„Pilnatis veikia“, – šyptelime pastebėję keistą žmonių elgesį. Mokslininkų teigimu, šiame paplitusiame mite yra nemažai tiesos. Mūsų protą, emocijas, sveikatą veikianti „pilnatis“ – žemų dažnių Žemės magnetinio lauko svyravimai, kurie gali būti infarkto ir kitų gyvybei pavojingų susirgimų priežastimi, iššaukti smurto protrūkius ar net karą.
Prie pasaulyje pirmuosius žingsnius žengiančių lokalaus Žemės magnetinio lauko ir gyvų organizmų sąveikos tyrimų svariai prisideda ir Lietuvos matematikai. Jų sukurtų metodikų dėka galima atskleisti ryšį tarp magnetinio lauko svyravimų ir žmonių sveikatos, elgesio.
Pirmadienį Kauno technologijos universitete (KTU) Širdies matematikos instituto („Institute of HeartMath“, JAV), KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vadovai pasirašė sutartį, pagal kurią mūsų šalis tapo Globalinio Žemės magnetinio lauko matavimo registravimo sistemos dalimi („Global Coherence Monitoring System“).
Po sutarties pasirašymo Baisiogaloje veikiančio Gyvulininkystės instituto teritorijoje šią savaitę bus įrengtas magnetometras. Tai vienas jautriausių prietaisų pasaulyje, sukurtas stebėti lokalinio Žemės magnetinio lauko pulsacijų dažnius, kurie sutampa su galvos smegenų elektrinio aktyvumo dažniais.
„Žemo dažnio magnetinio lauko svyravimai siejasi su svarbiais žmogaus fiziologijos procesais – medžiagų apykaita, žmogaus būseną lemiančių alfa, beta, gama bangų ritmu smegenyse. Šie tiesiogiai su mus supančiu Žemės magnetiniu lauku susiję procesai, įskaitant ir žmogaus nuotaiką, darbingumą, yra Širdies matematikos instituto keliamos hipotezės“, – sakė KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Matematinio modeliavimo katedros profesorius Minvydas Ragulskis.
Širdies matematikos instituto Lietuvai dovanotas magnetometras – vienas iš penkių pasaulyje. Kiti prietaisai veikia Kalifornijoje, Kanadoje, Saudo Arabijoje ir Naujoje Zelandijoje. Nors magnetinis laukas visur yra labai panašus, jo svyravimai kiekvienoje vietoje šiek tiek skiriasi, todėl planuojama įrengti apie šešiolika visą planetą „dengiančių“ Žemės magnetinio lauko svyravimus fiksuojančių ir tyrinėjančių tyrimų centrų.
Rasti tinkamą vietą magnetinio lauko matavimo stočiai – nelengva užduotis. Vieta neturi būti užteršta žmogaus veiklos sukeltu magnetiniu lauku, t.y. judrūs keliai turi būti ne arčiau kaip už 1,5 kilometrų, aplinkui negali veikti įmonės, gamyklos, driektis telekomunikacijų tinklai.
Kalifornijoje įsikūrusio Širdies matematikos instituto viceprezidentas, pasaulinio garso mokslininkas R. Makratys (Rollinas McCraty‘is) pabrėžė, kad Baisiogala pasirinkta tik atlikus išsamius tyrimus, prie kurių prisidėjo ir JAV kosmoso agentūra NASA.
Kaip žinome, yra Visatos ir Žemės magnetiniai laukai .
Visatos magnetinis laukas Žemės atžvilgiu, yra pastovus. Jo šiaurinis ašigalis nukreiptas sąlyginai į Šiaurinę žvaigždę. Mūsų laikais Žemėje jis orientaciniai randasi Kanados teritorijoje ir pastoviai slenka Žemės šiaurinio ašigalio link.
Žemės magnetinio lauko šiaurinis ašigalis mūsų laikais randasi Žemės pietuose ir orientuotas į Visatos pietus.
Kodėl yra toks, švelniai tariant, “nesutarimas” tarp Žemės ir Visatos magnetinių laukų?
Pasirodo todėl, kad Žemė, būdama Visatos magnetiniame lauke, pastoviai verčiasi per savo ašigalius!
Yra laikotarpiai, kai Žemės ir Visatos magnetinių laukų kryptys sutampa! Taip keletą kartų atsitinka laike 12 000 metų trūnkančių LEDYNMEČIŲ Žemėje!
Ir yra laikotarpiai, kai šie magnetiniai laukai kertasi statmenai! Taip būna TARPLEDYNMEČIAIS, kurie Žemėje taip pat tęsiasi apie 12 000 metų!
Įdomu būtų sužinoti mokslininkų nuomonę apie, abiem šiais ekstremaliais atvėjais, magnetinių laukų poveikį Žemės gyventojams?!