Prasideda išankstinis Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento balsavimas

Balsuoti iš anksto gali visi asmenys, kurie rinkimų dieną negalės atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Balsavimas iš anksto vyksta  patalpose, esančiose pastate, kuriame yra tos savivaldybės mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Balsavimo iš anksto patalpa turi būti įrengta  pagal  tuos pačius  reikalavimai kaip ir rinkimų dieną.

Su savimi reikia turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę. Pageidautina, bet nebūtina, rinkėjo kortelė. Savivaldybės rinkimų komisija gali šią kortelę atspausdinti iš naujo.

Šiuose rinkimuose rinkėjai gaus 2  rinkimų biuletenius, skirtus  Respublikos Prezidento ir  Europos Parlamento rinkimams. Kiekvienas rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai: užpildo abu rinkimų biuletenius, užpildytus rinkimų biuletenius įdeda į vidinį balsavimo paštu voką, užklijuoja vidinį balsavimo paštu voką, vidinį balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo kortele įdeda į išorinį balsavimo paštu voką,  užklijuoja išorinį balsavimo paštu voką. Prieš užklijuojant išorinį balsavimo voką, rekomenduojame patikrinti ar ant išorinio voko nurodyta ta pati rinkimų apylinkė, kuri nurodyta rinkėjo kortelėje.

Visus šiuos veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl fizinių trūkumų šių veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. Komisijos narys ar rinkimų stebėtojas negali būti pasirenkamas į pagalbą rinkėjui.

Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiais rinkimų biuleteniais) rinkėjas įteikia  rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, rinkėjo akivaizdoje jį užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą. Pageidautina balsadėžė, kad komisijos narys priimtus užpildytus balsavimo vokus galėtų įmesti į balsadėžę, taip vokai būtų saugomi tą balsavimo dieną.

Pasibaigus balsavimui, gauti užklijuoti išoriniai balsavimo vokai suskaičiuojami ir sugrupuojami pagal tai, ar balsavo savo, ar kitų savivaldybių rinkėjai. Kitos dienos rytą, iki 10 valandos, kitų apylinkių rinkėjų išoriniai vokai perduodami paštui.

Savos apylinkės išoriniai balsavimo vokus komisija sugrupuoja pagal apylinkes ir saugo seife iki rinkimų dienos. Rinkimų dieną prie supakuotų pagal rinkimų apylinkes vokų pridedami iki 11 val. pašto kurjerio įteikti išoriniai  balsavimo paštu vokai (balsavusiųjų  specialiuose paštuose ir iš anksto balsavusiųjų kitose savivaldybėse). Savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkai organizuoja, kad vokai rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos būtų įteikti rinkimų apylinkėms. Vokus į atitinkamas rinkimų apylinkes gabena savivaldybių rinkimų komisijos nariai.

Apylinkėse pirmiausia skaičiuojami visi balsadėžėje buvę biuleteniai. Komisija, baigusi skaičiuoti rinkėjų balsus balsadėžėje, skaičiuoja visus gautus neatplėštus išorinius balsavimo paštu vokus. Iš kiekvieno voko išimama rinkėjo kortelė ir vidinis vokas, rinkėjo duomenys patikrinami rinkėjų sąraše. Jei rinkėjas nėra balsavęs apylinkėje nei paštu, jo vokas antspauduojamas ir įmetamas į balsadėžę.

Jei rinkėjas yra balsavęs savo rinkimų apylinkėje, komisija davė sutikimą balsuoti kitoje apylinkėje  ar atsiuntė antrą voką, vidinis vokas neantspauduojamas ir į balsadėžę nemetamas.

Po to, kai peržiūrimi visi išoriniai vokai, rinkimų komisija skaičiuoja vidiniuose vokuose esančius biuletenius, patikrina ar voke yra tik vienas Respublikos Prezidento ir tik vienas Europos Parlamento rinkimų biuletenis.

Jeigu balsadėžėje yra tik vienas vidinis vokas, kad nebūtų atskleista balsavimo paslaptis, jis neskaičiuojamas. Vokas perduodamas savivaldybės rinkimų komisijai, kuri skaičiuoja jį sumaišiusi  su iš kitų rinkimų apylinkių gautais pavieniais vokais.  Taip išsaugoma balsavimo paslaptis.

Gegužės 11 d. Respublikos Prezidento rinkimuose vokais balsavo 152 952 rinkėjai: iš jų 61 271 savivaldybėse iš anksto, specialiuose paštuose – 14 709, namuose – 76 812, misijose – 106.

Balsavimas namuose vyks gegužės 23 ir 24 dieną, penktadienį ir šeštadienį.

Pagal Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą balsuoti namuose gali šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi, sulaukę 70 metų ir vyresni rinkėjai,  jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose.

Prieš pirmąjį rinkimų ratą, gegužės 11 d., prašymus balsuoti namuose pateikė 85 tūkst. rinkėjų. Šie prašymai lieka galioti ir juos pasirašiusius rinkėjus namuose turės aplankyti apylinkių komisijų nariai. Neįtraukti į sąrašus rinkėjai turi  pateikti prašymus  ir būti įrašyti į sąrašus ne vėliau kaip gegužės 22 dieną. Gavę prašymus, apylinkių rinkimų komisijos registruoja  rinkėjus sistemoje ABRIS2 ir atspausdina balsuojančių namuose rinkėjų sąrašus. Beje, pageidaujantiems balsuoti namuose birželio 29 d. referendumo metu, naujų prašymų rašyti nebereikės, nes balsuodami namuose prieš gegužės 25 d. vyksiančius rinkimus rinkėjai galės nurodyti, kad balsuos namuose ir per referendumą.