Henrikas Algis Čigriejus, poetas, prozininkas, vertėjas, 2011 metais buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, skirta už donelaitišką gyvenimo refleksiją šiuolaikinės lyrikos kalba, už žodžio ir etikos dermę. Naujoji jo kūrybos rinktinė „Atidaryk, kaimyne“ pasirodė Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos leidžiamoje nacionalinės premijos laureatų kūrybos serijoje, tai jau 16-oji šios serijos knyga.
Rinktinė „Atidaryk, kaimyne“ sudaryta paties autoriaus, ji jungia rašytojo poeziją ir prozą iš įvairių kūrybos laikotarpių. Pasak Henriko Algio Čigriejaus, nėra taip lengva sudaryti savo kūrybos rinktinę kaip galėtų pasirodyti iš šono: „Atrodo, kad sudaryti rinktinę – dalykas paprasčiausias, nes viskas jau parašyta. Taip tai taip, bet… Čia tau ne pupų atrinkinėjimas iš pupų rėčio. O dar svarbiau – pelėdai visi vaikai gražūs. Savi. Po ilgesnio laikelio, kai tekstai jau „susigulėję“ ir kai iš naujo juos vėl vartai, pamatai, kad ir šen, ir ten gal reikėjo kiek kitaip pasakyti. Taigi vis po kokį žodelį tenka išbraukti, kokį pridėti. Arba pakeisti. Vienur kitur, žiūrėk, ir plunksna paklydusi – lapsus calami.“
Apytiksliai po pusę rinktinės sudaro rašytojo poezija ir proza – novelės. Novelių kasdienybė džiugina gamtos grožiu, geraširdiškais žmonių santykiais, švelniu, nieko neužgaunančiu humoru. Taip pat ir poezijai ištikimo rašytojo eilėraščiuose žvelgiama į gyvybingą gamtą, ja grožimasi, prisimenama „jaunystės šalis“ – aukštaitiškos gamtos vaizdinija, pasaulėvaizdis. „Savo „raštais“ nieko nenorėjau pašiepti – koks jau tas mano humoras, toks, bet tik humoras. O ką sako literatūros estetika? Sako, kad tai draugiškas šyptelėjimas, tarsi norint pasakyti: visi mes tokie, iš to paties molio. Gana savotiškas mano eilių „modernizmas“, rimai (ne tokie jau ir tikslūs) išlenda kartais kaip Pilypai iš kanapių. Nerimuotam eilėrašty dažnai surimuoju tik paskutinį posmą. Aštresni kritikai turi ką pasakyti. Ak, čia jau jų darbas.“ – Henrikas Algis Čigriejus.
