Liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vyksta į Varšuvą, kur dalyvaus Baltijos ir Višegrado (Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija) valstybių bei Bulgarijos su Rumunija Prezidentų susitikime.
Devynių Vidurio Europos valstybių vadovų susitikimo tikslas aptarti padėtį regione ir Ukrainoje. Ukrainoje. Taip pat bus kalbamą apie pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, kuris rugsėjo pradžioje įvyks Velse.
Pasak Prezidentės, nesiliaujant brutaliai agresijai Rytų Ukrainoje, NATO turi realiai įvertinti naujas karines grėsmes ir imtis visų priemonių regiono saugumui užtikrinti. Šalies vadovės teigimu, Rusijos ir Ukrainoje kaimynystėje esančias valstybes jungia bendras interesas didinti regiono apginamumą, todėl NATO viršūnių susitikime bendromis jėgomis sieks, jog būtų patobulinti gynybos planai, įgyvendinamos ilgalaikės regiono saugumo priemonės.
Susitikimo metu taip pat bus kalbama apie NATO valstybių narių finansinius įsipareigojimus gynybos stiprinimui. Šių metų kovą Lietuvos politinės partijos įsipareigojo iki 2020 m. skirti 2 procentus BVP krašto apsaugai. Lietuvos gynybos biudžetas 2014 metams jau padidintas 130 milijonų litų.
Susiję straipsniai:
- Varšuvoje atidaryta J.Danausko fotografijų paroda „Miškuose prie Baltijos“ (nuotraukos)
- G.Songaila: A.Lukašenka – regiono nestabilumo veiksnys, o parama Baltarusijos demokratijai neveiksni
- Baltijos valstybių Prezidentai aptarė bendrus veiksmus stiprinant Baltijos šalių nepriklausomybę ir saugumą
- Minint Lenkijos nepriklausomybės dieną Varšuvoje kilo riaušės (video)
- Prezidentė su JAV senatoriais aptarė Europos saugumo situaciją (video)
- Baltijos regiono istoriją pristatančioje parodoje Čekijoje – Lietuvos nacionalinio muziejaus eksponatai
- Lietuvos Prezidentė susitiks su JAV Prezidentu Baraku Obama
- Prezidentė įvertino Lietuvos oro erdvės gynybą (video)
- Prezidentė D. Grybauskaitė dalyvaus susitikime su JAV Prezidentu B. Obama
- Premjeras Taline su Estijos, Latvijos ir Lenkijos vyriausybių vadovais aptarė bendrus regiono projektus
- Prezidentė apdovanojo Lietuvai nusipelniusius žmones (video)
- Prezidentė Latvijoje stebėjo NATO karines pratybas (video)
- Lietuvos Prezidentė dalyvavo Lenkijos Nepriklausomybės dienos minėjime (video)
- Prezidentė D.Grybauskaitė vieši Latvijoje
- Prezidentė skaitys trečią metinį pranešimą
- Prezidentė apdovanojo V. Landsbergį Vyčio kryžiaus ordinu
- Prezidentė pasveikino Rusijos Prezidentą Nacionalinės šventės proga
- Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su į Lietuvą atvykusiu Estijos Prezidentu Tomu Hendriku Ilvesu
- Prezidentė D.Grybauskaitė susitiko su aukščiausiais Rumunijos vadovais
- Nidoje susitiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų Užsienio reikalų komitetų delegacijos
- Latvijos ir Estijos parlamentų pirmininkės atvyko į Seimą
- A. Butkus. Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė?
- Baltijos šalys ir Lenkija bendradarbiaus diegiant intelektines transporto sistemas
- Lietuvos Respublikos Prezidentė sveikina viso pasaulio lietuvius su Valstybės diena
- Lietuva ir Latvija vieningai sieks bendrų tikslų
- Įsteigta Lietuvos ir JAV verslo taryba
- Lietuvą ir Estiją vienija bendri tikslai (nuotraukos, video)
- Ugniagesys gelbėtojas pasirengęs apibėgti Baltijos jūrą
- Lietuvos saugumui – padidintas JAV dėmesys
- KAM gynybos politikos direktorius: Saugumo priemonės Baltijos regione turi būti toliau stiprinamos
Vos ne Vilniaus dešimtukas, tik renkasi kažkodėl ne Vilniuje. Ar ne per daug Grybauskaitės nusileista Varšuvai…
Renkasi Varšuvoje nes kariniu požiūriu Lietuva yra visiškas niekas.
Tai, kad ne… – Kosove, Afganistane gerai pasirodė, ko nepasakysi apie Lenkiją.
Ką lygini? Dalyvavimas okupacinėse misijose nėra tolygus dalyvavimui kare. Negi neaišku, kad rengiamasi karui Europoje su Rusija?
Ir vėl siekiama įtraukti Lietuvą ir Baltijos kraštą į istoriškai pragaištingus Vidurio Europos junginius, kur bet kokie įsipareigojimai tokio gynybinio darinio stiprinimui yra grėsmingi ypač mūsų kraštui.
Kad bet koks dėjimasis su Lenkija visais istoriniais laikais buvo ir yra pražūtingas Lietuvai, sakė dar Oskaras Milašius. Taip yra ir šiandien, ir bus rytoj, nes tokia yra Lenkijos prigimtis…
Lenkijos veiksmuose po Sovietų Sąjungos žlugimo galima įžiūrėti pasijutimą vieniša, sakytume, lyg su Stalino padovanota svetimų žemių puokšte rankose. Atsidūrusi tokioje situacijoje ji ilgai nesidairydama aplink save subūrė Vyšegrado šalių grupę. Toliau vis dėjosi ir dedasi kažkokia regiono galybe, prie kurios turėtų glaustis, atseit, nevisavertės Baltijos šalys. Galų gale, berods pernai, Valensa pareiškė, kad Lenkijai reikėtų jungtis prie Vokietijos, o gruodžio mėnesį Lenkijos valdžia jau sudarė sutartį su Rusija dėl bendros tarptautinės ir ekonominės politikos regione iki 2020 metų. Neseniai Sikorskis pareiškė nepasitikėjimą JAV galia saugumo užtikrinimo srityje, o Senato vadovas Borisevičius pridūrė, kad Lenkijos NATO pajėgos Lietuvos negins. Taigi, iš pačios Lenkijos elgesio matome vien blaškymąsi, nepasitikėjimą savimi. Taip, kad Lenkija buvo ir liko Lietuvos atžvilgiu nepatikima šalimi, todėl Lietuvai yra saugiau būti be Lenkijos negu su ja…