Lietuvos sąjūdžiui Kaune – 25 metai: faktai, įvykiai ir žmonės (3)

Kauno sąjūdis

Lietuvos valstybingumo datas žymi 1918 m. vasario 16-oji bei 1990 m. kovo 11-oji. Lietuvos Sąjūdis mus atvedė į Kovo 11-ąją. Sąjūdis įrodė, kad negalima užgniaužti tautos siekio būti laisvai ir nepriklausomai. Šiandien Sąjūdis turi įrodyti, kad Lietuvos valstybingumas yra neperkamas ir neparduodamas. Po Kovo 11-osios liko daug neįgyvendintų tikslų ir kai kuriems gali atrodyti, kad siekis sukurti kiekvienam teisingą Lietuvą yra neįgyvendinamas. Tačiau istorija mums primena, kad ir 1918 m. Lietuvos tikslas atkurti buvusį valstybingumą taip pat kai kam atrodė viršijantis lietuvių tautos jėgas ir galimybes. Šiandien iškovojus Lietuvai politinę laisvę Lietuvos Sąjūdis dar turi iškovoti ir demokratinę laisvę.

Tikrąja tautinio  judėjimo prieš sovietinę valdžią pradžia laikomas Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 d. Vilniuje.  Sąjūdžio iniciatyvinę grupę sudarė 35 žymūs to meto Lietuvos intelektualai.

Pagrindinė Sąjūdžio veikla Kaune prieš 25 metus:

1988 m. birželio 10 d. Architektų namuose susikuria Kauno Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.

1988 m. birželio 25 d. prie Vykdomojo komiteto įvyksta mitingas dėl  Šv. Gertrūdos bažnyčios apsaugojimo.

1988 m. rugpjūčio 1 d. išleidžiamas pirmasis Kauno sąjūdžio laikraštis „Kauno aidas“.

1988 m. rugsėjo 10 d. įkuriama Kauno sąjūdžio sekmadieninė lietuvių kultūros mokykla.

1988 m. spalio 9 d. virš Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšto po pusės amžiaus pertraukos iškeliama trispalvė.

1988  m. spalio 10 d. Rotušės aikštėje įvyksta daugiatūkstantinis protesto mitingas prieš sovietinės milicijos veiksmus sumušant badaujančius protestuotojus.

1988 m. spalio 22–24 d. LPS steigiamajame suvažiavime į tarybą išrenkami tik du kauniečiai – A. Kaušpėdas ir K. Uoka.

1988 m. lapkričio 19 d. Kauno sąjūdis pradeda akciją dėl VDU atkūrimo.

1988 m. gruodžio 1 d. pradeda veikti Įgaliotinių susirinkimas, aukščiausia Sąjūdžio valdžia Kaune.

1988 m. gruodžio 14 d. išrenkama Kauno Sąjūdžio taryba.

Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybai nuo 1988 m. vadovavo :

Česlovas Stankevičius, Kovo 11-osios akto signataras, I tarybos pirmininkas nuo 1988 m. gruodžio 19 d.

Vidmantas Adomonis, II tarybos pirmininkas nuo 1990 m.,

Ričardas Šležas, III tarybos pirmininkas nuo 1990 m. rugsėjo 1 d.

Algirdas Juozapas Katkus, IV tarybos pirmininkas nuo 1991 m. gruodžio mėn.

prof. Vytautas Nezgada, V tarybos pirmininkas nuo 1993 m. balandžio 24 d.

Liudas Simutis, Kovo 11-osios akto signataras, VI tarybos pirmininkas nuo 1994 m. sausio 27 d

Rytas Kupčinskas, VII tarybos pirmininkas nuo 1995 m. spalio 12 d.

Kazys Blaževičius, VIII tarybos pirmininkas nuo 1998 m. lapkričio 21 d.

Albinas Staugaitis, IX tarybos pirmininkas nuo 2000 m. lapkričio 11 d.

Zigmas Kazlauskas,  X tarybos pirmininkas nuo 2004 m. sausio 31 d.,

Raimundas Kaminskas XI tarybos pirmininkas nuo 2007 m. rugsėjo 22 d. iki dabar.

Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos būstinės.

Pirmoji Kauno sąjūdžio būstinė buvo įsikūrusi prof. Vytauto Landsbergio namuose, Donelaičio g. 38.  Ant šio namo ir Kauno Sąjūdžio įsikūrimo vietoje Architektų namuose, Vilniaus g. 22, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos iniciatyva 2008 m. birželio 10 dieną, minint Lietuvos sąjūdžio 20-metį, buvo atidengtos atminimo lentos. Dabartinė Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos būstinė yra Laisvės al. 46. Šios patalpos 2009 m. atnaujintos, suremontuotos, aprūpintos baldais, veikiančia kompiuterine technika, jose veikia nuolatinė nuotraukų ekspozicija apie Sąjūdžio istorinius įvykius. Būstinėje vyksta nuolatiniai susitikimai su visuomene, veikia diskusijų klubas aktualiausiais visuomenei klausimais.

Pagrindinės Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos veiklos kryptys šiandien:

• Pilietinio ir patriotinio ugdymo skatinimas bendrojo lavinimo mokyklose Kaune (Lietuvos himno giedojimo mokyklose tradicijos diegimas, viktorinų organizavimas, susitikimai su moksleiviais ir mokytojais);
• Kultūros paveldo objektų išsaugojimas ir jų atkūrimas (Žemųjų Šančių Lietuvos karių kapinių atkūrimo iniciavimas, Aleksoto istorinio aerodromo išsaugojimo klausimų kėlimas; paminklo  už Lietuvos nepriklausomybę Aleksoto senose kapinėse sutvarkymo iniciavimas);
• Kova prieš korupciją ir kitas socialines deviacijas (alkoholizmas, narkomanija, patyčios mokykloje ir pan.);
• Vilnijos krašto reikalų gynimas ir lietuvių kalbos gynybos reikalų iniciavimas ir organizavimas;
• Dalyvavimas pilietinėse akcijose (akcija dėl Gruzijos nepriklausomybės palaikymo, akcija dėl sovietinių simbolių nuėmimo  nuo Vytauto Didžiojo tilto Kaune);
• Viešų diskusijų klubo iniciavimas ir organizavimas (dėl politinio klientelizmo apraiškų;  dėl švietimo ir ugdymo reikalų Kaune;
• Konferencijų, seminarų, mokymų ir sociologinių tyrimų svarbiais visuomenei klausimais iniciavimas ir organizavimas;
• Svarbių Lietuvos valstybei žmonių ir įvykių įamžinimo iniciavimas (prof. Augustino Voldemaro įamžinimas Petrašiūnų kapinėse, iniciatyvos dėl prezidento A. Smetonos palaikų pervežimo į Lietuvą);
• Sąjūdžio veteranų pagerbimo organizavimas;
• Parodų apie Kauno Sąjūdžio veiklą ir kitus svarbius įvykius organizavimas ( paroda Vilijampolės šauliai 1928-1940);
• Pažintinių ekskursijų po istorines/etnografines Lietuvos vietoves organizavimas.
• Lietuvos sąjūdžio Kaune įamžinimas (Lietuvos sąjūdžio ąžuolų sodinimas Kaune Dainavos parke ir Raudondvaryje; Pėsčiųjų žygio organizavimas Lietuvos sąjūdžiui 25-mečiui  atminti ( kartu su Kovo 11-osios gatvės bendrija); Kauno sąjūdiečio Leonardo Savicko-Pelėdos iniciatyva įamžinta Kauno sąjūdžio pasitarimų vieta Žaliakalnyje, prie buvusios radijo gamyklos ,,Šilelis“ pastato Savanorių pr., kur vykdavo Kauno sąjūdžio grupių vadovų pasitarimai ir  prie Kauko laiptų Aukštaičių g.).

Šiandien Lietuvos sąjūdžio Kauno taryboje veikia darbiniai komitetai į kuriuos gali ateiti visi norintis Kauno krašto žmonės (Antikorupcijos, Jaunimo reikalų, Kultūros , Miesto plėtros,  Ryšių su nevyriausybinėmis organizacijomis, Socialinių reikalų, Sporto reikalų, Švietimo reikalų, Tautinių mažumų, Viešųjų ryšių komitetai).

2011 m. Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba įsteigė atminimo ženklą „Su Sąjūdžiu už Lietuvą“. Atminimo ženklas „Su Sąjūdžiu – už Lietuvą!“ skiriamas Lietuvos Sąjūdžio narių pagerbimui už jų reikšmingą indėlį kuriant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį Kauno mieste ir aktyvų bendradarbiavimą Lietuvos Sąjūdžio veikloje.

Priekinėje ženklo pusėje vaizduojamas trikampis sąjūdžio ženklas, nuo kurio tęsiasi stilizuoti saulės spinduliai. Ženklo apskritimas apjuostas briauna. Kitoje pusėje užrašas: SU SĄJŪDŽIU – UŽ LIETUVĄ! I-ojo laipsnio ženklas padengtas geltonai (aukso spalva), II-ojo laipsnio – baltai (sidabro spalva), III-ojo laipsnio-rusvai (vario spalva). Ant I-ojo laipsnio kaspino kaladėlės-geltonos spalvos stilizuotas ąžuolo lapas. Ant III-ojo laipsnio kaspino kaladėlės įvairių spalvų juostelės su užrašu, žyminčiu akcijų, žygių ar kitos veiklos pavadinimus, kuriuos tvirtina pirmininkas. Ženklas tvirtinamas prie 32 mm. pločio žalio kaspino su geltonos spalvos juostelėmis kaladėlės kraštuose. Pirmo laipsnio ženklu apdovanojami Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui (nuo 1990 m. Lietuvos Sąjūdžiui) ir Lietuvai ypatingai nusipelnę asmenys, Lietuvos Sąjūdžio nariai, pasižymėję stiprinant Lietuvos Sąjūdžio organizacinę veiklą. Šio atminimo ženklo statutą paruošė Kauno sąjūdietis Alvydas Malinauskas, o ženklo iniciatorius Aleksandras Steponenko.

Pirmo laipsnio atminimo ženklas „Su Sąjūdžiu už Lietuvą“ 2012 m. buvo įteiktas Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui SJ kaip Lietuvos padėka už Kauno arkivyskupo metropolito kunigystės metus ir jo kovą prieš sovietinę Bažnyčios naikinimo politiką; pirmajam atkurtos šalies vadovui, Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkui, prof. Vytautui Landsbergiui; Kovo 11-osios akto signatarams dr. Leonui Milčiui bei Liudui Simučiui, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkui LR Seimo nariui Rytui Kupčinskui ir kitiems Lietuvai nusipelniusiems asmenims.

Šiandien Lietuvos Sąjūdis Kauno krašte, prieš 25 metus  pradėjęs kovą už Lietuvos nepriklausomybę,  vienija kovotojus už laisvę, intelektualus,  kitus visuomenės veikėjus, kurie įžvelgia ir nebijo viešai įvardyti aktualias šių dienų problemas, dažnai nutylimas ir žiniasklaidos, ir tam tikrų politikų.  Lietuvos  Sąjūdis remia geros valios žmonių pastangas stiprinti Lietuvos valstybės ir visuomenės institucijų bendradarbiavimą. Vykstant  politiniams, ekonominiams, technologiniams ir visuomeniniams pokyčiams Lietuvos Sąjūdis yra ta jėga, galinti kovoti už demokratiją be nomenklatūros, už institucijas be korupcijos, prieš valstybės užvaldymą, prieš valstybės politikos formavimą tik pagal privačių interesų grupių užsakymus.

Kauno sąjūdis

Kauno sąjūdis