Signataras Z.Vaišvila užsienio reikalų ministrą prašo paaiškinimų (49)

Zigmas Vaišvila sausio 13-osios dienos minėjime Seime | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Zigmas Vaišvila sausio 13-osios dienos minėjime Seime | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Vasario 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Zigmas Vaišvila teisingumo ministrui Linui Linkevičiui įteikė pareiškimą kuriame prašo ministro paaiškinimų dėl jo viešų pasisakymų Lenkijoje apie Lietuvos Respublikos Seimą ir jo priimtus tariamai gėdingus nutarimus.

Skelbiame signataro Z.Vaišvilos viešą pareiškimą:

Lietuvos Respublikos 2013-02-09 Vilnius
Užsienio reikalų ministrui p. Linui Linkevičiui

DĖL 2013-02-07 d. UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRO L. LINKEVIČIAUS PAREIŠKIMO LENKIJOS DIENRAŠČIUI „RZECPOSPOLITA“

Š.m. vasario 7 d. Jūs, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, oficialaus vizito Lenkijoje metu atsiprašėte Lenkijos dėl 2010 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo neatsisakyti Lietuvos valstybine kalba užrašytos asmenvardžių formos pase – vardai ir pavardės pirmame paso puslapyje rašomi lietuviškais rašmenimis, o kitame puslapyje, piliečio prašymu, gali būti įrašomi dar ir kitos kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis. Šį Seimo sprendimą pavadinote „didžiule gėda”.

Noriu Jums priminti, kad užsienio reikalų ministras atstovauja valstybę ir gina jos interesus, laikosi ir gerbia jo atstovaujamos valstybės įstatymus. Jūs prisiekėte Tautai laikytis Konstitucijos ir mūsų valstybės įstatymų. Jums niekas nesuteikė teisės nesilaikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir Konstitucinio teismo sprendimų. Jūsų pareiga tai paaiškinti nesuprantantiems ar nenorintiems suprasti mūsų valstybės ir Tautos interesų, Konstitucijos ir įstatymų, keistis nuomonėmis. Tačiau Jums nesuteikta teisė negerbti Tautos atstovybės – Seimo – priimtų įstatymų ir jų nesilaikyti.

Todėl prašau Jus skubiai ir viešai paaiškinti, ar šis Jūsų pareiškimas yra Jūsų vadovaujamos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ar Lietuvos Respublikos Prezidento Dalios Grybauskaitės nuomonė?

Jei tai yra tik Jūsų vadovaujamos užsienio reikalų ministerijos nuomonė, ar Jūsų asmeninė nuomonė, kurios Jūs neturite teisės viešai ir oficialiai reikšti Jums atstovaujant mūsų valstybę, tai privalote nedelsiant atsistatydinti iš užsienio reikalų ministro pareigų. Jūs neturite teisės atstovauti valstybės, jei nesutinkate su šios valstybės parlamento priimtais įstatymais ir Konstitucija. Jūsų pareiškimas, kad Jūsų atstovaujamos valstybės Tautos atstovybės priimtas įstatymas yra „didžiulė gėda“, yra ne tik Jūsų atstovaujamos valstybės įstatymų ignoravimas, bet yra ir visiškos nepagarbos Tautai pareiškimas, nesiderinantis su morale ir Jūsų užimamomis pareigomis.

Pagarbiai, Zigmas Vaišvila

***

Prieš vykstant į Varšuvą oficialaus vizito į Lietuvos užsienio reikalų ministrą buvo kreipęsi politikai, signatarai bei visuomenininkai prašydami nedalinti naujų nepagrįstų, Lietuvos įstatymams, Konstitucijai  ir bendrai Baltijos regiono politikai prieštaraujančių pažadų.

Skelbiame Asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininko, baltisto hab. dr. Alvydo Butkaus vasario 6 d. laišką ministrui L.Linkevičiui.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui
Kaunas, 2013 02 06
J.Tumo-Vaižganto g. 2, LT-01511, Vilnius

Dėl galimų nuolaidų ir pažadų Lenkijai

Gerb. Ministre,

Žiniasklaidoje esate ne kartą pareiškęs, jog Lenkijos pareigūnams ketinate pažadėti daryti nuolaidų Lenkijai Lietuvos vidaus politikoje, t.y. paklusti reikalavimams Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis, o Vilniaus ir Šalčininkų rajonų vietovardyną rodyklėse dubliuoti lenkų kalba.

Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į kelis dalykus.

1. Lenkija Lietuvos lenkus traktuoja kaip savo politikos įrankį, o ne kaip „skriaudžiamus“ tautiečius. Šitai beveik atviru tekstu pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras R.Sikorskis. Cituoju: „Jie yra geriausiai pasaulyje organizuota lenkų mažuma. Jeigu lenkai būtų taip organizuoti Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Valstijose, Brazilijoje ar Prancūzijoje, turėtume galingą diasporą, kuri turėtų politinę įtaką (paryškina mano – A.B.).

Praktiškai tai yra savos penktosios kolonos funkcijų vizija. Vadinasi, nuolaidų darymas Lenkijai (pavardžių ir vietovardžių lenkiška rašyba, paralelinės švietimo sistemos Lietuvoje kūrimas) yra Lenkijos politinės įtakos stiprinimas Lietuvoje AWPL veikėjų rankomis.

2. Politikoje su Lietuva Lenkija vadovaujasi tarpukarinėmis šovinistinėmis endekų nuostatomis, kurių netaikė ir netaiko kitoms Baltijos šalims. Iš tikrųjų reikia siekti, kad Lenkija Lietuvai taikytų tokius pat santykių kriterijus, kaip ir Latvijai. Blogų santykių priežasčių reikia ieškoti Varšuvoje, ne Vilniuje.

3. Ketinimas leisti rašyti pietryčių Lietuvos vietovardžius dar ir lenkiškai būtų nedraugiškas žingsnis Latvijos ir Estijos atžvilgiu, nes gali išprovokuoti tų šalių slavakalbes bendruomenes reikalauti atitinkamų sąlygų. Tokį nuogąstavimą yra išreiškęs Latvijos premjeras V. Dombrovskis š.m. sausio 10 d. Rygoje viešėjusiam Lietuvos premjerui A.Butkevičiui. Todėl santykiuose su Lenkija Lietuvai reikia atsižvelgti į bendrą Baltijos regiono politiką, o ne į siaurus dviejų Lietuvos rajonų politikų interesus.

Pagarbiai,
Alvydas Butkus
Asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininkas

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: