P.Gylys. A.Butkevičius ir A.Kubilius: ekonominio tikėjimo broliai? (16)

Prof. Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Prof. Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Mes, drąsiečiai, esame opozicijoje. Mūsų frakcija nepriklauso valdančiajai koalicijai, mūsų žmonių nėra Vyriausybėje. Taigi, mūsų darbas yra prižiūrėti valdančiųjų veiklą, kritikuoti, kai jie daro klaidas. Tačiau mes tam tikrais atvejais tampame ir opozicija opozicijai, t.y. toms jėgoms, kurios taip pat nėra valdžioje. Tai atsitinka tais atvejais, kai didesnės opozicinės partijos – konservatoriai ir liberalai –  užsiima ne dalykiška kritika, o destrukcija, ieško priekabių, peikia vos ne viską, ką valdžia bedarytų. Mums tokia  politinė elgsena nepriimtina, nes ji didina politinę sujauktį, bent dalinai paralyžiuoja valstybinių institucijų darbą.

Išlikdami konstruktyvūs, mes neskubėjome su neigiamomis išvadomis, davėme laiko valdančiajai daugumai su premjeru A.Butkevičiumi priešakyje „apšilti“, „susirikiuoti“, suderinti  valdančių partijų  politinius instrumentus, strateginius ir taktinius žingsnius.

Tačiau tai, ką britai vadina grace period, pasibaigė. Atėjo laikas vertinti valdančiųjų darbus. Deja, rezultatai nėra įtikinantys. Jų beveik nėra. Pripažįstame – gerai, kad naujoji koalicija konservatorių ir jų palydovų pavyzdžiu nepuolė daryti beatodairiškų naktinių permainų mokesčių ir kitose srityse. Tačiau bėgant mėnesiams tapo vis akivaizdžiau, jog, nors dar būdamos opozicijoje jos buvo  sudariusios sąjungą, naujosios koalicijos partijos neatsinešė naujo požiūrio, kuris nors kiek esmingiau skirtųsi nuo Andriaus Kubiliaus vyriausybės požiūrio. Nors Algirdo Butkevičiaus ir A.Kubiliaus blokai kartais pasibaksnoja, tačiau tas pasibadymas pirštais bei apsižodžiavimas vyksta tos pačios ekonominės pasaulėžiūros rėmuose. Turiu galvoje pirmiausia ekonominės tikrovės suvokimą. Jis  yra neoliberalus.

Ir A.Kubilius, ir A.Butkevičius nesuvokia visuminės paklausos reikšmės verslo ir apskritai ekonomikos atsigavimui. Ir vienas ir kitas yra pasiūlos ekonomikos doktrinos  šalininkai. Ši pora pakenčiamai orientuojasi mikroekonominiame  lygmenyje, bet turi didelių sunkumų, kai kalba apie  makroekonomines problemas.  Abu jie geriau supranta „vargšų“ turtingųjų godas nei tikrų varguolių negandas. Abu jie nesuvokia ar ignoruoja neteisingą turto paskirstymą tarp turtingų ir vargšų, tarp privataus ir viešojo sektoriaus. Neatrodo, kad A.Butkevičius, jo finansų ministras turi realų planą kaip pristabdyti periferijos –  miestelių ir kaimo nykimą. Neturėjo jo ir A.Kubilius. Vienodai prastas yra  jų abiejų emigracijos priežasčių suvokimas.  Praktiškai vienodai paviršutiniškai jie supranta euro įvedimo Lietuvoje problemą. Apskritai užsienio politikoje, atėjus į valdžią naujai koalicijai, naujų proveržių ar „perkrovimų“ nematyti.

Tuomet ir vėl  kyla tapęs nuolatiniu klausimas – ar mūsų šalyje po rinkimų keičiantis valdžioms tos valdžios kuo nors skiriasi? Ar viena kuri nors iš jų geriau gina nacionalinius interesus, daugiau prisideda prie bendro gėrio kūrimo. Nesinori skubėti su išvadomis, tačiau kol kas realių permainų -gal išskyrus minimalaus darbo užmokesčio pakėlimą ir keletą kitų taktinių veiksmų – beveik nėra.

Bene ryškiausias trypčiojimo ir tūpčiojimo pavyzdys yra pertvarkos mokesčių srityje. Prieš rinkimus žadėta mokesčių reforma tapo mokesčio sistemos makiažu. Nors buvo žadama, tolygesnio ir teisingesnio darbo ir kapitalo apmokestinimo perspektyvos nesimato. Ir ankstesnė, ir ši valdžia aiškiai privengia kapitalo. Ypač stambaus ir užsienietiško. Todėl, rodos, užsienio bankai ir toliau nuo šimtų milijonų litų pelno į biudžetą galės mokėti keletą tūkstančių litų . O premjeras su finansų ministru į prašymus  pagerinti svarbiausių viešojo  sektoriaus sričių finansavimą bejėgiškai skėsčios rankomis- nėra pinigų. Iš kur jų gali būti, jei finansiškai pajėgiausi „zuikiauja“ – vengia tinkamai prisidėti prie  viešojo sektoriaus išlaikymo.

Premjeras A.Butkevičius ir jo komanda prieš rinkimus mušėsi į krūtinę, kad įves progresinius mokesčius, t.y. procentiškai didesnius mokesčius dideles pajamas gaunantiems. Dabar jis jau  gąsdina, kad tokių mokesčių įvedimas atneštų vos ne 1,5 mlrd. Lt nuostolių biudžetui. Įdomu būtų pamatyti premjero skaičiavimus, nes apskritai toks teiginys prasilenkia su sveika logika. Be to negi tik po rinkimų jam prašvito akyse. Paklausius „praregėjusio“ premjero išvedžiojimų tenka daryti išvadą – liksime su regresine mokesčių sistema. Pagrindinė valstybės išlaikymo našta ir toliau guls ant vargšų pečių. O vieni vargšai  negali finansiškai užtikrinti tvaraus  bendrojo – nacionalinio ir bendruomeninio – gėrio kūrimo.

Apskritai naujoji politinė komanda po rinkimų pamiršo – prieš rinkimus ji tą faktą pripažino – kad turint mažiausias Europos Sąjungoje mokestines pajamas pagal jų dalį nacionaliniame produkte (~27%) neįmanoma visuomenės aprūpinti pakankamu kiekiu ir pakenčiamos kokybės viešųjų gėrybių. Blogai finansuojamas viešasis sektorius negali būti gyvybingas. Jis negali sudaryti palankių sisteminių sąlygų privataus sektoriaus  efektyviam funkcionavimui ir plėtrai. Dabar kai kurios to viešojo sektoriaus sritys – sveikatos apsauga, aukštasis mokslas – „nematuškom“, visuomenei to gerai nesuvokiant yra dalinai privatizuotos didinant apmokamų paslaugų kiekį ir įvairovę. Kitos viešojo sektoriaus šakos, tokios kaip policija, pasienio tarnyba, badmiriauja. Jos neatgauna ikikrizinio biudžetinio finansavimo, jis dar 20% ir daugiau mažesnis nei iki  krizės ir joms, pirmiausia kalbu apie policiją, priskiriamos vis naujos funkcijos. Apie tai, kaip padidinti valstybės mokestines pajamas ir taip „praplatinti“ ar „pailginti“ į visas puses tampomą ir nuolat besitraukiančią viešųjų finansų „paklodę“ nekalbėjo buvęs premjeras. Po rinkimų pritilo ir dabartinis.

Peršasi išvada – ši koalicija ir buvusi koalicija yra tik dėl detalių pasiginčijantys bendraminčiai, besivadovaujantys neoliberalia ekonomine doktrina, kurią galima pavadinti ir kitaip – rinkos fundamentalizmu. Nors A.Butkevičiaus ir A.Kubiliaus retorika šiek tiek skiriasi, tačiau instinktyviai abu jie tapatina ekonomiką ir rinką,  viešąjį sektorių mano esant  našta ekonomikai, nesupranta, jog vidutiniokų ir vargšų perkamoji galia, viešojo sektoriaus pamatuotos išlaidos yra ekonomikos gyvybingumo išraiška ir veiksnys, jog didelė turtinė nelygybė stabdo ekonominę pažangą. Vienodai prastai jie suvokia  fiskalinės bei monetarinės politikos, kaip makroekonominės valdysenos, instrumentus, euro įvedimo sistemines pasekmes ir t.t.  Todėl yra pagrindo teigti, kad buvęs ir dabartinis premjerai yra ekonominio tikėjimo  broliai. Gal ir ne dvyniai, bet iš vienos –neoliberalų- šeimos. Jei kas nors mano kitaip, tegu  įrodo.

P.S. Per vos ne ketvirtį amžiaus nuo Atgimimo pradžios mūsų viešojo gyvenimo vairininkai – politikai, politologai, žurnalistai, verslo lyderiai – taip ir nesuprato, kuo ekonomikoje skiriasi neoliberalas nuo keinsisto ar institucionalisto,  tikras krikščioniškas  ekonominis  mokymas nuo rinkos  fundamentalizmo. Jie iki šiol nežino, kaip atskirti ir vertinti M.Tečer (M.Thatcher), R.Reigano (R.Reagan), iš  vienos  pusės, ar O.Palmės, V.Brandto – iš kitos, politiką. Todėl Lietuvoje tik vienas žurnalistas palaikė keistu mūsų finansų ministro, žmonės sako-socialdemokrato, R.Šadžiaus susižavėjimą M.Tečer bei R.Reiganu. Ministras, beje, žavisi ir savo pirmtake, neoliberale Ingrida Šimonyte. Vakarų socialdemokratų ar leiboristų akimis tai būtų nesusipratimas. Tikrieji kairieji ten skaito J.M.Keinsą, ar J.Stiglitzą. Jie mokosi ne  iš prezidento  R.Reigano, o iš prezidento F.Ruzvelto makroekonominės politikos patirties. Kaip tikrieji krikščionys mokosi iš krikščioniškos ekonominės doktrinos bei naujojo popiežiaus Pranciškaus pamokslų. Bet Lietuvai tai negalioja – mūsų nomenklatūra vis dar skendi individualistiniame, rinkos fundamentalizmo transe. Vadinasi rimtų permainų šalies ekonominėje  politikoje šio politinio ciklo metu  nebus.

2013 07 22

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
alko-2-proc

16 komentarų

  1. Amelija:

    Na ir pakalbėjo: “Mes, drąsiečiai, esame opozicijoje. Mūsų frakcija nepriklauso valdančiajai koalicijai, mūsų žmonių nėra Vyriausybėje.” Tai kad jau tų “drąsiečių” apskritai neliko, vienas per kitą ginasi, kad nepriklauso DK partijai, vienas Varkala vargsta už save ir dingusią Venckienę… Kokia ten frakcija, kai lyderio neturi, o kiekvienas jos tipo narys pavieniui rengiasi kitiems rinkimams. Su bet kuo – juk DK nebėra…

    • Amelijai:

      Jūs nekartokit autoriaus minčių, nesidžiaukite, kad maža Drąsos kelio frakcija, nes mes visi skaityti mokame ir suprantame, bet atkreipkite dėmesį į straipsnyje keliamas problemas, į valdančiųjų politiką. Ar tikrai Butkevičius vykdo panašią kaip Kubilius ekonominę politiką, ar yra koks pastebimas skirtumas tarp socdemų ir konservatorių valdymo ir ar mes jaučiame kokį nors pasikeitimą? Ar kylame aukštyn, o gal čiuožiame toliau žemyn?

      • Amelija:

        Čiuožiame žemyn – faktas. Ir ne dabartinės koalicijos nosiai kilstelėti ekonomiką, kurios pokyčių labiausiai laukia žmonės. Galima keikti ir prakeikti A. Kubilių už jo veiksmus, bet jis išgelbėjo valstybę nuo krizės, kurią buvo parengę kairieji, išgelbėjo nuo sumaišties, graikiškos suirutės, kuri galiausiai baigėsi Vokietijos sprendimu ir t. t.

        P. Gylys, kaip ir daugelis naivių arba tokiais apsimetančių, ieško kito, antro, trečio ar dar kitokio kelio, esą galinčio pakeisti ekonominę ir socialinę valstybės sanklodą. Rinkiminiai paistalai… Palyginti su kitomis ES šalimis, žinant, į kokią pliurpalų buizą buvome įstumti socdemų, džiaukimės, kad išplaukėme palyginti mažai prisiriję sūraus vandens. O P. Gyliui reikėtų Lietuvos ekonomiką vertinti ne “savo kišenės”, bet pasaulio kontekste, nes tai jau nebe tautinis, o makrofinansinis reikalas.

    • algis:

      Vai ta ta, vai ta ta,
      Dirbo tata kūbilą,
      Pasidirbo kūbilą,
      Bet naudoti- nichrena.

  2. Nepolitikas:

    Ponui Gyliui : „Mes, drąsiečiai, esame opozicijoje. Tačiau tai, ką britai vadina grace period, pasibaigė. Atėjo laikas vertinti mūsų darbus. Deja, rezultatai nėra įtikinantys. Jų beveik nėra. Valdantieji išleido aibę įstatymų, o mes Išlikdami konstruktyvūs, gaunam sočiai pavalgyti miegam ir laukiam dar didesnių atlyginimų. Mes puikiai suvokiame, kad antros kadencijos mums nematyti. Mes tuštuma.“

    • Neopolitikui:

      Noriu paklausti: ar mums piliečiams bus lengviau ar sunkiau gyventi, jei kitą kadenciją seime neliks Drąsos kelio partijos? Gal darbo vietų padaugės, atlyginimai, pensijos padidės? O gal emigracija sumažės? Kaip manote?

      • Nepolitikas:

        Atsakymas yra – „tuštuma“. Pridėti, ar atimti „0“ – rezultatas nesikeičią…. „Amelijai“ parašėt: „Ar tikrai Butkevičius vykdo panašią kaip Kubilius ekonominę politiką, ar yra koks pastebimas skirtumas tarp socdemų ir konservatorių valdymo ir ar mes jaučiame kokį nors pasikeitimą? Ar kylame aukštyn, o gal čiuožiame toliau žemyn?“ Ar jums atrodo, kad tik „drąsiečiai, esame opozicijoje“ turi informaciją, ką daro Butkevičius su „koalicija“, t.y. su gauja? Didina akcizus, kelia atlyginimus, atiduoda Lietuvos politiką užsieniečiams, renta palikuoniams ir t.t. Kaip jums atrodo Drąsos kelio partija – tai Seimo žulikų žurnalistai? Jog po kiekvieno tokio „įstatymo“ gali aiškiai ir viešai pareikšti savo įsitikinimus, atskleisti užsakovus ir t.t., aktyviai bendrauti su visuomenė, klausti jos nuomonės… nors ir šitame portale. Kaip jus manote, ar mes piliečiai geriau gyvensim, jeigu DK matome tarp žuliku: „Įstatymo projektą pateikė: „1. Algirdas Patackas, 2. Gediminas Jakavonis, 3. Rytas Kupčinskas, 4. Irena Degutienė, 5. Vytautas Juozapaitis, 6. Edvardas Žakaris, 7. Dangutė Mikutienė, 8. Jaroslav Narkevič, 9. Eugenijus Gentvilas“. – tie kurie balsavo prieš Neringą ir mergaitę.“? Arba: „Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ATITINKA Europos Sąjungos dokumentus.“ O kur dingo LR Konstituciją? Ir t.t.

    • Amelija:

      “Atėjo laikas vertinti mūsų darbus” – tai ir vertinam… Apgailėtina chebrytė, kaip pasakytų mano studijų bendramokslis Erlickas, jei dar ne stipriau. Jūsų darbai jau įvertinti – kiauras nulis. Skubiai ieškokit kitų marginalų, prie kurių šliesitės kituose rinkimuose.

  3. Rita:

    Kol mes vadinami runkeliai rinksime i seima tuos pacius soceldemokratus ,koncervatorius ir liberalus ,tol jie ir toliau tyciosis is skurstanciuju ,vogs ir rupinsis tik savo gerove .Reiketu suprasti visiems ,kad jie nuskurdino ,praskolino ir svarbiausia ,nebeprileisti ju nei vieno prie lovio .

    • Nepolitikas:

      Siūlau pagalvoti: Retkarčiais pagalvojus, kodėl taip „nesiseka“ visokiems visuomeninėms organizacijoms, kodėl jų nepalaiko visuomenė, kur užkastas „šuo“? Atlikau savo tyrimus, teko daug bendrauti su „aktyvistais“ ir pagaliau galiu pateikti tiesą:
      1. Melas ir asmeninių interesų viršenybė.
      2. Valdžios(įtakos) noras.
      3. Egoizmas ir kerštas.
      Taigi, kad sukurti stiprį organizacijos brandulį, tokiais atvejais reikalingi pinigai… dideli pinigai. Todėl neviena organizacija negali išsilaikyti iš savo narių įnašų. Todėl visų partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų „vienijantis“ pagrindas(idėja) yra milijonierių pinigai. Visų partijų ir kitų organizacijų programos yra vienodus, pagal principą – „Mums, Jums ir Visiems Kitiems“. Panašiai kaip nusikaltėliams deklaruotu atleidimą nuo bausmės, o nukentėjusiems griežtinti bausmės, teisėsaugai kelti atlyginimus. Ir visi bus patenkinti. Nors realiai taip nebūna… Kada trukta pinigų, tai prasideda pigios akcijos, peticijos ir t.t. Tokie „spektakliai“ organizuojami tik dideliuose miestuose, arba „kurortų“ sąlygomis, o visa Lietuva paliekama už „borto“, nors kalbama apie vieningą Tautą. Tikslas pritraukti(įtraukti) kaip galima daugiau žmonių… o rimtus tikslus galima palikti iki rinkimu(„pažadų laikas“). Dauguma jau suprato ir tiesiog nedalyvauja orgijose, o organizatoriai pyksta – kur pilietiškumas, lygtai kvailumas ir pilietiškumas butų sinonimai.

  4. Mes matome, kad pasikeitė pozicija su opozicija. Matome, kad viskas vyksta taip pat, kaip ir vyko – nieko naujo visuomenės labui. Viskas straipsnyje parašyta teisingai.
    O ką reikia daryti, kad įvyktų mums naudingi pakitimai? Gal kas galėtumėt pasiūlyti rimtą planą?

  5. algis:

    Bulgarijos kubiliai-butkevičiai jau priėjo liepto galą, streikai ten nesiliauja antras mėnuo, ateis neramumai ir į Lietuvą ir labai
    abejoju, kad vagių gaujų rokiruotėmis ilgai pavyks apgaudinėti rinkėjus.

    • Amelija:

      Tai tamsta prieš Uspaskichą?

      • Nepolitikas:

        Keistas klausimas – „Tai tamsta prieš Uspaskichą?“ Koks skirtumas tarp Uspaskicho ir Kubiliaus, arba kitų? Visi vienodai – žulikai, kaip pavadino jos Matulevičius. Tik vieni reikalingi prezidentei, o kiti ne. O tai yra politinis požiūris. Taigi faktas, kadangi kitiems nėra iškeltų bylų, byla yra politizuotą. Byla turėjo būti iškelta piliečiams Uspaskichui, ir t.t., bet ne DP.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *