkst., terminuotai – 16,8 tūkst., į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta per 37 tūkst., savarankiškai dirbti pagal verslo liudijimus pradėjo 42,2 tūkst. bedarbių.
Rugpjūčio 1 dieną daugiausia bedarbių buvo Alytaus – 16,1 proc., Lazdijų – 15,8 proc., Ignalinos – 15,4 proc. ir Jurbarko – 14,7 proc. rajonų savivaldybėse. Iš didžiausiųjų miestų daugiausia bedarbių buvo Panevėžyje – 9,6 proc., mažiausiai – Šiauliuose – 5,9 proc.. Žemiausias nedarbas registruotas šalies pajūryje: Neringoje – 2,9 proc., Kretingoje – 3,9 proc., Palangoje – 4,6 proc., taip pat Elektrėnuose – 4,6 proc.
Parašykite komentarą