Žmonės klaidingai mano, jog deginant žolę žemė bus derlingesnė. Uždegus žolę, dėl žmogaus kaltės liepsnose žūva pirmoji pavasario augalija, smulkūs gyvūnai, skurdėja dirva, padidėja vėjo ir lietaus sukelta erozija, ugnis persimeta į miškus, pastatus. Kasmet dėl žolės gaisrų nukenčia ne tik gamta, bet ir žmonės.
Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams derėtų priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Be to, už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusikaltimus bus baudžiami jų tėvai. Žolės deginimas yra administracinės teisės pažeidimas, už kurį yra numatyta bauda nuo 100 iki 1200 litų. Neretai gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą (žala gamtai – vienas aras įkainojamas 49 litais). Ūkininkai, degindami žolę, rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų.
Pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles ir kitus Vyriausybės priimtus nutarimus, draudžiama sugrėbtą žolę, nendres, šiaudus deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ir arčiau kaip 100 metrų nuo jų, taip pat negalima deginti nenupjautos žolės, nendrių, javų ir ražienų. Visa tai reikia nugabenti į specialiai paruoštas saugojimo vietas. O jeigu tokios galimybės nėra, nukritusius medžių lapus, šakas, sausą žolę leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvą ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų ir statinių. Draudžiama palikti be priežiūros besikūrenančius laužus, o smilkstančią ugniavietę privalu užgesinti vandeniu, žemėmis.
Ką turėtumėte daryti pastebėję degančią žolę?
Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami, kol liepsna išplis į didesnius plotus.
Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galite užgesinti patys, užplakdami liepsną medžių šakomis bei užtrypdami ją kojomis.
Tokius gaisrus taip pat galite gesinti vandeniu arba smėliu.
Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius.
BENDROJO PAGALBOS CENTRO telefono numeris 112.
Okupacijos metais degindavom žolę. Tais laikais mokslininkai įrodinėją: ugnis naikina tik paviršiję esančius parazitus(žemė dar labai drėgna) ir piktžolės „jaunus“ daigus(kadangi auga daug greičiau), o pelenai yra geras „antiseptikas“, dalinai ir trąša. Aišku kad deginom tik prižiūrint suaugusiem. O dabar viskas kitaip, jog „pasikeitė“ mokslininkai. Globalinis atšilimas! Tik pamiršo tą ozono skylę…, kur brangiai „kainavo“ šaldytuvų pramonei.
Prižiūrėt reik deginant, nieko čia blogo, erkės visokios sudega. Tik protingai degint reik, kad gyvūnai galėtų pasišalinti. Dirvą tikrai pagerina. Yra ir kitų problemų. Lapų, žolės, sugrėbtų spyglių negalima išmesti miške, negalima deginti, negalima (nepriima) atvažiavusi šiukšlinė. Klausimas – tai kur visą sugrėbtą turtą dėt?