Džiaugsmą dėl gautos paskutinės sąskaitos už šildymą individualiai šildomuose namuose ar butuose temdo vonios kambaryje besikaupianti drėgmė ir nedžiūstantys rankšluosčiai. Šios problemos laiku neišsprendus galima įsigyti ir vieną nemaloniausių priešų namuose – pelėsį.
Atšilę orai gyventojams atnešė ne tik džiaugsmą, bet ir rūpesčių. Paprastai vonios radiatorius, dar kitaip žinomas kaip gyvatukas, atjungus šildymą ir toliau veikia, kadangi jame cirkuliuojantis vanduo yra nuolatos šildomas. Tačiau individualiai šildomuose namuose, pasibaigus šildymo sezonui, baigiasi ir gyvatuko šiluma. O dėl vonios kambaryje tvyrančios drėgmės ima kauptis pelėsis. Per maždaug metus net ir naujos vonios sienos gali neatlaikyti pelėsio invazijos, o ką tik suremontuota vonia ir vėl ims prašytis investicijų.
Kiekvieno pavasario pagrindine preke tampantys vonios radiatorių kaitinimo elementai (tenai) savo pozicijų neužleidžia ir šį pavasarį. Pasak vonios įranga prekiaujančios parduotuvės vadovo Rolando Jurgelaičio, „šiemet tenų jau parduota tris kartus daugiau nei praėjusiais metais, o techniniais sprendimais besidominčių klientų užklausų skaičius išaugo net 5 kartus“. Tokį augimą, pasak p. Jurgelaičio, įtakoja žmonių taupumas ir komforto poreikis. Radiatorių kaitinimo elementai, ne taip kaip senieji jų pirmtakai, yra reguliuojami ir energijos naudoja tik tiek, kiek jos reikia, kad nesikauptų drėgmė bei išdžiūtų rankšluosčiai – nuo 2 valandų per dieną. „Galimybė reguliuoti gyvatuko šildymą leidžia būti nepriklausomam nuo centralizuoto nepertraukiamo gyvatuko šildymo ir itin karštomis dienomis gyvatuko nejungti visiškai. Taip per metus galima sutaupyti 30-50 proc. išlaidų energijai“,- teigia p. Jurgelaitis.
Dviejų vaikų mama p. Asta sako, kad „kai lauke jau pasirodo saulė, bet namuose dar vėsu iš tiesų norisi šiek tiek daugiau patogumo. Tai ypač aktualu auginantiems mažus vaikus. Tas komforto pojūtis minimalias investicijas atperka per pirmus du mėnesius“.
Dėl nuolatinės drėgmės vonios kambaryje atsiradusį pelėsį išnaikinti sunku. Jis ne tik gadina sienas, bet ir kenkia sveikatai, mat prasiskverbdamas pro kvėpavimo takus sukelia alergijas, slogą, kosulį ar netgi astmos priepuolius. Specialistų teigimu, didžiausias pelėsio priešas – drėgmės reguliavimas ir reguliarus patalpų vėdinimas.
