Vilniuje rodomas vokiečių Renesanso tapybos šedevras (0)

Paveikslo fragmentas

Paveikslo fragmentas

Vilniaus paveikslų galerijoje nuo birželio 4 dienos veikia vieno paveikslo paroda – visuomenei pirmą kartą pristatomas vokiečių Renesanso epochos dailininko Luko Kranacho Vyresniojo (1472–1553) tapybos šedevras „Madona su Kūdikiu po obelimi“ iš Ermitažo muziejaus Sankt Peterburge rinkinių.

Nedidelis beveik prieš 500 metų nutapytas paveikslas „Madona su Kūdikiu po obelimi“ gana retai palieka Ermitažą – per šimtą metų kelionė į Vilnių jam tik devintoji.

„Madona su Kūdikiu po obelimi“ yra vienas vertingiausių Ermitažo muziejaus Vakarų Europos tapybos rinkinio eksponatų, sukurtas 1525–1530 metais, brandžiuoju dailininko kūrybos periodu.

Lukas Kranachas Vyresnysis (Lucas Cranach der Ältere, 1472–1553) – garsus Renesanso epochos dailininkas, viena centrinių XVI a. vokiečių meno pasaulio asmenybių. Dailininkas gimė 1472 m. Kronache (Aukštutinė Frankonija) tapytojo šeimoje. Pradines dailės žinias gavo iš tėvo. 1501 ar 1502 m. jis atvyko į Vieną. Čia dailininkas suartėjo su humanistais, susibūrusiais apie Vienos universitetą, pradėjo vadintis Luku Kranachu (pagal gimimo vietą), o darbus žymėti inicialais „LC“. 1505 m. Frydricho Išmintingojo kvietimu dailininkas persikėlė į Vitenbergą. Saksonijos kurfiurstų Frydricho Išmintingojo ir jo įpėdinių Jono Ištvermingojo bei Jono Frydricho dvaro dailininku L.Kranachas liko visą gyvenimą, bet galėjo laisvai priimti ir kitus užsakymus.

Saksonijos kurfiurstams L.Kranachas dekoravo rūmų interjerus, tapė portretus, altorių paveikslus, mitologines kompozicijas, medžioklės scenas, kūrė medžio raižinius ir vario graviūras, piešė monetų projektus ir kostiumų modelius, buvo atsakingas už vestuvių, turnyrų, švenčių apipavidalinimą ir t. t. Kad atliktų visus užsakymus, jis įkūrė dirbtuvę. Pradžioje dirbtuvė veikė Vitenbergo pilyje, vėliau, L. Kranachui įsigijus nekilnojamojo turto, – mieste. 1508 m. iš Saksonijos kurfiurstų L.Kranachas gavo bajorystę ir herbą – sparnuotą ir karūnuotą gyvatę, įsikandusią žiedą su rubinu. Nuo tada šiuo ženklu žymėjo visus savo kūrinius (taip pat ir savo dirbtuves).

Vitenberge L. Kranachas tapo vienu turtingiausių ir įtakingiausių žmonių – įsigijo daug nekilnojamojo turto, vadovavo didžiulei dailės dirbtuvei, turėjo spaustuvę, vaistinę. Dailininkas buvo Vitenbergo miesto tarybos narys, tris kartus rinktas burmistru.

Vilniuje rodomas vokiečių Renesanso tapybos šedevras | Alkas.lt nuotr.

Vilniuje rodomas vokiečių Renesanso tapybos šedevras | Alkas.lt nuotr.

L.Kranachas buvo artimas Martyno Liuterio draugas. 1522 m. dailininkas rūpinosi M. Liuterio Naujojo Testamento vertimo į vokiečių kalbą išleidimu, sukūrė iliustracijas. Šis darbas ir paskatino L. Kranachą įsteigti spaustuvę, kurioje vėliau jis atspausdino ir kitas M. Liuterio knygas, pamfletus. Dailininkas bendravo ir su M. Liuterio bendražygiu, Vitenbergo universiteto profesoriumi Pilypu Melanchtonu, iliustravo jo knygas.

L.Kranachas buvo talentingas portretistas, savo kūriniuose įamžinęs žymiausias savo meto asmenybes. Vienas pirmųjų vokiečių dailėje jis ėmė tapyti visafigūrius reprezentacinius portretus. Dailininkas yra sukūręs daug religinės tematikos kompozicijų – altorių paveikslų ir asmeniniam pamaldumui skirtų devocinių atvaizdų. Per M. Liuterį ir savo globėjus Saksonijos kurfiurstus L. Kranachas nuo pat pradžių buvo susijęs su reformacijos judėjimu, tačiau dailininkas atliko ir meną vertinusių katalikų, tarp jų – Katalikų bažnyčios Vokietijoje vadovo, pagrindinio M. Liuterio oponento Mainco ir Magdeburgo arkivyskupo kardinolo Albrechto Branderburgiečio užsakymus.

Be tradicinės ikonografijos kompozicijų, L. Kranachas nutapė paveikslų, kuriuose siekė vaizdais perteikti M.Liuterio mokymą. Ypač daug dailininkas sukūrė Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu atvaizdų. Net ir prasidėjus reformacijai, Švč. Mergelės Marijos paveikslus pirko ne tik katalikai. Švč. Mergelės Marijos paveikslą savo namuose turėjo ir pats Martynas Liuteris.

Švč. Mergelės Marijos paveiksluose, kaip ir kituose religinės tematikos kūriniuose, L. Kranachas akcentavo teologinį, pamokomąjį jų turinį, naudojo simbolius, atskleidžiančius Jėzaus ir Marijos vaidmenį žmonijos Išganyme. Ypač mėgo vynuogių kekės motyvą, primenantį Evangelijoje minimą „tikrąjį vynmedį“ ir Eucharistiją. Nutapė kompozicijų ir su obuoliu – pirmųjų žmonių nuopuolio ir gimtosios nuodėmės, kurią Kristus atpirko savo mirtimi, simboliu.

Luko Kranacho Vyresniojo darbų turi garsūs Europos ir Amerikos muziejai, nemažai darbų saugoma Lenkijos ir Rusijos muziejuose, išlikę dailininko kūrinių ir kai kuriose Vokietijos, Lenkijos bažnyčiose.

Lietuvos dailės muziejaus žiniomis, mūsų šalies muziejai šio dailininko kūrinių neturi.

Luko Kranacho Vyresniojo paveikslą „Madona su Kūdikiu po obelimi“ Vilniaus paveikslų galerijoje bus galima apžiūrėti iki rugsėjo 8 dienos.

Kategorijos: Kultūra, Menas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *