Į Alantos dvarą kartu su ponu atvažiuos ir vasara (0)

Renginyje svečiavosi kunigaikštis Radvila su kunigaikštiene iiš Biržų pilies | S.Paškevičiaus nuotr.

Renginyje svečiavosi kunigaikštis Radvila su kunigaikštiene iiš Biržų pilies | S.Paškevičiaus nuotr.

Jau trečią kartą Alantos dvaras, skelbdamas turistinio vasaros sezono pradžią, penktadienį, gegužės 17 d., kviečia į gyvosios istorijos renginį „Ponas atvažiuoja“.

Pasak šio renginio iniciatorės, Molėtų krašto muziejaus direktorės Viktorijos Kazlienės, ežerų kraštas vasaroti sutraukia daug didmiesčių gyventojų.

– Būtent todėl kilo mintis surengti renginį, susijusį su šių vietų istorija, pavasarį simboliškai pasitikti visus savo krašto vasaros svečius, o rudenį palydėti – pasakojo Viktorija Kazlienė. – Juokaudami sakome, kad Alantos dvaro ponas pats pirmasis suprato, koks gražus Molėtų kraštas ir pirmasis įkūrė savo sodybą – vasaros rezidenciją. Dabar labai daug žmonių seka šio pono pavyzdžiu. Tiesa, Alantos dvaro dar nieks nepranoko, bet ką gali žinot, kaip bus ateityje.

Poną Tadeušą įkūnija Remigijus Vilkaitis

Tarptautinės muziejų dienos išvakarėse Alantos dvaro muziejus-galerija kviečia pasitikti poną Tadeušą: ruošiamas įspūdingas Pono pasitikimo spektaklis, tik tam vakarui atidaromas Dvaro restoranas. Šiemet šventę rengti padėjo ir Alantos gimnazija: ponui lenksis vietiniai piemenukai – jaunieji gimnazijos artistai.

Pono Tadeušo karieta į Alantos dvaro kiemą turėtų įriedėti 18 val. Poną jau tradiciškai įkūnija žinomas teatro ir kino aktorius Remigijus Vilkaitis. Labiausiai pono laukia dvaro „tijūnas“ – Alantos technologijų ir verslo mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis su savo dvarokais. Dvarokais alantiškiai vadina jau sovietiniais laikais šalia dvaro įkurtos Naujasodžio gyvenvietės žmones, o tikrasis Alantos miestelis yra už 1 kilometro į Vakarus nuo dvaro.

Alantos dvaras | S.Paškevičiaus nuotr.

Alantos dvaras | S.Paškevičiaus nuotr.

Paskutinysis šio dvaro šeimininkas Tadeušas Pac-Pomarnackis mokėjo daug užsienio kalbų, keliavo po visą pasaulį, domėjosi menais ir kaupė įspūdingas kolekcijas Alantos dvarui. Todėl atgaivinat dvaro istorijos puslapius, bus pristatyta istorinio šokio studijos „Baltoji Pavana“ renesanso programa, profesionalios tekstilininkės alantiškės Vitalijos Lamauskaitės Miškinienės viso gyvenimo kūrybos paroda, kurios eksponatai pasiskolinti iš Lietuvos dailės muziejaus. Renginio metu bus atgaivinta senoji dailininko dirbtuvė ir vyks parodomasis-edukacinis natiurmorto tapymas, edukaciją ves dailininkė Aistė Gabrielė Černiūtė.

Vainikuos renginį Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejaus „Meniškų sielų draugijos“ programa „Scenos vaizdeliai“. Šio muziejaus darbuotojai nuotaikingą spektaklį sukūrė specialiai Alantos dvarui. Muziejininkai įkūnys įvairius personažus: klajojantį muzikantą, sukantį katarinką, čigonę, gėlininkę, laikraščių pardavėją, neapsisprendusį seminaristą, kuris nežino, ar Dievą, ar moterį mylėt, klajojančio teatro artistus su marionetėmis. Spektaklį režisavo aktorė Janina Armonaitė.

Teatro, kino ir muzikos muziejaus direktorė Janina Lopienė džiaugiasi, kad muziejuje dirba su scenos menu susiję žmonės, vaidinę įvairiuose teatruose.

– Įkvėpimas atsiranda iš tų „meniškų sielų“ ir iš noro solidarizuotis su kolegomis Muziejų nakties proga, – sakė Janina Lopienė.

Hanzos pirklys Bernardas Bitneris norėjo nupirkt Alantos dvarą | S.Paškevičiaus nuotr.

Hanzos pirklys Bernardas Bitneris norėjo nupirkt Alantos dvarą | S.Paškevičiaus nuotr.

Vakaro svečiai yra raginami panaršyti savo bei savo močiučių spintose ir pono Tadeušo (o kartu ir vasaros) sutiktuvėms pasidabinti retro stiliumi. Po šventės galima neskubėti naktį grįžti į namus, o apsistoti Alantos technologijų ir verslo mokyklos viešbutyje, o kitą dieną galiama nuvykti į Alantos seniūnijoje Kazimiero Jakučio rengiamus „Poezijos atlaidus Pagulby“.

Renginys skirimas 1863 metų sukilimui paminėti

Tačiau ankstesni dvaro ponai nebuvo tokios švelnios prigimties, kaip kad ponas Tadeušas. Ir šio dvaro valstiečiams teko nemažai vargo iškęsti, ir šiame dvare buvo gyva maišto dvasia, todėl renginys yra skiriamas 1863 metų sukilimo istorinei atminčiai.

Visas Alantos miestelis XIX a. viduryje ir antroje pusėje priklausė Vladislovui Pac-Pomarnackiui. B. Kvyklio enciklopedijoje „Mūsų Lietuva“ nurodoma, kad Aluntoje (tarm.), baudžiava buvusi labai sunki, sunkiausia visoje apylinkėje. Nepakeldami jos, baudžiauninkai pradėjo prieš dvarponį bruzdėti, jį skųsti. Šis iššaukė „jo didenybės caro Povilo leibgusarų“ pulką ir jo kareivius išskirstė po baudžiauninkų pirkias. Iš viso buvę 110 kareivių, tačiau jų nepakakę ir pareikalauta daugiau.

Hanzos pirklys iš Kauno visus mokė senovinių šokių | S.Paškevičiaus nuotr.

Hanzos pirklys iš Kauno visus mokė senovinių šokių | S.Paškevičiaus nuotr.

Iš tų laikų yra išlikęs graudus baudžiauninkų skundas, rašytas 1858 metais, prašant vyskupo Motiejaus Valančiaus užtarimo. Skundžiamasi, kad jie mušami rykštėmis, pagaliais, kančiais, agrastais: „dėl mušimo yra kurčių, bedančių, su sužalotomis rankomis, o kai kurios mušamos nėščios moterys persileido, kitos ir mirė“. Nurodoma, kad lažas esąs labai sunkus, liepiama dirbti net šventadieniais, neretai dvarininkas išvarąs gyventojus iš sodybų, atimąs jų gėrybes. Visi esą apkrauti nepakeliamomis duoklėmis, mokesčiais.

Gyventojai pradėję bruzdėti dar 1855 metais, dvarponis tada pasitelkęs jau minėtus rusų raitelius, kareiviai buvo piktesni už poną: prievartavo moteris, atėmę javus, gyventojai negalį nė košės išsivirti. Ypač aluntiškius kankinęs iš Ukmergės atkviestas rusų ispravninkas, kiekvieną dieną paskirdamas nelaimingiesiems 300 ir daugiau kirčių. Skundas vyskupui baigiamas šiais žodžiais: „Dovanok, šviesiausias Vyskupe, kad neaiškiai parašyta, nes rašome ne namie, o miške“. Kita proga rašytame panašiame prašyme aluntiškiai nusiskundžia, kad dvarponis juos taip mušąs ir kankinąs, kaip žydai mušę Jėzų Kristų.

1858 m. gegužės 28 d., lygiai prieš 155 metus bruzdėjimai Alantos dvare smarkėjo, tardomos komisijos pranešime rašoma: „dvaro valstiečiai <…> nekviesti miniomis su moterimis ir vaikais ateina į dvarą, <…>šiurkščiais posakiais kartoja savo nepasitenkinimą dvarininku.“

Dvaro bokštas padėdavo ir baudžiauninkus stebėti

Dvaro restoranas veikia tik pasitinkant ir išlydint poną | S.Paškevičiaus nuotr.

Dvaro restoranas veikia tik pasitinkant ir išlydint poną | S.Paškevičiaus nuotr.

Nuo 1853 iki 1928 m. Alantos (Naujasodžio) dvaras turėjo keturių aukštų bokštą vakarinėje rūmų pašonėje. Bokšto viršūnėje buvo stiebas vėliavai, kurią ponas iškeldavo sugrįžęs vasarot į Alantą. Aplink vėliavos stiebą buvo puiki apžvalgos aikštelė, iš kurios patogu ne tik apylinkėmis grožėtis, bet ir stebėti laukų darbus. Alantos baudžiauninkai pasisiūdavo drobines kelnes su siauromis kišenėmis per visą klešnių ilgį, kad ponas iš bokšto nematytų, kaip jie vagia grūdus: „Būdava aina dykom runkam, be maišioka, tik kelnėm pasmukusiam“.

Iš bokšto galima buvo matyt, kaip 1863 m. sukilėlių būriai traukė link Molėtų, kur nakvynei buvo apsistoję prie Čapskių dvaro. Kaip padėkos apvaizdai ženklą nakvynės vietoje sukilėliai paliko Molėtams pirmąją Šv. Jono Nepamuko stovylą.

Rudenį, rugsėjo 13 dieną planuojamas vasaros sezono uždarymo renginys „Alantos dvaras. Ponas išvažiuoja“.

Viktorija Kazlienė, Molėtų krašto muziejaus direktorė

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: