Išėjo Sąjūdžio žmogus – Rimantas Lazdynas (1951 – 2013) (0)

Rimantas Lazdynas (1951 – 2013)

Dvidešimt penkeris Sąjūdžio metus aš jį vadinau Riešutu. „Labas, Riešute. Kaip gyveni, Riešute? Ką rašai, Riešute? Kur esi, Riešute? Ką skauda, Riešute?“ Jis visada linksmai nusikrizendavo, atsakymą pradėdamas mažybiniu kreipiniu. Ir atrodė, kad taip bendrausime antra tiek, kiek jau esame pažįstami, nes Rimantas Lazdynas buvo neįtikėtino nuoseklumo, pavydėtino stropumo ir darbštumo žmogus. Pagal atliekamų darbų apimtis atrodė geležinę sveikatą beturįs… Šimtas žmogaus talentų netikėtu rakursu stoja prieš pasiliekančiųjų akis, kai išsiruošia Anapilin vienas iš mūsų bendražygių. Šiandien sunki ir klastinga liga Rimantą įveikė.

Rimantas Lazdynas gimė 1951 m. vasario 28 d. Biržuose, mokėsi Kretingos, Palangos ir Šiaulių mokyklose, prancūzų filologiją ir istoriją studijavo Vilniaus universitete. Tik kartą nedrąsiai yra užsiminęs, kad už pogrindinę veiklą nukentėjo ir Alma Mater baigti jam nebuvo leista.

1970 – 1992 metais dirbo statybinėse organizacijose, aktyviai įsijungė į Sąjūdžio gretas. Jo buvo pilna visus – rengė dokumentus, organizacijų veiklos programas, net ruošiamai LR Konstitucijai siūlymus teikė. 1989 metais su bendražygiais atkūrė LSDP ir ilgus metus jai vadovavo. Nuo 2009–ųjų – Šiaulių miesto Sąjūdžio pirmeivių klubo narys.

1993 – 1999 metais Rimantas Lazdynas – „Šiaulių naujienų”, o 2000 – 2001 metais – Lietuvos savivaldybių asociacijos biuletenio „Savivaldybių žinios” korespondentas. Tris kadencijas jis buvo Šiaulių miesto Tarybos narys. R.Lazdyno knyga „Savivalda: filosofija, teorija, praktika” tapo vadovėliu viešojo administravimo studentams. 2003 – 2010 metais – AB „Šiaulių energija” atstovas spaudai. Kilus įtarimams, kad gali sirgti sunkiai išgydoma liga, R.Lazdynas apsisprendė išeiti į priešlaikinę pensiją ir visas jėgas atidavė lietuviškosios Vikipedijos kūrimui. Kaip teigia šios bendruomenės nariai, Rimantas kartais per dieną sukurdavo ir internetinėje enciklopedijoje paskelbdavo po 100 naujų straipsnių. Taip nuo 2005 iki 2011 metų lietuviškojoje Vikipedijoje išspausdinta beveik 20 000 R. Lazdyno straipsnių bei 5000 paties darytų nuotraukų. Didžioji jo sukurtų straipsnių dalis yra apie Lietuvą – geografiją, istoriją ir kultūrą. Neįkainojamas indėlis – Lietuvos vietovių, piliakalnių, bažnyčių ir asmenybių aprašymai.

„Įeik į „Enciklopediją Lietuvai ir pasauliui” (ELIP, lietuvai.lt),- pasakė man Rimantas, kai lankiau jį Santariškėse. O kai paklausiau, kas tai yra, prisipažino, kad su bendraminčiais įkūrė internetinę enciklopediją, saugomą Lietuvoje (Vikipedijos buveinė – JAV). Kaip tuomet blizgėjo darbštuolio akys, kai pasakojo, kokia veikla jo laukia namuose. „Tautosakos galiu nebesuspėti sudėti…”, – tyliai prasitarė. Ir dirbo. Susilašinęs privalomą vaistų dozę Vilniuje, skubėjo į Šiaulius, kur laukė galingas kompiuteris ir marios informacijos. Atrodė, kad ne medikamentai, o mylimas darbas, už kurį niekas nemokėjo nė lito, palaikė Rimanto Lazdyno gyvybę… Vien 2012-aisiais, labai sunkiais savo gyvenimo metais, jis parašė 3500 naujų straipsnių apie Mažosios Lietuvos gyvenvietes. Susistemino ir aprašė Mažosios Lietuvos vietovardžius, o padedant Vokiečių kraštiečių sambūriui, surinko senuosius prūsiškus, vokiškus, lenkiškus ir lietuviškus tų vietovių pavadinimus su aprašais, koordinatėmis, žemėlapiais ir pan.

Alinantis darbas tik pristabdė ligą, bet nenugalėjo.

Išėjo Sąjūdžio pirmeivis… Paliko mums lietuvai.lt.  

Šiandien tariami užuojautos žodžiai liūdinčiai žmonai, antrąjį sūnų laidojančiai motinai, artimiesiems, bendražygiams tėra tik priminimas, kad netekome nuostabaus žmogaus…

SUDIE, Riešute…

Irena Vasinauskaitė, Šiaulių miesto Sąjūdžio pirmeivių klubas

Atsisveikinti su Rimantu Lazdynu galima nuo birželio 4 dienos Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios laidojimo namuose. Paskutiniojo poilsio atguls K. Donelaičio kapinėse.