Sekmadienį, gegužės 25 dieną, Lietuvos rinkėjams teks spręsti ne tik kam patikėti Lietuvos valstybės vairą, bet ir nuspręsti, kam teks penkerius metus atstovauti mūsų šalį Europos Parlamente.
Į vieną kėdę – per dvi dešimtis asmenų, tokią rinkėjų atranką teks atlaikyti 62 moterims ir 153 vyrams, siekiantiems Europos parlamento nario kėdės. Dešimtyje kandidatų sąrašų – du trečdaliai kandidatų 45–65 metų amžiaus.
„Skaičius yra įspūdingas – į vieną vietą per 20 kandidatų, tai turbūt pats didžiausias konkursas, net didesnis nei prezidento rinkimuose, ar savivaldybių tarybų rinkimuose, kur jų būna 14-15 į vieną vietą, ar Seimo rinkimuose, kur į vieną vietą pretenduoja 10“, – LRT televizijos naujienų tarnybai sako Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Tapęs Europos Parlamento, kiekvienas narys kas mėnesį gaus daugiau nei 21 su puse tūkst. litų algą, dar beveik 15 tūkst. lt biurui išlaikyti, atskirai bus apmokamos kelionės išlaidos. Už dalyvavimą posėdžiuose priklauso dienpinigiai – po 1 tūkst. lt.
Naujajame Europos Parlamente Lietuva turės vienu atstovu mažiau, todėl bus renkami 11 Lietuvos atstovų. Iš viso penkerių metų kadencijai bus renkamas 751 Europos Parlamento narys.
Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas parengė studiją, kurioje pristatoma Europos Parlamento rinkimai, permainos po Lisabonos sutarties, dabartinė rinkimų praktika ES valstybėse šalyse, rinkėjų aktyvumas, politinių kampanijų finansavimas, pateikiamos sociologinės prognozės.
