Kauniečiai Naujuosius kviečia sutikti vakarėlyje be svaigalų

Ar gali vykti šventė be alkoholio? Žinoma! Tuo net neabejoja ir siūlo patiems įsitikinti „Goloka party“ Kauno komanda bei jos atstovai – Simas Grabauskas ir Darius Ražauskas.

Jie kviečia į šventę – „Goloka: Naujieji kiTaip“, kuri vyks gruodžio 31 d. Kauno kultūros centre – „Tautos namai“.

Renginio organizatorius kalbino žurnalistė Skirmantė Javaitytė.

Skirmantė Javaitytė: Kaip kilo idėja surengti Naujųjų sutikimo šventę be alkoholio?

Simas Grabauskas: Pažvelkime į žodžio „šventė“ prasmę – ji asocijuojasi su šventumu, dvasingumu. Tai įgimtas sielos noras švęsti. Šventėse žmonės viliasi patirti džiaugsmą, tačiau ne visi renkasi tinkamus būdus, tam pasiekti.

Mintis organizuoti renginius be svaigalų pribrendo negreit – praėjus keleriems metams po nuosavo klubo atidarymo. Jame alkoholis liedavosi nevaržomai. Praslinkus penkmečiui aiškiai suvokiau, kad ši veikla „nekelia“ žmonių, o tik padeda jiems degraduoti. Stebėjau lankytojų akis ir mačiau kaip jos blėsta. Prisipažinsiu, nusivyliau savimi ir nusprendžiau, kad turiu žūtbūt kažką keisti.

Kartą kilo idėja prisidėti prie pasaulinės praktikos ir surengti vakarėlių be alkoholio ciklą Lietuvoje. Subūriau žmones ir štai – „Goloka: Naujieji kiTaip“ yra jau ketvirtasis Kauno „Goloka party“ komandos renginys be svaigalų. Galiu drąsiai teigti: rengdamas tokius renginius – jaučiuosi laimingiausiu žmogumi pasaulyje. Mes įsitikinę, kad šventės be alkoholio – pačios nuostabiausios, tik pabandykite – ir patys tuo įsitikinsite!

Darius Ražauskas: Turiu paminėti, kad ne mes vieni organizuojame blaivius vakarėlius: džiugina kitų vakarėlių be alkoholio populiarumas Lietuvoje, tokių kaip „Varom!“ ar „Yoga Rave“. Lietuvoje ir pasaulyje švęsti be svaigalų, po truputį, tampa norma. Drįstu prognozuoti, kad tokie pasilinksminimai Lietuvoje netrukus taps mada. Džiugina, kad žmonės po truputį pradeda suvokti, kad švenčiant Naujuosius ar kitas didžiąsias šventes, nebūtina tradiciškai prisigerti ir apsikulti, kad pajustum šventę. Ne, yra ir kita – išmintingesnė alternatyva – galima nueiti paklausyti meditacinės muzikos, pabuvoti naudingoje paskaitoje, pabendrauti su dvasingais žmonėmis ir pajausti tikrąjį širdies džiugesį.

S.J.: Ar žodis „goloka“ turi ypatingą reikšmę?

S.G.: „Goloka“ – tai mistinis pasaulis, į kurį meditacijos būdu bando patekti įvairiausi pasaulio jogai ir mistikai. „Goloka“ vakarėlis – tai portalas pakilti į anapus laiko ir erdvės. Tai visiškai kitoks pasilinksminimo būdas – juk nevartojama nei lašelio alkoholio. „Goloka“ vakarėliai turi galingą dvasinį užtaisą.

Naujųjų metų renginyje, muzikos pagalba, medituosime kartodami mantras, kurioms yra tūkstančiai metų. Ši meditacija per muziką leis kiekvienam žmogui patirti „goloką“ – vidinį mūsų laisvės pasaulį. Pajusti harmoniją ir laimę su visa egzistencija.

Juk, kodėl žmonės naudoja alkoholį eidami į vakarėlius? Būtent dėl to, kad bando patirti kažką panašaus. Tačiau tai nesulyginama: tai kaip brangus produktas (blaivi šventė), priešpastatytas pigiam falsifikatui (svaigalai). Mes žmonėms siūlome tikrą, vertingą produktą. Pabuvęs „goloka“ vakarėlyje, žmogus susimąsto – per visą savo gyvenimą, išragavęs visus alkoholinius gėrimus – tokios geros šventės dar niekada neturėjau!

Kartą čia sudalyvavę žmonės su nekantrumu laukia, kada vėl galės pajusti tą ypatingą, giedrą atmosferą.

S.J.: Jūsų renginys pavadintas – „Goloka: Naujieji kitaip“. Kuo ši šventė bus kitokia? Kuo ji skirsis nuo likusių to vakaro pramogų Kaune?

S.G.: Svarbiausia – šventėje nebus nei lašelio alkoholio. Taip pat turėsime ypatingą vakaro programą su pramogomis ne tik kūnui, bet ir sielai: susirinkusieji klausysis profesionalių lektorių paskaitų – Dariaus Ražausko („Kodėl poros skiriasi?”), Vaido Arvasevičiaus („Vaikai – Angelai ar demonai?”), Egidijaus Gubino („Kada šypsosi laimė?”), Simo Grabausko („Sielos norai”). Šios žinios leis kitąmet pasiekti daug daugiau, nei patys tikitės.

Mus aplankys ypatingi vakaro svečiai: Ananta Krišna Gosvami – mistikas vienuolis (Maskva). Jis, beje, yra „Goloka“ vakarėlių pradininkas Rusijoje. Neseniai, jis buvo surengęs tokį pasilinksminimą didžiuliame stadione. Šventė sulaukė didžiulio pasisekimo ir vyko net parą laiko!

Kitas svečias – Nruhari – profesionalus džiazo muzikantas, 20 m. praktikuojantis jogą (D. Britanija). Jis pademonstruos neįtikėtiną jogos ir muzikos sintezę.

Renginyje dar skambės meditacinė muzika ir mantros, bus galima pasidaryti chna laikinas tatuiruotes, pasimokyti gaminti vegetarišką maistą, išvysti kaskadininko pasirodymą, pasikolsuntuoti pas astrologą, išsiburti iš delno, pašokti indiškus šokius; sudalyvauti gongų, varpelių ir tibetietiškų dubenų meditacijos seansuose.

Renginio metu visus vaišinsime laužo koše, kuri pagaminta su meile, visiems linkint džiaugsmo.

D.R.: Norime, kad naujieji metai suteiktų žmonėms laimės, šviesos ir pateisintų savo vardą „naujieji“ – reiškia, kažkas naujo. „Naujieji kiTaip“ yra vegetariški, bealkoholiai – sveikuoliški.

S.J.: Koks pagrindinis šventės akcentas?

S.G.: Viso renginio metu kursime nuostabią, didžiulę – per pusę salės išsidėstysiančią mandalą iš žvakių, grūdų bei kitų gamtos elementų. Ji simbolizuos bendrumą, apjungimą. Jos dėliojimas – tam tikra meditacijos forma, kurios būdu kiekvienas įnešime dalelę savęs ir sukursime harmoningą kūrinį, simbolizuosiantį darnią visatą. Linkint, kad nauji metai būtų „užkrauti“ nuostabios energijos – mandalą dėlios visi ateinantieji.

S.J.: Ar šis vakarėlis turės religinį atspalvį?

S.G.: Visiškai ne. Jis skirtas paprastam žmogui, kuris nori tikros, grynos šventės,  nesvarbu jis tikintis – ar ne. Čia renkasi šviesūs žmonės, kurie žvelgia į pasaulį giliau.

S.J.: Ar prie įėjimo bus tikrinama ar žmonės nesineša svaigalų?

S.G.: Paprastai pas mus ateina labai sąmoningi žmonės, kurie nori šviesiai praleisti laiką. Jei pasitaikys apsvaigusių žmonių – apsauga jų tiesiog neįleis.

S.J.: Kiek norinčiųjų Naujuosius sutikti blaiviai tikitės sulaukti?

S.G.: Na, tikimės apie 10-20 tūkst. žmonių (juokiasi, – aut. past.). Juokauju. Įprastai tokiuose vakarėliuose būna apie 400 žmonių. Turiu paminėti, kad išankstinių bilietų nėra. Pats renginys – nekomercinis, visi dirbame savanoriškai. Neturime fiksuotos bilieto kainos, tačiau paskaičiavome, kad jei vienas žmogus paaukotų 30-40 lt., mums atsipirktų renginio išlaidos. Šis renginys išsiskirs tuo, kad žmogus pajaus, jog iš jo nenorima uždirbti pinigų, o tiesiog nuoširdžiai stengiamasi jam sukurti gerą, dvasingą šventę.

S.J.: Ar vakarėliui reikia specialios aprangos?

S.G.: Aprangos kodo nėra. Siūlome dėvėti tokius drabužius, su kuriais jaustumėtės savimi.

S.J.: Ar bus specialių vakarėlio taisyklių?

S.G.: Taip, pagrindinė – atsinešti gerą nuotaiką, šypseną bei kibirą, bulvių maišą ar kitą didelę, tuščią tarą. Į ją jūs susikrausite labai daug meilės. Jos jums turės užtekti visiems metams, galėsite net ir kitiems dalinti (juokiasi, – aut. past.). Jos bus daugiau nei sugebėsite „suvalgyti“ per metus. Taip pat rekomenduojame atsinešti draugą, kad jis neliūdėtų rymodamas prie šampano taurės (šypsosi, – aut. past.).

S.J.: Ar ribojamas lankytojų amžius?

S.G.: Žinoma, kad ribojamas, amžiaus cenzas: nuo kūdikio iki 108 m. Vyresniesiems įėjimas į šį renginį – visiškai nemokamas (šypsosi, – aut. past.). Atskleisiu paslaptį, kad kiekvieno atėjusiojo laukia staigmena bei nemokamas maistas – laužo košė.

S.J.: Dariau, Jūs daug keliaujate po pasaulį, dalyvaujate įvairiose skirtingų kultūrų šventėse. Ar labai skiriasi Naujųjų šventimas Lietuvoje ir kitose šalyse?

D.R.: Vakaruose – mūsų moderniojoje kultūroje: Europoje, Šiaurės Amerikoje, praktiškai, nebeturime tradicijų. Jų liko nedaug: alkoholis ir bandymas kažkaip pasimėgauti.

O šalys, išsaugojusios daugelį tradicijų, skiriasi tuo, kad šventės ten suburia išeivius, sujungia bendruomenes. Dabar to nebeliko. Visuomenėje vyrauja tokie laikai, kad tiems, kurie yra turtingi ir valdžioje – yra palanki visuomenės degradacija. Juk nelaimingas žmogus žymiai daugiau vartoja: perka, ieško, svaiginasi ir pan. O jei žmogus laimingas – jis ekonomikai nepalankus, nes žymiai mažiau vartoja. Be to, nelaimingu žmogumi labai lengva manipuliuoti ir jį gąsdinti. Laimingą žmogų bet kokiai valdžiai ar sistemai – labai sunku valdyti.

S.J.: Tai tų lamingųjų Lietuvoje nedaug?

D.R.: Visam pasauly jų nėra daug. Neseniai girdėjau buvo atlikta apklausa – 40-yje valstybių moterų buvo teirautasi: „Ar jūs esate laiminga?“. Teigiamai atsakė vos 2 proc.

S.J.: Ko lietuviams palinkėtumėte Naujaisiais – 2014-aisiais metais?

D.R.: Patarčiau ieškoti savęs ir nepriimti greitų bei pigių laimės modelių, nes kaip greitas maistas  neduoda nieko gero ir dar turi šalutinį poveikį, taip ir greita, pigi laimė: narkotikai, alkoholis, televizija, maisto persivalgymas, pasinėrimas į madą ir pan. –  neduoda žmogui nei ilgalaikės, nei apskritai – prasmingos laimės.

Linkėčiau atrasti dvasingumą, savo kelią, veiklą, kuri duotų gilią prasmę.

Kaip kažkada universiteto studentams sakė Steve Jobs: „Stay hungry, stay foolish!“ (iš angl. k. – likit alkani ir kvaili, – red. past.), t.y. likit alkani naujoms žinioms, patirtims bei visada domėkitės, visada ieškokite ir būkite atviri. Ir niekada nepradėkite galvoti, kad jau viską žinote.

Tiesiog, eikite ir ieškokite savo laimės, o kas ieško – anksčiau ar vėliau – būtinai suras.

S.G.: Linkiu, kad visus metus būtume draugiški su pasauliu, ir bendromis jėgomis sukurtume gražų gyvenimą. Naujus metus raginu gyventi taip, kaip visada norėjote, bet niekada taip ir neišdrįsote!