pinigai.lt nuotr.
„Kam tie pabraukti skiemenys?“
Skaitytojas
„Pastaruosius reikėtų akcentuoti“
Autorius
Kartą Slunkius žirkliuodams ant vargšo sturluko užmynė,
Tuo pamislijo ans, kad pats laiks akuliorus nuspirkti.
Nusidovyjo Slunkius ieškodams ir spjaudamas keikestį leido:
„Ne glūpokas ašai, kad bažmą sav litų tam daiktui išmesčiau!“
Teip čėdydams ans nusipirko turgaly senus akuliorus,
Ir slunkino viską matydams irgi sturlukų nebtrypdamas.
Ba Pelėda troleibuse klapus šiandienos pavydžiai užmatęs,
Ir ansai užsimanė sav grupės „Alukai“ visur pasklausyti.
Nuoglai nusikakinęs po muzikines krautuves Pelėda
Sukriai kažkur rado pigiausią irgi tuoj pat užmokėj,
Ir laidus ausysna suskišęs ilgai dar troleibuse džiaugės,
Iš kažkur važiuodamas galvą taktingai supuodams niūniavo.
Po mėnesio kokio tas Slunkius sau tykiai po svietą vandruojo,
O anam akyse tiktai ant greitųjų vis vaizdas aptemo,
Ir nieko veizėt nebgalėj irgi katrul beeit nebžinojo.
Tuo laiku Pelėda troleibuse glūpgalvę linksmai lingavo,
Kai užtrumpino ano ausinkos ir garsas bais didlis tik trenkė,
Anam ausis abi iš rikiuotės viens du ir išvesdams.
Teip dabar ir gyven anie ūmus svarbiausius praradę,
Viens girdėt tegalėdams, o kitas matydamas tiktai.
Prošal bežingsniuodams jiems Lauras tik vieną dalyk tepasakė:
„Jei pigiai norėsi, tai brangiai mokėsi“ ir toliau nuėjo.
Parašykite komentarą