Vaikams supuvusio pomidoro už ekologiško kainą neparduosi (0)

organizatorių nuotr.

Balandžio 29 d. šalies mokyklose prasideda visuotinis ketvirtų (vėliau ir aštuntų) klasių moksleivių pasiekimų testavimas, kuris vyks iki gegužės vidurio. Suteikta galimybe, standartizuotų testų pagalba įsivertinti mokinių žinias bei teikiamo ugdymo kokybę, pasinaudojo visos Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklos. Tuo tarpu Kauno Milikonių vidurinė mokykla, praėjusiais metais sėkmingai įgyvendinusi projekto „Kūrybinės partnerystės“ pirmąjį etapą („Tyrinėjanti mokykla“), šiemet tęsia projektinę veiklą ir tapusi „Pokyčių mokykla“ jau pasirengusi apžvelgti dviejų metų projekto rezultatus.

Šie­met „Kū­ry­bi­nių par­tne­rys­čių“ prog­ra­mo­je da­ly­vau­ja 97 Lie­tu­vos mo­kyk­los, kurioms įvairių kultūros, meno, mokslo ir kūrybos sričių profesionalai, pasitelkdami savo įgūdžius, padeda mokykloms pasiekti išsikeltus tikslus. Renkant kūrybos agentus ir kuriančiuosius praktikus, viena iš svarbiausių sąlygų, – neturėti pedagoginio išsilavinimo. Prog­ra­ma, inicijuota LR švietimo ir mokslo ministerijos, vykdoma  Ugdymo plėtotės centro, Lie­tu­vo­je pra­si­dė­jo 2011 me­tais ir jo­je jau da­ly­va­vo apie 9 tūkst. įvai­raus am­žiaus moks­lei­vių.

„Tyrinėjančios mokyklos“ palikimas – poilsio zona

Projektą kuruojanti Milikonių vid. mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, pradinių klasių mokytoja Asta Stanislovaitytė,  2012 m. parengusi paraišką dalyvauti projekto „Kūrybinės partnerystės“ „Tyrinėjanti mokykla“ programoje, turėjo aiškų tikslą – atrasti būdą, kaip panaikinti kardinalią atskirtį tarp mokinių elgesio pamokų ir pertraukų metu.

„Buvome pakviesti dalyvauti projekte ir jo metu tyrinėjome ar tikrai aktyvi fizinė veikla stimuliuoja smegenų darbą, protinis darbas kokybiškesnis, kai žmogus (ypač pradinukas) nesėdi vietoje, o juda, ar ugdymosi aplinka turi didelę įtaką mokinių motyvacijai bei rezultatams“, – teigia A. Stanislovaitytė.

Ugdymo procese pritaikius aktyvią kūrybinę veiklą, pasak mokytojos, trečiokai išmoko girdėti, bendradarbiauti, kurti. Mokiniai įgijo daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, tapo atsakingesniais, draugiškesniais.

Mokyklos administracijai leidus išnaudoti nišą prie klasės, bendromis vaikų, tėvelių, mokytojų bei projekto kūrėjų: dizainerių Sabinos Daukantaitės, Aleksandro Dubickij, menotyrininkės Kornelijos Česonytės pastangomis, buvo įrengta jauki erdvė bendravimui, pažinimo procesui, turiningoms pertraukoms.

Projekto stiprybė ir rezultatai – žmoguje

Šiais mokslo metais dalyvauti kitame projekto etape pakviestos keturios Kauno mokyklos, tarp jų – ir Kauno Milikonių vidurinė mokykla. Šiemet „Pokyčių mokyklos“ programoje dalyvauja 77 minėtos mokyklos mokiniai ir 20 mokytojų. Siekiant projekte  išsikelto tikslo, kaip ugdyti mokinių ir mokytojų kalbinę raišką per visų dalykų pamokas, tikslinei mokinių grupei (2a, 4a, 5a klasėms) padeda trys kuriantieji praktikai: žurnalistas, rašytojas Andrius Guginis, „Keistuolių teatro“ aktorė Viola Klimčiauskaitė bei fotomenininkas Egidijus Kabošis.

A. Guginio teigimu, „Kūrybinių partnerysčių“ rezultatai nematuojami švietimo ministerijos nustatyta tvarka, tačiau jie ženklūs žmogaus asmenybės ugdymo prasme. Pasak kuriančiųjų praktikų, projektas orientuotas į kompetencijų ir gebėjimo sujungti visumą ugdymą.

„Šio projekto misija – dalinimasis, energijų kaita. Noriu dalytis idėjomis ir kartu augti. „Kūrybinės partnerystės“ – vieta, suteikianti galimybę tai padaryti“, – teigia pirmus metus projekte dalyvaujantis kuriantis praktikas A. Guginis.

Panašu, kad daugelis kuriančiųjų praktikų pritaria rašytojui A. Guginiui, jog „Kūrybinėse partnerystėse“ pats mokymosi procesas yra svarbiau nei rezultatas. „Tokie dalykai, kurie gaunami proceso metu, tarkim savęs vertinimas, loginis kalbėjimas, prisistatymas ar tolerancijos ugdymas darbo grupėse metu, išlieka ilgiau nei nupieštas piešinys ar sukaltas inkilėlis medyje. Tam ir yra ši programa, kad praplėstų mokinio sampratą, jį išlaisvintų, nuimtų tam tikrus blokus ir leistų kiekvienam mokiniui būti tokiu, koks jis iš tikro yra“, – vardina kuriantysis praktikas.

Mokyklai kaip Cezario laikais: reikia duonos ir žaidimų

A. Guginio teigimu, būtent žaidimų pagalba pasiekiami patys giliausi vaikų pasąmonės klodai. „Norint, kad keistųsi pats mokymo mechanizmas, reikia, jog būtų parodytos ir kitos metodikos, kurias perimtų mokytojai ir galėtų efektyviai taikyti nusistovėjusioje disciplinoje“, – teigia A. Guginis. Kiekvienas žaidimas lavina tam tikrą sritį – motoriką, atmintį, sąmojį, loginį mąstymą ir t.t.

„Kam nepatinka žodis „žaidimai“ galima keisti į „pratimai“, vis tiek, esmė išliks ta pati. O „pratimus“ galima keisti žodžiu „metodika“. Taigi, sujungus dešimt skirtingų žaidimų, turėsime ištisą metodiką, kuri mokinio vystymuisi duos geresnių rezultatų nei viso kurso išklausymas, – įsitikinės A. Guginis. – Žaidimas – kertinis sisteminis švietimo sistemos modulis. Tai yra raktas, kuriuo remiantis, klasėje atsiskleidžia visi vaikai“,– teigia kuriantysis praktikas A. Guginis.

Projekte dalyvaujančios 4a klasės mokytoja A. Stanislovaitytė, džiaugiasi pastebimais auklėjamosios klasės rezultatais: „Mokiniai išmoko aiškiai, argumentuotai išsakyti savo nuomonę, pradedant nuo pozityvių dalykų. Džiugina, kad būdami pradinukai, geba pagarbiai diskutuoti, laikantis tam tikrų taisyklių, pavyzdžiui, klasės lyderiai išlaukia ir suteikia galimybę pasisakyti tyliesiems mokiniams“, – teigia A. Stanislovaitytė.

Refleksija mokykloje moko suvokti savo jausmus

Kuriančiųjų praktikų teigimu, esminis „Kūrybinių partnerysčių“ siekis, – kad kiekvienas vaikas jaustųsi savo komforto zonoje. „Kaip jis jaučiasi, paaiškėja refleksijos metu: ką išmoko per dieną, kaip jautėsi, kas patiko, įsiminė. Visa tai švietimo sistemoje palikta nuošalyje, tiesiog nėra“, – apgailestauja A. Guginis.

Taip pat Kauno Milikonių vidurinėje mokykloje kuriančiąja praktike dirbanti „Keistuolių teatro“ aktorė Viola Klimčiauskaitė antrina, jog kalbėjimasis yra neabejotinai svarbus  ne tik namuose, bet ir mokykloje. „Kitoje mokykloje dirbu su vyresnių klasių mokiniais ir labai liūdina tai, jog tokio amžiaus vaikai jau nereiškia savo nuomonės, emocijų. Šioje mokykloje dirbu su antrokais, todėl džiaugiuosi, kad jie laisvesni, daugiau kalba, drąsiau siūlo idėjas. Viliuosi, kad tokie ir išliks“, – teigia V. Klimčiauskaitė.

Kad vaikai tapo laisvesni, pastebėjo ir tikybos mokytoja Daiva Kunskienė: „Projekte dalyvaujančių klasių mokiniai nebijo reikšti emocijų. Atrodytų, kad jiems mokykla tapo mielesnė, artima namams. Akivaizdu, kad mokykloje vaikai pradėjo geriau jaustis“.

Praktikas turi būti kaip akumuliatorius

Kalbintų kuriančiųjų praktikų teigimu, darbas projekte itin intensyvus. Nepaisant kelionės į skirtinguose Lietuvos miestuose esančias kuruojamas mokyklas, reikia nuolat patiems mokytis, tobulėti.

A. Guginio įvardinta asmeninė vertė, nepakeičiama patirtis šiame projekte, – savęs mokymas. „Vaikams neparduosi supuvusio pomidoro už ekologiško kainą. Kai metodų skrynelė užsidaro, išsenka, vėl turi pats ieškoti naujų, taikyti, bandyti, stebėti, galvoti ar jie tinkami, efektyvūs, – darbo subtilybes vardina rašytojas. – Visi praktikai daug mokosi ir kuo labiau pažengęs projektas, daugiau etapų praėję dalyviai, tuo daugiau savęs atiduodi ir tuo pačiu pasikrauni energetiškai, kaip akumuliatorius.“