Seime bus pagerbtas politinio kalinio Algimanto Lisausko atminimas

Algimantas Lisauskas | wilipedia.org nuotr.

Sausio 31 d. 14 val. Seimo galerijoje vyks popietė, skirta politinio kalinio Algimanto Lisausko (1926-1999) atminimui.

Renginyje kalbės prof. Ona Voverienė, koncertuos Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai Simona Liamo, Dainius Viešūnas, Regimantas Mažulis, Eglė Spelskytė, Martynas Stakionis, Martynas Kindurys, Viktorija Dunauskaitė, Kamilė Urbonaitė, Vismantė Ruzgaitė (vyr. mokytojas Žygimantas Lisauskas). Koncertmeisteriai Birutė Asevičiūtė, Aušrinė Garsonaitė, Alfredas Celiešius.

Renginio globėjas – Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija.

Algimantas Lisauskas gimė 1926 metais Trakų apskrityje, Kruonio valsčiuje, ūkininko šeimoje. Mokydamasis Kaišiadorių gimnazijoje, įsitraukė į pasipriešinimo okupantams veikią, tapo Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos nariu ir dalyvavo leidžiant pogrindinį laikraštį „Laisvei bundant“. 1944 metais baigė gimnaziją ir įstojo į Vietinės rinktinės karo mokyklą Marijampolėje. Vokiečiams likvidavus šią mokyklą, grįžo į tėviškę ir buvo priimtas į Lietuvos laisvės armiją (LLA), dirbo pogrindžio informacijos skyriaus žvalgybos vadu. 1944 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos filologijos fakultetą. Kol dar buvo techninių galimybių, tęsė laikraščio „Partizanas“ leidybą miško slėptuvėje. KGB šantažuojamas 1947 m. turėjo palikti studijas ir diktoriaus darbą Lietuvos radijuje bei pasitraukti pas Didžiosios kovos apygardos partizanus. 1948 m. A.Lisauskas buvo suimtas ir Karinio tribunolo nuteistas mirties bausme, kuri vėliau buvo pakeista 25 metais lagerio ir 5 metais tremties. 1955 metais po amnestijos tremtyje sukūrė šeimą.

Atgimimo laikotarpiu aktyviai dalyvavo Sąjūdžio renginiuose. A.Lisauskas buvo Sąjūdžio Trakų rajono grupės pirmininkas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidiumo narys. Taip pat buvo Lietuvos vietinės rinktinės karių ir jų šeimų klubo pirmininkas. Mirė staiga 1999 m. sausio 31 d., palaidotas Vilniuje Saltoniškių kapinėse.

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu po mirties buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.