Aplinkosaugininkai kreipiasi į visus gyventojus, kad niekas nepraeitų pro šalį pamatęs degančią žolę ir pasistengtų užgesinti ugnį, kad ji neišplistų. Nedideliame plote liepsnas lengvai galima užgesinti plakant šakomis ir trypiant kojomis. Tokius gaisrus galima gesinti vandeniu arba smėliu. Matant, kad ugnies nepavyks pažaboti, reikia nedelsiant kviesti ugniagesius telefonu 112.
Vien praėjusią parą ugniagesiai 152 kartus vyko gesinti degančios žolės. Iš viso per savaitgalį šalyje kilo 225 žolės gaisrai, liepsnos siautė 428 ha plote. Nuo ugnies daugiausia nukentėjo Vilniaus apskrities pievos. Nuo šių metų pradžios gaisrininkams jau daugiau kaip 1400 kartų teko skubėti į degančius laukus, kur liepsnos nusiaubė daugiau kaip tris tūkstančius hektarų žemės.
Ugnies nuniokoti didžiuliai pievų plotai – skaudžios gamtos žaizdos. Kiekvieną pavasarį Lietuvoje tyčia padegama šimtai hektarų pernykštės nenušienautos žolės. Piktadariams nė motais, kad deginti žolę – tai nusikaltimas gamtai. Ugnyje žūsta vabzdžiai, voragyviai, ropliai, žolėje ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis, smulkioji fauna, teršiama atmosfera. Nuo liepsnojančios žolės liepsnos neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Tokie gaisrai kelia pavojų ir pačių žmonių saugumui. Per pastaruosius penkerius metus žolės gaisrų metu žuvo 8 gyventojai.
Už žolės deginimą numatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo 200 iki 1000 litų. Jeigu pažeidėjas nepilnametis, baudžiami jo tėvai. Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, jos naudotojams ir valdytojams, kurie nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių pastebėję, kad jų žemėje dega žolė. Jie gali būti baudžiami nuo 100 iki 600 litų baudomis.
Nors ir nelengva nustatyti padegėjus, kaip sakė Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas, aplinkos apsaugos pareigūnai pernai išaiškino 125 žolę padegusius asmenis. Jiems skirta daugiau kaip 3,3 tūkst. litų baudų. Pažeidėjai atlygino daugiau kaip 8 tūkst. litų žalą aplinkai. Šiemet jau nustatyta 12 padegėjų.
Nepritariu. Reikia ir pievų ir miško gaisrų bet viskas turi vykti apgalvotai ir kontroliojamai, kad nenukentėtų žmonės ir jų turtas. Kai kurioms rūšims ir bendrijoms gaisrai yra būtini 🙂