Lietuvoje dirbti skaidriai – neapsimoka? (0)

T.Janonio (DELFI) nuotr.

T.Janonio (DELFI) nuotr.

Kuo tu skaidresnis, tuo tavo konkurencinis pranašumas menksta. Tokia išvada buvo įvardinta šiandien, rugsėjo 26 dieną, Druskininkuose prasidėjusiame  jau 10-tajme  pokalbių forumas „Atliekų tvarkymas 2013“. Pagrindiniu jubiliejinio renginio akcentu šiemet pasirinkta skaidrumo tema. Net 24 proc. visų apklaustųjų Baltijos šalyse pripažįsta, kad jų konkurencingumas nukentėtų, jeigu būtų griežtai laikomasi nustatytų antikorupcijos ir etiško elgesio principų. Šiais metais tyrimą atlikusios audito bendrovės „Ernst & Young Baltic” atstovas Liudas Jurkonis reziumuodamas tokius rezultatus klausia: ar yra motyvacija būti skaidriam? Ar tie, kurie yra susitepę yra skatinami dirbti švariai? Kol kas susiduriame tik su bausmėmis už neteisėtų veiksmų taikymą. Gal jau laikas pradėti diegti ir skatinančią sistemą, kuri skatintų veikti skaidriai?

Siekdami išgryninti opiausias atliekų tvarkymo sektorių kamuojančias problemas, forumo dalyviai, be skaidrumo temos, paminėjo ir aplinkosauginių, atliekų tvarkymą reglamentuojančių įstatymų painumą, jų tarpusavio prieštaravimus, galimybes piktnaudžiauti šia situacija.

„Visuose lygmenyse įžvelgiamos spragos tiek valstybinio valdymo, tiek reguliavimo, tiek paties verslo. Kyla natūralus klausimas – gal tos spragos yra visiems patogios ir reikalingos?“ – samprotauja L. Jurkonis.

Pasak specialisto, atkreiptinas dėmesys į šlubuojančią valstybinių institucijų, atsakingų už rinkos dalyvių  priežiūrą, kontrolę, painų ir besidubliuojantį šių įstaigų pareigų pasiskirstymą ir atsakomybę, vyraujantį nebaudžiamumą tiek už neteisėtus veiksmus, tiek už profesinę nekompetenciją.

Rūta Mrazauskaitė, „Transparency International Lietuva“ projektų vadovė, analizuodama korupcijos riziką skirstant ES lėšas atliekų tvarkymui Lietuvoje, pateikė konkrečias rekomendacijas siekiant maksimalaus skaidrumo šioje veikloje.

„Pirmiausiai, labai aiškiai turi būti suformuluoti standartai visam su fondais dirbančiam personalui, t.y., kad būtų argumentuotas pagrindas aiškinantis, kodėl vienas projektas gavo finansavimą, o kitas –  ne. Taip pat būtinas maksimalus viešumas, viešųjų pirkimų skaidrumas, kontroliuojančių įstaigų kuo aukštesnė atsakomybė,  įgyvendinančių institucijų nepriklausomumas ir jų aiškiai įvardinti saugikliai (kolegialūs valdymo organai, santykis su steigėjais)“, – sako R.Mrazauskaitė

Reginio dalyvius ir organizatorius sveikinęs Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis dešimtajame diskusijų forume „Atliekų tvarkymas 2013“ pabrėžė, kad stringant rūšiavimo projektų plėtrai, Lietuva negali įsisavinti visos ES skiriamos finansinės paramos.

„Dabar pastatysime 6–7 rūšiavimo gamyklas, tačiau likusias vis tiek teks pastatyti. Tik vėliau jos bus statomos iš mokesčių mokėtojų pinigų“, – situaciją aiškino V. Mazuronis, pridurdamas, kad atliekų sektoriui nepanaudoti pinigai atiteks vandenvalai.

Paulius Saudargas,  Seimo narys, Šešėlinės vyriausybės Aplinkos ministras išreiškė tikėjimą, kad forume iškeltos problemos ir atliekų tvarkymo rinkos dalyvių pateikti jų sprendiniai sulauks kuo didesnio valdžios dėmesio ir bus imtasi realių darbų.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: