V.Landsbergis: Reikia išsiaiškinti, kas esame (78)

Vytautas Landsbergis | Wikipedia.org nuotr.

Vytautas Landsbergis | Wikipedia.org nuotr.

Gerbiamas Profesoriau, po Seimo rinkimų Jūs pasiūlėte Tėvynės sąjungai surengti neeilinį suvažiavimą. Kodėl jo reikia?

Politinės partijos, kurios rimtai į save žiūri, kurių tikslas yra Lietuvos valstybės teigiama raida ir išlikimas, visos turėtų surengti suvažiavimus valstybės likimo klausimu. Aš nežinau, ar tokių partijų yra.

Atrodo, kad į Jūsų pasiūlymą kol kas niekas nereagavo. Ar Jūsų partija sušauks suvažiavimą?

Suvažiavimą turi sušaukti ne partija, o partijos vadovybė. Vadovybė turbūt nešauks arba kurį laiką nenorės šaukti suvažiavimo. Bet kol kas tai atviras klausimas.

Partijos Politikos komitetas pasakė, kad jo nuomone suvažiavimas yra būtinas dalykas ir jeigu niekas partijos laikysenoje ir sprendimuose nesikeičia ir net suvažiavimas nešaukiamas, tai Politikos komitetas nemato prasmės tolesniam savo buvimui. Pamatysime, ar tai turės reikšmės kokiems nors partijos vadovybės sprendimams.

Ką neeilinis Tėvynės sąjungos suvažiavimas turėtų aptarti?

Jau mes bent du kartus partijos istorijoje esame rengę ir priėmę tapatybės dokumentus – apie tai, kas esame kaip organizacija, kokie mūsų principai ir siekiai. Tai nebuvo tik programiniai dokumentai, ką reikia šiuo metu daryti. Pirmiausia, steigiant partiją priimtas manifesto pobūdžio dokumentas, paskui – po Gedimino Vagnoriaus sukeltos krizės, kai mums reikėjo įvardinti aiškiai, kas įvyko, kodėl išsiskyrė pažiūros su įtakinga grupe buvusioje partijos vadovybėje. Tada reikėjo išsiaiškinti ir tapatybės dalykus: kas mes esame, kam esame ir ko mes norime iš mums skirto laiko.

Manau, kad tai padaryti dabar reikalinga ne mažiau, galbūt net dar daugiau. Bet gali būti ir kitokių manymų – kad gyvename neblogai ir galime gyventi toliau.

Panašu, kad jau nebegalima.

Matote, kaip kam atrodo. Jautriems žmonėms atrodo, kad nebegalime gyventi, o mažiau jautriems arba pakankamai patenkintiems savo ar savo aplinkos būviu gali atrodyti taip, kaip ir sovietų laikais. Tuo metu nemažai daliai žmonių atrodė, kad nors visko būna, yra ir nelabai gerų dalykų, bet gyventi galima, o permainos gali eiti net į bloga. Sąjūdžio pakilimo laiku taip mąstančių nebuvo daug – pasidarė aišku, kad reikia permainų ir norime gyventi kitaip – tas polėkis buvo stiprus.

Visuomenės būklė nekokia

Tačiau Jūsų partija pralaimėjo rinkimus, ir tai partijos žmonėms, kurie iki šiol buvo patenkinti savo būviu, yra rimtas ženklas. Juk turėtų kilti klausimų, kodėl pralaimėta?

Žiūrint iš esmės – ne partija pralaimėjo, o tam tikra Lietuvos kryptis, kuriai ta partija atstovavo. Ta kryptis buvo konkrečių politinių, ekonominių, energetinių problemų matymas ir konkretūs tų problemų sprendimo uždaviniai. Jų buvo atkakliai siekiama, ir tie uždaviniai buvo reikalingi. Tai, kad jie dabar bus sužlugdyti, nėra partijos pralaimėjimas, nėra tik Andriaus Kubiliaus pralaimėjimas. Ne taip paprasta. Yra šiek tiek sudėtingiau. Todėl būtų apie ką suvažiavime kalbėti ne tiek dėl partijos pralaimėjimo, o dėl to, į ką slysta Lietuvos visuomenė ir valstybė.

O ar Jums neatrodo, kad Jūsų partijos pralaimėjimas susijęs ne tiek su rinkėjų nesusipratimu, ne tiek su pikta valia iš šalies, kiek su partijos tapatybės, jos vertybių krize?

Aš su tuo sutinku. Aš tai matau, bandydavau kalbėti. Vertybių krizė yra visuotinis reiškinys – visos Europos masto. Tai nėra vienos partijos krizė – partijoje gal ta krizė mažesnė yra, bet yra. Vertybių krizė ne tiktai vienoje šalyje. Ir daug turtingesnėse, ir tariamos sėkmės šalyse ta krizė gili, fundamentali, iš jos kyla ir socialinės, ir finansinės, ir visokios kitokios krizės.

Vis dėlto Jūsų partijos buvimas valdžioje įpareigojo prisiimti moralinę atsakomybę ne vien už ekonominius dalykus. Iš partijos, kuri savo tapatybę jau seniai apsibrėžusi ir kurios programinės nuostatos prieš ketverius metus buvo įkvepiančios, tarsi buvo galima tikėtis vertybinės laikysenos – ir jai būnant valdžioje, ir paskutinių rinkimų metu. Tačiau rinkimų metu Tėvynės sąjunga ne tik kad neišdrįso išsakyti aiškios principingos pozicijos Darbo partijos atžvilgiu, bet net pradėjo kovą su piliečiais, reikalaujančiais savo valstybėje tiesos. Ar toks Jūsų partijos elgesys nenulėmė dabartinės Lietuvos situacijos labiau nei bendroji Europos vertybinė krizė?

Viskas ateina iš toli, ir nėra tik prieš rinkimus kažkas taip arba ne taip. Nesutinku, kad partija pradėjo kovą su dorais piliečiais. Turime nelabai kokią visuomenės būklę – ir sudėtį, ir situaciją. Palaipsniui vis labiau įsitikiname, kaip giliai ta visuomenė pažeista ankstesnių laikotarpių ir to, ką pabandžiau kadaise įvardinti per Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą – kad gyvename kultūros griuvėsiuose. Sovietmetis, žinoma, ir karai su labai ryškiais nužmoginimo ir nužmogėjimo reiškiniais paliko pasekmes. Sovietinis laikotarpis su daugeliu negatyvių, dvasinę žmonių kultūrą ardančių arba keičiančių dalykų pasirodė giliai įsišaknijęs. Tai galima buvo matyti, todėl ir sakiau, kad gyvename kultūros griuvėsiuose; o kai kurie kultūros veikėjai – ir įtakingi, ir gražūs, ir garbingi – nesuprato, kaip aš matau problemas. Nors čia pat kitu sakiniu ir paaiškinau, kad tai yra mūsų pasaulėžiūros, mūsų tarpusavio santykių, mūsų požiūrio į save, į aplinką, į tautą, į visuomenę griuvėsiai. Lyginant su tuo, kas jau buvo susiformavę Pirmosios Respublikos laikotarpiu.

Sąjūdis buvo vilties laikotarpis, kad mes pradėsime galvoti visiškai kitaip ir gyvensime kitaip –mus vedė tas idealizmas. O paskui pasirodė, kad idealistų reikėjo gal nedidelei daliai visuomenės. Tokių idealistų, kuriuos paskui ir peikė, ir niekino tie, kurie save aukštino kaip „realistus“.

Prieš siekiančius tiesos – slaptųjų tarnybų būdai

O kas ištiko buvusius idealistus? Vienas dalykas – ką mes paveldėjome, kitas – žmonės, kurie prieš dvidešimt metų ir atrodė, ir kalbėjo visai kitaip? Tie patys buvę Sąjūdžio žmonės vieni šiandien stoja rezistentų pozicijon, kiti tą idealizmą visokiais legaliais ir nelegaliais būdais murkdo. Ar nesame savaip grįžę į pradinę situaciją?

Tikrai taip. Iš tikrųjų, ne vieną kartą istorijoje taip būta. Mes esame apėję tam tikrą ratą ir atrodo, kad vėl esame išeities taške, kuris nemaloniai panašus į tai, kur mes jau buvome. Bet kai kurie parametrai yra ir kitokie, tam tikri pradmenys vėlgi tebėra gyvi, jie tebeveikia žmones, nors ta atrama, kuri buvo aname Atgimimo laikotarpyje – vyresnioji karta, prisimenanti kitokį gyvenimą, kitokius santykius, kitokią valstybę, pagaliau, turintys tikėjimą, susietą su morale – jie traukiasi, jų labai sumažėję. Keičiasi visuomenės sudėtis. Dar yra tų, kurie tebejunta Sąjūdžio skiepą, jie veikia Lietuvoje nedideliais būreliais, veikia, kad ir dabar kas nors gero vyktų, puoselėja idealistinį patriotinį savo buvimo ir galimos geresnės ateities Lietuvoj matymą. Jeigu tai nebus visiškai išnuodyta ir išnaikinta, bus antra spiralė. Gali atsirasti kylanti spiralė.

Studentas būdamas skaičiau O. de Balzako romaną „Prarastos iliuzijos“ – jis apima vieną istorinį laikotarpį ir parodo principinius dalykus, kurie kartojasi. Yra stagnuojanti, pūvanti sistema ir yra jaunos jėgos, kurios nori ją keisti – jos išsprogdina, nuverčia Burbonų valdžią Prancūzijoje. Ateina Respublika, viltis… O paskui pasirodo, kad buvo tik iliuzija. Ratas apsisuka. Labai daug to paties, bet vis dėlto šiandien Burbonų Prancūzijos nėra.

Visą laiką yra judėjimas; kartais mes guodžiamės, kad tai vis dėlto judėjimas pirmyn. Labai lengva pasiduoti pesimizmui, bet jeigu matai šiek tiek istoriškai… Paskaitykit Maironį: „Mano gudrūs draugai greit į žmones išėjo…“. Visi buvo idealistai, norėjo Lietuvos – laisvos, demokratinės, be carizmo, be draudimų. Ir buvo, gyveno, tvarkėsi. Paskui pasirodė, kad pakankamai daug tų caristinių ir kitokių nedemokratinių, savanaudiškų liekanų yra, kad jos tempia atgal. Ir idealistai nusimena. Bet gimsta nauji idealistai.

Mes ir dabar esame tokiame laikotarpyje. Jis negeras, nes mes atmesti atgal. Patys dėl savo kaltės. Bet ne pirmą kartą istorijoje paslydę atgal. Ir tą būvį turime matyti aiškiai, ir savo uždavinį. Todėl ir prašnekome apie neeilinį mūsų partijos suvažiavimą – reikia įvardinti situaciją.

Jūs kalbate apie laikymąsi tam tikrų principingų, grynų, padorių pozicijų realiame politiniame gyvenime. Bet dalyvaujant politiniame gyvenime tenka daryti kompromisus. Klausimas: ar tai esminiai kompromisai, ar daliniai. Aš labai gerai suvokiau tą skirtumą, kai mane Sausio 13-tosios išvakarėse iš Amerikos Prezidento vardu ėmė kalbinti telefonu: kodėl mes neiname į Gorbačiovo siūlomus kompromisus. Aš tada žaibo greičiu suvokiau, kur sąvokos esmė, ir paaiškinau senatoriui Lugarui, kad mes visą laiką siūlome įvairiausius kompromisus, bet Gorbačiovas mums siūlomą kapituliaciją vadina „kompromisu“ir jus apgaudinėja. To stengiuosi nepamiršti. Ir nesutinku, kai matau, kad siūlomi kompromisai yra gėdingi, kad jie reikštų principinių dalykų kapituliaciją. Tačiau mano autoriteto dažnai neužtenka.

Žinau, jūs galvojate apie tuos naujuosius idealistus. Kažkas įsivaizdavo, kad jau bus naujas sąjūdis, naujas Atgimimas, tam tikra jėga. Nors ji iš karto suskilo į keletą grupių, bet tai yra tam tikras potencialas. Jeigu eitų išvien, tai būtų jėga. Bet jie negalėjo eiti išvien ir nėjo išvien. Dėl lietuviškų priežasčių ir dėl įtakojimo, kad tai neįvyktų. Tie, kurie įtakojo, norėjo, kad idealistai negautų platesnės įtakos. Tam buvo naudojamas klasikinis slaptųjų tarnybų arba politinės konkurencijos būdas – įterpti savo žmonių, kad jėga nebūtų gryna, švari ir negalėtų vien savo protu eiti į priekį. Juo labiau, kad ir proto jos vadovybei turėtų Dievas duoti.

Bet, Profesoriau, naujos antisisteminės jėgos kilo norėdamos atsakymų į labai konkrečius klausimus. Ar Tėvynės sąjungos pozicija tais klausimais nepakirto galimybės idealistinėms jėgoms susivienyti?

Gerai, idealistinės jėgos. Bet tiesa yra konkreti. O konkrečiais atvejais tu matai aikštę.

Prezidentę ir konservatorius valdo „teisėjų partija“

Taip, žmonės gegužės 17-ąją išėjo į aikštę dėl labai konkretaus įvykio.

Išeinama dėl konkretaus įvykio, bet tai nukreipta prieš Lietuvos Prezidentę, kuri kaltinama dėl to įvykio labai brutaliai ir neteisingai. Net surašyti kaltinimai angliškai, kad praeinantys svečiai matytų: „Dalia, stop torturing the girl“. Ten sėdi kankintoja sadistė, kuri kankina mažą mergaitę. Tokie paveikslėliai. Ko tada verta šita aikštė, kas ja manipuliuoja? O manipuliuoja tie, kuriems Prezidentė kliudo kituose reikaluose. Dabar tai labai ryškėja, kaip jinai kliudo, kai ji ne visiškai sutinka, kad Viktoras nori viską paimti.

Bet kodėl aikštėje žmonės šiais metais užrašė: Prezidente, padėk sustabdyti kankinimus tos mergaitės…

Ten trūko to žodžio: help…

Tačiau buvo: stabdyk… Argi Jums Prezidentės pareiškimas gegužės 17-ąją nepriminė Gorbačiovo pareiškimo sausio 13-tosios dienos rytą? Prezidentė neva nežinojo nieko apie Garliavos įvykius, neprisiskambino Vidaus reikalų ministrui, dar kažkas nekėlė ragelio..?

Jeigu jūs norite, galite kelti šias analogijas, kad ji dalyvavo sąmoksle, neva ji aprobavo, o paskui apsimetė, kad nieko nežino. Aš taip nemanau.

Mes labai didžiavomės, kai Jūs Sąjūdžio laikais Sovietų Sąjungoje principingai stojote prieš smurtą Gruzijoje. Šiemet pasisakėte prieš smurtą Garliavoje. Bet juokinga manyti, kad viena antstolė privertė 240 ginkluotų vyrų užpulti Kauno priemiestį. Neįmanoma patikėti, kad Prezidentė, kontroliuojanti specialiąsias tarnybas, gali apie tai nieko nežinoti ir, pagaliau, negali nieko išsiaiškinti.

Čia galime kalbėti iki begalybės. Jūs vis tiek netikite, kad Prezidentė galėjo nežinoti.

Tai padėkite visuomenei patikėti Prezidente.

Jūs užsiciklinote ant Prezidentės. Jus taip pat sumanipuliavo galvoti pirmiausiai apie Prezidentės kaltę ir atsakomybę, veidmainiavimą arba ne.

Prezidentės, kaip ir Jūsų partijos, kaip visos valdančiosios koalicijos, atsakomybė už masinį valdžios smurtavimą prieš savo piliečius, už susidorojimą su sąžiningais FNTT vadovais yra milžiniška. Argi žmonės, rėmę Prezidentę ir Tėvynės sąjungą rinkimuose, neturėtų tokios atsakomybės iš Prezidentės ir Tėvynės sąjungos reikalauti?

Ten situacija vėl ne visai vienareikšmė. Giluminė yda yra ta, kad mes paveldėjome visą teisėjų korpusą ir kadrus, ir dar jų vaikus, kuriuos jie išmokė, įdavė diplomus ir sustatė į aukštas vietas. Tai praktiškai yra buvusios sistemos revanšas. Bet ne Prezidentė sukūrė tą sistemą ir ne ji ja džiaugėsi. Ji mato, kad jie netikę, bet nėra kuo pakeisti. Aš esu įvardijęs – praktiškai tai „teisėjų partija“, įsiskverbusi ir į politines partijas, ir į mūsų partiją.

Ar tikrai taip? Ar Prezidentė tikrai bejėgė? Matantiems, kas Lietuvoje šiandien vyksta, tuo neįmanoma patikėti.

Aš jums aiškinu padėtį, kuri yra realesnė, nei norėtumėte įsivaizduoti. Norite rasti vieną tikrąjį kaltininką? Aš šimtą kartų galiu atsakinėti aiškindamas, kokia yra realybė.

Tačiau kodėl Tėvynės sąjunga ir FNTT, ir Garliavos šturmo atveju viešai negynė savo pačios deklaruotų vertybių?

Gerai – su vertybėmis. Buvo pastangų pasisakyti, kad vertybės… Bet čia turime reikalą su ypatingai jautria vieta, kuri, ko gera, ir panaudota sąmoningai. Būtent vaiko likimas jautriai užgauna labai daug žmonių, kurie dar gyvi savo sielose. Ir norintys manipuliuoti Lietuvos visuomene, supriešinti, supjudyti būtent tuo jautrumu ir vaiko likimu gudriai naudojosi. Bet ir to vaiko gynimo būdai pradėjo darytis savotiški. Rezultatas atsiskleidė taip, kaip buvo užprogramuotas.

Aš manau, kad vis dėlto mes, Tėvynės sąjunga, stovėjome kažkokioje atsargioje pozicijoje, kuri galėjo būti ne tokia atsargi. Bet galbūt galima už tą atsargumą atleisti. Elgėmės taip, kad neateitų dar blogesni. Aiškiai buvo galima spėti ir tai pasitvirtino – jie darys viską, kad Neringa Venckienė kurtų partiją. Šitame kambaryje sakiau jai: ponia, tik nepasiduokite, nesteikite partijos, jus sumurkdys, paliks sumenkintą, politikuojančią. Jūs ir mergaitės neapginsite, ir pati nieko nelaimėsite. Atrodė, kad suprato. Bet ji turėjo kitus nuolatinius patarėjus, kurių, matyt, klausė ir kurie, matyt, jai sakė: taip visa Lietuva pakilusi, eisime ir visus nušluosime… Gal patikėjo moteriškė? Ji nėra didelio proto, atleiskite man. Jai pradėjo pūsti miglas, kad ji gali būti prezidente, kad ji tokį palaikymą turi. Kiek aš mačiau Lietuvoje žlugusių žmonių, kai jie patikėjo, jog gali būti prezidentais!..

Dėl Tėvynės sąjungos elgesio buvo koktu

Mes matėme Tėvynės sąjungą tuo metu, kai Seime iš Neringos Venckienės buvo atimta teisinė neliečiamybė, Seimui net neišsireikalavus iš privačios antstolės ir prokuratūros Garliavos šturmo vaizdo įrašo. Matėme, kaip partijos pirmininkas Andrius Kubilius atsistojęs spaudė ranką partijos bičiuliui Evaldui Jurkevičiui, kuris vadovavo visam gėdingam procesui. Tėvynės sąjunga atsisakė aiškintis tiesą ir vieningai mūru stojo prieš vieną tiesos reikalavusią moterį. Tai buvo taip amoralu.

Aš su jumis sutinku, ir man tai buvo koktu. Kaip ir Jurkevičiaus paskyrimas. Bet galų gale žmonės, balsavę už mus, jį nureitingavo, parodė, kad neužmiršo jo vaidmens, nors partijos vadovybė jį vėl kėlė aukštyn. Prastai pasielgė kai kuriais klausimais šioje byloje. Aš su jumis sutinku. Bet tai nekeičia fakto, jog per visą šią bylą, per didelį žmonių sujaudinimą kai kurie gudručiai susiplanavo, kaip jie ateis į valdžią.

Bet grįžkime prie Tėvynės sąjungos – prieš ketverius metus ji ėjo į rinkimus su stipria vertybine programa. Žadėjo sutvarkyti teisėtvarką, sutramdyti korupciją, stiprinti solidarumą, teisingumą. Daug žmonių tuo patikėjo. Ir pažiūrėkime – ką mes turime po Jūsų partijos valdymo metų?

Aš suprantu ir sutinku, nors nebuvo vienos partijos „valdymo“. Bet paimkime teisingumo klausimą. Mūsų programoje buvo surašytos negerovės ir kai kurie žingsniai, kurie turėjo būti padaryti. Tačiau teismų reforma ir teliko kaip tikslas – atsimušta į nepritarimą ir koalicijos partnerių, ir „teisėjų partijos“ mūsų partijos viduje. Daugybėje kitų sričių yra tas pats – mes klampojame sovietinėje pelkėje, bandome ką nors daryti, bet kai nepadarome, tai mus kaltina, kad nepadarėme. Buvo susikoncentruota bemaž vien į mokesčius, vien į atominę elektrinę, o kiti klausimai užmiršti. Sakiau ir iki šiol sakau, kad galėjo būti keli projektai lygiagrečiai varomi į priekį.

Mes darėmės guminiai

Vis dėlto Jūsų partijos rėmėjus labiausiai nuvylė ne vienas ar kitas nebaigtas projektas, bet vertybių išdavystė. Su Jumis, su Jūsų partija sietos pamatinės vertybės ir gebėjimas jas esminiu momentu apginti – Kovo 11-oji, Sausio 13-oji. O šiandien tos valios ginti vertybes nematyti. Esminiais klausimais Tėvynės sąjungos pozicija yra guminė arba jos visai nėra. FSB vyrai atvyksta į Lietuvą tardyti Eglės Kusaitės, Lukašenkos režimui išduodamas Baltarusijos opozicijos lyderis Olesius Beliackis, sudorojami FNTT vadovai, šturmuojama Garliava – Tėvynės sąjunga su viskuo susitaiko. Per ketverius metus net nemėginta išsiaiškinti, kodėl VSD šmeižė Breste žuvusį Lietuvos karininką. Kodėl partija taip bailiai elgiasi?

Ir aš buvau šmeižiamas, mano tėvas buvo šmeižiamas. Aš ėjau vienas ir koviausi.

Bet tai juk nėra geras pavyzdys.

Aš su jumis neturiu dėl ko ginčytis. Aš irgi matau, kad mes darėmės guminiai. Viskas eina taip, kaip kokie vingeliai kieno smegenyse sudėti. Aš tų vingelių negaliu pakeisti. Aš tik darau, kaip mano vingeliai sako, bet jei kitokių vingelių yra daugiau, tai gyvenimas eina kitaip, negu aš norėčiau. Aš esu siūlęs svarstyti Seime tuos smurto atvejus. Aišku, dalis kaltės yra. Kaip jūs sakote – visi žiūri į Tėvynės sąjungą, į kitus nežiūri. Kiti tai tokie beviltiški, kad jiems atleidžiama viskas. Mes dar ne visai beviltiški, tai mums niekas neatleidžiama. Gal taip ir turi būti.

Juk tokia ir yra dvasinė tikrovė. Kaip Juozas Girnius yra sakęs: „Jei žmogus neturi dėl ko mirti, jis neturi dėl ko gyventi“. Jūsų manymu, ar Tėvynės sąjunga šiandien turi dėl ko gyventi?

Tokios maksimos kitą sykį gražiai skamba, bet ne visai realiai.

Pokario laikai rodo, jog tai buvo visiškai realu.

Žmonės, kurie tada ėjo mirti, turėjo teisybės ir garbės pojūtį, dėl ko jie tai darė. Bet kitiems, kurie dėsto apie tai, labai vertėtų pasižiūrėti ir į save – aš nekalbu apie Juozą Girnių. Bet buvo tiek daug Lietuvos vadavimo ir gelbėjimo – intencijų, jėgų, organizacijų. Ėjimai piketais prie Baltųjų rūmų Amerikoje, parašų rinkimai. Visa tai tikrai padėjo atgauti Nepriklausomybę. Bet po to reikėjo ateit ir padėti gyventi ir dirbti. Ir tada pasirodo – mes, kurie čia protestavom ir padėjom, jau savo darbą padarėm, o dabar jūs patys kapstykitės. Na, ir kapstomės. Suprantate? Ir dabar išvažiavusieji sako: jūs ten susitvarkykit, tada mes grįšim.

Mūsų mintis buvo visai kita – politiką vykdo asmenys, tad jų asmeniniai apsisprendimai čia ir dabar, ypač kritiniais momentais, yra esminiai. Ypač dabar, kai matome Lietuvos irimą.

Aš pats pasakiau, kad artėja Antrosios Respublikos pabaiga. Tad mane dabar kaltina: kas čia – dangus griūva? Taip kalba todėl, kad jiems reikia tą tiesą atmesti, ir būtų ramiau gyventi: jie nedalyvauja Lietuvos laidojime, nes ji dar lyg nėra laidojama. Tegul bent galvoja šiek tiek apie tai.

Vis dėlto politinė valia yra kaupiama tam tikriems tikslams pasiekti. Partijos tėra vienas iš būdų sutelkti ir vykdyti tą valią. Kodėl Tėvynės sąjunga tos valios atsisakė? Pasižiūrėkime į pačią pradžią: gavusi valdžią prieš ketverius metus Jūsų partija iš karto atsižadėjo švietimo, kultūros, teisingumo sričių – šias svarbias ministerijas atidavė kitoms partijoms.

Jūs galite taip galvoti. Ir aš galiu taip galvoti. Bet kiti, kurie dėlioja, ką atiduoti, ko ne, galvoja kitaip. Pasižiūrėkite – ir dabar viskas kartojasi: Algirdas Butkevičius viską atiduoda.

Konservatoriai neturėjo valdžios

Kita vertus, konservatoriai turėjo pagrindinius komitetus Seime: Teisės ir teisėtvarkos, Kultūros ir švietimo, Nacionalinio saugumo ir gynybos. Kodėl jais nesinaudojo?

Miela ponia, visa mūsų garbingoji ir nuoširdi liaudis mano, kad konservatoriai turėjo valdžią, turėjo komitetus. Net jei turėjo pirmininką, tai komitete turi vieno balso daugumą pačiu geriausiu atveju. O jei kokie nors centrolibai dėl savo interesų balsuoja kitaip, tada išvis nėra jokios daugumos. Kas iš to, kad neva valdai komitetą? Juk nieko nevaldai, esi tik eksponuotas kritikai.

Jei būtų aiškiai pasakyta iš tribūnų: mes norime padaryti tokius ir tokius dalykus, bet mums trūksta jėgų, visuomenei būtų buvę aiškiau. Būtume atėję, būtume susirinkę prie Seimo rūmų, būtume jus parėmę.

Galėjote sekti, kas vyksta, vertinti, ateiti ir be kvietimo. Ar norėjote tikrų permainų? Jei susirinktų prie Seimo 100 tūkstančių, gal kas ir pasikeistų.

Tačiau su visuomene net nebuvo bendrauta. Racionaliai nepavyksta paaiškinti kai kurių Tėvynės sąjungos sprendimų. Ar tie sprendimai nėra giluminės vertybinės krizės požymiai? Juk dėl tokių sprendimų žmonės jaučiasi Tėvynės sąjungos išduoti. Ir tas jausmas yra tikras, nes vertybes išduoti gali tik ta partija, kuri skelbėsi įsipareigojusi pamatinėms vertybėms. Ar galėjo dalis Jūsų rėmėjų balsuoti už Manto Adomėno propaguotą besikeikiančią mergaitę, kuri reklaminiame filmuke ragina „gaidžius pakelti subines“ ir eiti balsuoti už konservatorius? Kaip Jūs vertinate jaunąją konservatorių kartą – tuos daigus, kuriuos užsiauginote?

Aš vertinu kritiškai – o ko daugiau jūs iš manęs norite? Čia iš tų klaidų, kurių reikėjo nedaryti. Taip, jų reikėjo nedaryti. Bet kažkur šriūbelis atsisukęs. Kai kuriems gal atrodo, kad tie vulgarūs dalykai daliai rinkėjų patinka. Aš negaliu ginčytis. Bet aš vis tiek nedaryčiau, kad tik įtikus vulgariai galvojantiems rinkėjams. Kiti sako: gal čia visai neblogai išėjo. Arba Algio Ramanausko „bajeriai“. Kažkam patinka, tai imam ir šį įrankį… Aš to nedaryčiau, o kiti pasirenka ir tokias priemones. Kiek aš su jais turiu ginčytis – laikysiuosi savo nuomonės, kad būtų reikėję kovoti ne bet kokiomis priemonėmis.

Darykit naują gerą partiją

Labai įspūdingas yra ir internetinis Tiesos-Mėsos portalas, kuris buvo sukurtas už konservatorių pinigus, gautus iš biudžeto. Visa tai buvo skirta pasityčioti iš tiesos ir jos siekiančių piliečių, o ne Darbo partijai kritikuoti. Kodėl?

Jūs primenate nemalonius dalykus, kurie ir man nemalonūs. Yra serija klaidų, turbūt ne vien klaidos, bet būtent klaidos yra labai matomos. Jos ir man lieka atmintyje. Aš labai norėčiau, kad ir apie jas būtų kalbama partijos suvažiavime, kad partijos suvažiavimas irgi įvertintų. Tai ir būtų partijos tapatybės dalykas. Mat ne tik rinkimų štabas yra partija. Ar galima užgožti viską tuo, kad rezultatai ne tokie blogi – štai miestai už mus pabalsavo. Tai gal mes nepakenkėme ir su tokiais triukais? O gal pakenkėme? Gal nepakenkėme šiuose rinkimuose, bet pakenkėme žmonių sąmonei apskritai. Čia yra apie ką kalbėti. Reikia galimybės kalbėti – tam būtų reikalingas toks forumas. Štai ir viskas. Yra keistų dalykų. Kartais suveikiama taip, kad tu gali pagalvoti: ar čia nuoširdžiai kvailioja, ar padaro paslaugą kitai pusei. Tu neturi atsakymo, nes kvailybė gali būti tik kvailybė, o gali būti šiek tiek apsimesta.

Kai jūs pasigendate tokios partijos, kuri būtų bekompromisinė ir nevinguriuojanti, nepaslystanti į gėdingas situacijas, kurias jūs paminėjote, tai imkit ir darykit. Jumyse aš matau prielaidas kokiai nors labai reikalingai, gerai partijai, kuri neturės didelio pasisekimo. O gal kartais – šiek tiek. Bet tada toje partijoje turi būti žmonių, pasiryžusių eiti į ideologinę kovą, į viešumą, aukoti savo gyvenimus, savo laiką. Ir reikliai žiūrėti į bandančius prisiplakti.

Taip. Reikia eiti į valdžią – kito kelio nėra. Reikia kovoti dėl geresnės valdžios. Aš labai norėčiau, kad rastųsi, ypatingai iš jaunimo, kuriam iki trisdešimties metų, nauja, geresniu oru kvėpuojanti politinė jėga. Ir kai jie formuosis, kad labai žiūrėtų, kas atbėga prisiplakti.

Labai norėtųsi tikėti, kad Tėvynės sąjunga dar moraliai atsigaus ir išbris iš dabartinio cinizmo.

Taip tikėtis labai gražu, bet kad tai nebūtų ir kitų būdas nusiplauti rankas – štai yra Tėvynės sąjunga ir tegul ji viską gerai padaro. O mes už ją net nebebalsuojam, nes nusivylėm… Žiūrėkit, jei nors tas šimtas tūkstančių dar būtų už ją balsavęs… Gal išties reikėjo dalį mūsų šalininkų atmušti.

Dar grįžkime prie pasirinkimų politikoje. Šiaip asmeniniame gyvenime žmogus, bent tikintis žmogus, turi galimybę išpažinti, atgailauti, keistis…

Taip.

Partija kaip asmenų, subjektų darinys, juk taip pat turi tokią galimybę?

Turi tą galimybę, jei tai būtų jos vyraujanti nuostata, kad ėjome klaidingu keliu, neužėmėm reikiamos pozicijos reikiamu momentu. Bet tai turi susiformuoti, ir nuspręsti turi ne koks nors pirmininko pavaduotojas, suprantat? Todėl ir pasakėme, kad reikia suvažiavimo.

Galima tikėtis?

Nežinau. Aš tiktai galvoju, kad jei nebus tuo keliu einama, tai partija smuks – palaipsniui, vis toliau. Ir galų gale galbūt įvyks koks nors kitas suvažiavimas. Būtų gerai, kad mūsų partija bandytų susiimti. Kad nepasitenkintų tuo, kas yra.

Ačiū už pokalbį.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .

78 komentarai

  1. Valdas:

    22 metus
    Lietuvą skurdino, partinių gaujų suformuotos, penkiolika vyriausybių.
    Štai kokioje padėtyje dabar yra Lietuvos žmonės.
    Kai …
    Anglijoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį gali nusipirkti šešis produktus:
    – pieno 1 litrą;
    – miltų 1 kilogramą;
    – cukraus 1 kilogramą;
    – 6 kiaušinius;
    – aliejaus 1 litrą;
    – dyzelino 1 litrą.
    Tai …
    Lietuvoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį nepajėgus nupirkti dyzelino 1 litro, aliejaus 1 litro (nes brangesnis už dyzeliną su akcizais) ir iš likusių keturių aukščiau išvardintų produktų gali nusipirkti tik vieną kurį nors, nes kitiems įsigyti pinigų jau nepakanka.
    (Tai yra 2012 kovo mėnesio tyrimo duomenys)
    Tokiom nežmoniškom sąlygom Lietuvoje skursta dirbantis jaunimas ir mes su mažiausiomis darbo pajamomis, tokiom sąlygom yra priversti vargti ir mūsų tėvai pensininkai.

    Gyventi oriai Lietuvoje trukdo štai šios partinės gaujos, kurios sukūrė Lietuvą netinkamą žmogui gyventi:
    – LSDP (Lietuvos socialdemokratų partija) ir
    gaujos vadeiva Algirdas Butkevičius;
    – TS LKD (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionių demokratai) ir
    gaujos vadeiva Andrius Kubilius;
    – Partija Tvarka ir teisingumas su
    gaujos vadeiva Rolandu Paksu;
    – Liberalų ir centro sąjunga su
    gaujos vadeiva Algiu Čapliku;
    – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir
    gaujos vadeiva Eligijus Masiulis.
    Taip pat Lietuvai yra pavojingi gaujos vadeiva Voldemar Tomaševski su Lietuvos lenkų rinkimine akcija, gaujos vadeiva rusas Viktor Uspaskich su darbo partija ir kiti į juos panašūs.

    Tai yra nusikalstamos partinės gaujos, kurios dirbtinai skurdina bendruomenės žmones, naikina Lietuvą.

  2. leitis:

    Pagarba Bingelienei. Pirmą kartą pabandė rimtai, be aikčiojimų pakalbinti. Tokio slieko iš pirmo karto ant kabliuko lengvai neužmausi. Senas lapinas ir šįkart savo klaidų nepripažino, bet parteicų ginti ypatingai nepuolė. Ar tai reiškia, kad ledai pajudėjo, gerbiami prisiekusieji?

  3. klausimai:

    1. Kas tamstai suteikė Teisę eiti prieš Tautos valią, išreikštą Teisėtame pagal visus įstatymus ir Įvykusiame Referendume? Kodėl proteguoji Didžiausią per visą Lietuvos istoriją būsimą milijardinių lėšų plovimą per VAE? Nereikia mums dumti akių- žinom, kas yra STATYBOS LIETUVOJE… O beto, kokią teisę turi mums panosėn kišti nesaugioje seisminėje vietoje statomą atominį objektą? Beje, niekas tamstai nedraudžia prisidėti ir prie protestų, nukreiptų prieš kaimynų būsimas AE statybas.
    2. Kodėl proteguoji ir remi Burokevičininkų partinės mokyklos mokslinę sekretorę, docentę ir visokią kitokią TSKP aukšto rango veikėją DG?
    3. Kodėl niekada pats asmeniškai, kaip buvęs AT Pirmininkas, nesikreipei į Prokuratūrą dėl A.Paleckio antivalstybinės veiklos ištyrimo?
    4.Kodėl tamstos partija, kuri , neva kildinama iš Sąjūdžio ir turėtų būti lyg ir tautinė partija, nuo jūsų BAMABALINIO -MUILINIO referendumo 2003m., parceliuoja Lietuvos Suverenitetą euroSojūze , toliau leidžia šitą tautos žudymo akciją tęsti ne visos Tautos (o tik 35,31%) išrinktai prezidentei ir kurti NE TAUTINĘ, o pasak Kubiliaus -“globalią Lietuvą”? Primenu, kad GLOBALizmas nelabai kuom ir skiriasi nuo BOLŠEvizmo…

    • Žiemgalys:

      Nesuprantu,ko siekiate su savo tokiu piktu komentaru,užuot pagyręs V.Landsbergį už jo planus taisyti TS-KDP partijos klaidas,ją budinant iš dvasinio snaudulio.Juk tautininkų jėga yra jų vienybėje,bet ne susiskaldyme ir vienas kito draskyme.Esame labai panašūs tuo,kad visi vertiname lietuvybę ir patriotizmą,bet galime būti skirtingi kitais gyvenimo klausimais ir dėl to negalima vienas kitą niekinti.Komunistinė ideologija yra seniai žlugusi,todėl nėra reikalo reikšti didelį nepasitikėjimą buvusiais kompartijos nariais.Reikia gyventi ateitimi,bet ne praeitimi.Kas dėl ES sąjungos,tai ši valstybių sąjunga yra tik ekonominė,bet ne kultūrinė.Esant šioje sąjungoje,niekas nedraudžia kurti ne globalią,bet tautinę visuomenę.Be to,įstodami į ES,mes atitolome nuo Rusijos įtakos sferos,kas yra gerai.

      • ką tamsta ginat?:

        nuo kada konservatoriai- tautininkai? Tautininkų ir jiems artimų partijų ir judėjimų šūkiai- “Už Lietuvą Lietuvoje”, “Lietuviai- Lietuvai”, “NE Rytams, NE Vakarams, Lietuva- Lietuvos vaikams”… Tautininkai niekada nespekuliuotų Suverenitetu. Ir tokį “Staliną”, kaip šiom dienom apsireiškė Kremliaus, atsiprašau, Europos komunistų gūžtos funkcionierius Šemeta, pareiškęs, kad reikia iš valstybių atimti dar daugiau suvereniteto, ne tik kad seniai būtų atšaukę iš pareigų, bet ir daugiau nebepreidę prie bet kokio valdžios lovio.

        • Žiemgalys:

          Aišku,kad konservatoriai-ne tautininkai,bet ar jums neatrodo,kad šia iniciatyva V.Landsbergis siekia konservatorius priartinti prie idėjos kad lietuviai turi labiau tarnauti Lietuvai (bet ne atvirkščiai),kad būtent jų partijoje nebūtų tokių kaip Šemeta,Adomėnas ir kiti panašūs į juos? Juk aiškinimasis konservatorių partijoje “kas mes esame?” yra pamatinio-prigimtinio pobūdžio,o esame visų pirma lietuviai.Manau,kad nereikėtų taip į viską neigiamai atsiliepti,reikia pasistengti pastebėti ir gėrio grūdą.

      • G pavardės nesakysiu:

        Kažką praleidau matyt, bet nuo kada TS-KDP vertina lietuvybę ir patriotizmą? Dėl galimybių ES kurti tautinę visuomenę – nebent pagal kokią direktyvą ir be didelių nukrypimų :-(. O nuo Rusijos įtakos mes nei kiek nenutolome, nes nekūrėme valstybės ir nesustiprėjome, o už tai tiesiogiai atsakinga vieningoji TS-KDP/LDDP(LSDP) partija.

      • Žiemgaliui:

        Jei jau siūlot negyvent praeitim, tai ko nepasiūlėt Burokevičiaus ar Ivanovo kandidatūrų į valstybės Prezidento postą? Ir dar dėl praeities. Ko neinat advokataut tokiam labai mielam, mielai raudonam jaunuoliui Paleckiui? Jis vargšas, dėl Z.Vaišvilos “kaltės” jau antri metai prokurorų tampomas po teismus dėl tokio NIEKNIEKIO , kaip praeitis, Sausio 13 ir t.t. Ir dar pareikalaukit kokio nors Strasbūro teismo, kad politiniams kankiniams Burokevičiui, Jarmalavičiui ir jų kolegoms, už bereikalingą teistumą, priteistų iš Lietuvos solidžias kompensacijas už partinio orumo įžeidimą.

        • Žiemgalys:

          Viskam turi būti saikas,tame tarpe ir nepasitikėjimas turi būti saikingas.Priešingu atveju,galima susirgti paranojine šizofrenija (tarp kitko,šia liga sirgo Stalinas).Negalima sulyginti Grybauskaitės su Burokevičiumi,Jarmalavičiumi,Ivanovu,A.Paleckiu.Pastarieji keturi seniai įrodė savo juodais darbais,kam jie dirba.
          P.S.Pateikdami nuomonę,kad komunistas niekados netaps buvusiu komunistu,jūs nesamoningai teigiate,kad komunistinės idėjos dvasiškai yra nesunaikinamos.Pavyzdžiui,aš tuo netikiu,nes,mano nuomone,komunistinės idėjos iš esmės yra klaidingos.Taigi reikia labiau tikėti gerąja,bet ne piktąja žmogaus prigimtimi.

          • Žiemgaliui:

            ne į temą- tikėti galima ir pasaulio pabaiga, ir ateiviais… Bet jų NĖRA…
            Neužtenka tikėti, reikia ŽINOTI. Žinojimui reikalinga reali informacija, kieta logika, galimi numatomi žmogaus žingsniai. O kas dėl politinių dalykų- tikėti/ nepasitikėti galima tik sprendžiant iš žmogaus veiksmų ekstremaliomis sąlygomis. Tokias sąlygas turėjom 1988- 1992. Tai buvo politinių veidų atsiskleidimo laikotarpis. Atsirado :
            1. tie, kurie veikė Prieš LT,
            2. tie, kurie lindėjo pasislėpę ir laukė KOKIO NORS rezultato, kad po to ramai prisiplaktų prie “laimėjusios” pusės ir, aišku, tarnautų tai pusei. Dėl savo asmeninių ambicijų, karjeros. Ne daugiau. Be idėjos. Tik dėl savo asmeninių išskaičiavimų ( ir visai ne esmė ar komunistas, ar davatka, ar maoistas, ar dar velniai žino kas).
            Ir 3.Tie, kurie nuo pirmos dienos ėjo iš Idėjos, su Tikslu, ne dėl savęs, dėl Lietuvos, dėl Tautos. Be jokio savęs gailėjimo. Ėjo nuogi į atvirą ugnį. Atvirai, tiesiai, drąsiai, neklupdami.
            Tamsta (kaip ir landsbergistai, kaip ir visokio plauko tolerastai, globalistai, europistai, masonai ir panašūs) siūlot pasitikėt prisiplakėlais? Keista…

  4. algis:

    Ar tik čia ne tas pats žmogus, kuris per euroreferendumą kalbėjo apie euroskeptikų langų daužymą vienoje iš televizijos laidų? Ar čia ne tas pats pražūtingos Lietuvai integracinės politikos krikštatėvis?

  5. Dešinių pažiūrų Lietuvos piliečiui neliko jokio pasirinkimo už kokią partiją balsuoti. Jei Tėvynės sąjunga Lietuvos konservatoriai neatsinaujins, o tai reiškia, jei pirmose gretose nebus dauguma tokių žmonių, kaip N. Puteikis, A. Bilotaitė, R. Kupčinskas, o matysime tik tuos senus, nieko gero nenuveikusius Lietuvai žmones, tai ar galima už tokią partiją balsuoti ateityje? Jie, integravę į savo gretas padorią krikščionių demokratų partiją, tarsi paskandino savyje, taip pat tautininkus, užuot palaikę jų idėjas, išvijo iš frakcijos (turiu minty G. Songailos išvarymą). Visos kadencijos metu nematėme jokios politikos dėl tautos išlikimo, dėl Vilnijos problemų sprendimo, dėl gimtosios kalbos sustiprinimo, nieko nepadaryta teisėsaugoje – ir kas galėjo tai padaryti, jei teisėsaugą kuravo toks garsus veikėjas, kaip S. Šedbaras. Vienintelis patarimas šiai partijai būtų – savikritika, visų nepavykusių darbų analizė, į savo gretas įsileisti daug jaunų žmonių ir mažiau arogancijos bei pasipūtimo.

  6. Juozas:

    Mano galva antrosios respublikos pabaigos pradžia buvo AMB sugrįžimas į valdžią 1992m. ir visų postų nuo mažiausio iki didžiausio užsėdimas brazauskininkais .Nuo tada vėl buvom nugramzdinti į tą sovietinę pelkę ir kuo toliau tuo labiau gramzdinami ,todėl ką nors pakeisti praktiškai neįmanoma.

    • leitis:

      Kelelį į mūsų šviesią dabartį jūsų minimiems personažams klojo šio pokalbio herojus.
      Viena keista: vietoje to, kad anys jam rankas ir kojas bučiuotu už senų partinių kadrų pasirinkimą, jų struktūrų išlaikymą visose įmanomose srityse ir, pavadinkim švelniai – liustracijos imitavimą, išsaugoti stukačiai kaip šunys apsiputoję ji puola. O gal, pons Juozai, tik dėl akių tas įniršis? Puola tai tik “dvorniaškos”, stambieji – tyli?

  7. Rytas:

    Perskaičiau ir pritariu vienai p. Landsbergio tezei:
    mes (konservatoriai) klampojame sovietinėje pelkėje

  8. senis:

    Manau, jog visi antisistemininkai iš įvairių partijų turėtų jungtis į vieną parlamentinę grupę ir kovoti už Tiesą ir Teisingumą. Manau, jog pradžią tokiai grupei turėtų padaryti tokie Seimo nariai kaip Puteikis, Patackas, Stančikienė, Urbšys, Gailius, Kupčinskas, ir gal Bilotaitė, Matulevičius, Balsys, Degutienė. Būtų gerai, kad persigalvotų Venckienė. Tokia grupė Seime ir panaši grupė aikštėse ir gatvėse, manau, galėtų daug padaryti traukiant šalį iš pelkės.

    • dar senesnis:

      išsiplečiam, ir kaip vienas pirmų partizanų,
      beje ir už Landsbergių Vytą viešoj politikoj
      ilgėliau veikiantis, atsakau: Venckų marti Neringa
      per Varkalą nuo DK “už”!!! DP (Kalnaberžės griovikus) jau atsakė;
      Kupčinskai regis (abu) Lietuviškąją politiką už banditizmo ribų irgi
      bebaigią iš/per/nu-vilkti, – dabar banditiškus antiverslinius metodus
      per savival(d)ės administraciją de”klaruoja”, o – 2003 m. viešai, atviru
      balsavimu pačio Landsbergių Vytauto palaimintus IR PRIIMTUS
      įstatų pakeitimus, nuslėpę ir nežinia kuo vadovaujasi (t.y. nežinia
      kokiais sumetimais), raštiškas patvirtinimas iš REGISTRŲ centro
      gautas dar iki atimant tą prievolę po 2003 m. (centro); o sumetimą
      manytina “kupčinskiniai” (nelygu “daškiniai”) ryškiai ir tiesmukai
      supainioję – su SĄJŪDŽIU. Žiūrėk ir mokykis GIMTOSIOS KALBOS
      “idant”
      S U M E T I M A S
      1. priežastis, motyvas
      2. apskaičiavimas, samprotavimas
      3. Ir nebeturėk tu man, žmogau, sumetimo: lįsk, kišk nagus /…/ Grž. Jis neturi tiek sumetimo J.J.
      4. sambrūzdis, SĄJŪDIS
      5. Šiandieną turėjau didelį susimetìmą, kol aplankiau 15 Vilniaus bažnyčių Plt.
      6. Tai bobai žarnų susimetìmas
      7. Galia išbraukyti bobos tą susimetìmą
      8. sumesti 17: Susimetimas ing kruopus, susitraukimas
      9. stuburo iškrypimas
      10. susiėjimas, pobūvis
      11. Švnč. – suverstas iš abiejų pusių pradalgys, sumuštinis
      12. užuogana
      13. SUMETIMĄ ARIA – T.Y. dvi vagas, suverstas viena prieš kitą, pradedant arti
      14. klostė
      15. suimta, įlenkta drabužio vieta
      16. sumesti 4. | refl. Sut: Idant ne tuo laiku, kad ateisiu, susmetimai darytųs
      17. N → sumesti 2
      18. s u m e s t i…
      (žiauriausias, baisiausias ir visų lietuvių kartų kartoms atminties gylin gulęs į sąmonę su-mes-ti)
      visų alkas.lt lankytojų, geros valios ir jautrių žmonių labai prašau atleidimo, kad tą-čia-skelbiu
      – REIKIA, KAD ATSITOKĖT, ir toliau išvengti klaidų – atrinkt “tik sau”, o ne Lietuvai! veik-sian-čius
      ” Abu broliai dalyvavo Lietuvos Laisvės Armijos veikloje. 1945 m. rugpjūčio 15 d. (18?) įskundus sovietinio saugumo agentui, Kazimieras ir Stanislovas, Marytė Lukauskienė, kurios vyras partizanas Povilas jau buvo žuvęs, stribų buvo apsupti Jadvygos Šepikaitės sodyboje Perkūnų kaime. Stanislovas bandė prasiveržti, tačiau patyrė sunkius sužalojimus ir nenorėdamas pasiduoti gyvas susisprogdino. Marytė supratusi padėties beviltiškumą Kazimiero paprašė ją nušauti. Šis, tai įvykdęs, nusišovė pats. Toliau pagal enkavedistų scenarijų žuvusiųjų partizanų kūnai buvo
      S U M E S T I Gargždų Rinkos aikštėje, kurioje išniekinti gulėjo keletą dienų. Kraupių įvykių liudininkė J. Šepikaitė enkavedistų buvo verčiama fotografuotis apsikabinusi lavonus. Ji neišvengė tremties. Kazimiero Telšinsko mokiniai prašė leisti palaidoti mokytojo kūną. Tačiau valdžia uždraudė. Žuvusiųjų kūnai slapčia buvo užkasti Minijos slėnio šlaite.
      /Pastaba. Straipsnyje panaudota medžiaga iš informacinio-kraštotyrinio darbo „Jauni kovojome už laisvą Lietuvą“./
      Vilija BUTKUVIENĖ “Banga” gargzdai.lt

      Būkim labai apdairūs, reiklūs ir tvirti. Tačiau ir atlaidūs. Padėkime vieni kitiems – “nusovietintiems” ir kiek.. tiek! nužmogintiems bolševik-teroristinio valdymo (kurio vadas-įkvėpėjas dar vis mėtos aikštėj: ŽEMĖ neprima net!)

      Gerbiamų Ramutės ir Saulės paprašykim dar daugiau, dar reikliau iš tie-sos į save išeinant rasti, ieškoti.
      Mums skelbti. Mes tasirinksim. TAUTA ATSIRINKS. Lietuvių tauta (o ne “nutildomų-bevardžių” tauti-ninkų).
      Kalba, papročiai, ŽODŽIAI ir valia, siekia, apima visa. Būkim ir Landsbergių Vytautui atlaidūs, ne dievas jis, žmogus tik, Tačiau tvirtas ir galingas, atlaikęs Sausio 13-ąją Lietuvą – ir ne tik…
      Lietuva yra visa ir nedaloma, na gal kiek aptirpusi (laikinai), gal kiek “apslobusi” ir nusivylusi (varge).
      Tačiau ji grįš (jei ir Landsbergis savo jaunystės bičiulę Vingrą Šilingų iš Australijos su visa gimine
      ĮSILEIS ATGAL).
      Tiek.

  9. Marija:

    Prašau dangų padėt konservatoriams atsinaujint, juk yra pažangių, šviesiai ir grynai mąstančių žmonių. Nors balsuoju už tautininkus, bet tikiu TS nuostatomis. Gerb.Landsbergio teiginiai suprantami. Žinoma, kai kurie konservatorių veiksmai, nutarimai buvo nesuprantami, tiesiog skaudino, kėlė klausimų. Visa tai buvo išsakyta interviu. Todėl, matyt, būtina viską išsamiai peržvelgt ir išsinagrinėt, išgrynint tai, kitaip liks nemalonių bei neaiškių dėmių…

  10. Nagi:

    Kodėl visi lojate ant konservatorių, ar jie vieni kalti už dabartinę Lietuvą, kodėl nereikalaujate atsakomybės iš R Paksiaus ar A Butkevičiaus, juk jie valdžioje daug kartų ir daug metų išbuvo, tvoksai kaip Tapšnius Lietuvoje turėjo pačius aukščiausius postus, nejau visą atsakomybė tenka tik konservatoriams? Ar jus pagalvojote kodėl rinkėjai nebalsuoja už tautininkus, a? Kur čia šuo pakastas, na kai tautininkai savo mandatais pasivys Seime konservatorius, tada galėsite konservatorius kritikuoti, o šiaip dabar į čia rašantys nieko nesiskiria nuo tapšniaus ar raudonųjų lervų, net rašymo maniera panaši, grubi ir chamiška įžeidžianti žmogaus orumą.

  11. Algis Dievų siųstas:

    Tai gi prie Lansbergio buvo priimtas įstatymas dėl žemių gražinimo, tik įstatymas buvo be saugiklių ir gavosi turto išgrobstymas kolūkių ir bendrovių sugriovimas, o kaip žinia kolūkių pirmininkai buvę tuoj susigrobė geriausią žemės ūkio tuolaikinę techniką ir dauguma jų patapo stambiaisiais ūkininkais, Lansbergiui reiktų aplamai dingti iš politikos ir patylėti ….

  12. et:

    Lietuvai reikia DEKRETINIZACIJOS. Praleidai progą patylėti. Būtum gudresnis atrodęs:)

    • Kai užsiimama besaikiu pjudymu ir pagieža vienas kitam, nelieka laiko galvoti apie Lietuvą, tarnystę jai. Todėl, jei neturite ką gero pasakyti, patarti, tada geriau patylėkite. Užtenka šmeižto apie Joną, Petrą ar Antaną. Estai jau toli mus paliko, tuoj paliks ir latviai, o mes vis narstome vienas kitam kaulus…Gėda ir skaudu.

      • Bugailiškis Prūdas:

        Gieda ir skaudu, kai žmones nesupranta, kas realiai vyksta. Ir kol viskas nebus įvardinta savais vardais, kol Lietuvos kenkėjai turės įtakos formuojant bendrą Lietuvos politiką ir kol jie nebus pilnumoje nušalinti nuo valstybės valdymo, nuo nuomonės formavimo, tol mes gyvensim kaip kloakoje. Tik idiotas to gali nesuprasti.
        Geros dienos…

  13. Marta:

    Šiandien dažnai girdim apie “teisinę valstybę” kaip didžiulį gėrį, o štai Emersonas teigia, kad kai susimąstai apie daugybę žmonijai padaryto blogio, pamatai, kad iš esmės visas jis buvo padarytas prisidengus visuomenės įstatymais. VAmoralią vergovę JAV Emersono laikais gynė įstatymas: “Man gėda galvoti apie tai, kaip lengvai mes kapituliuojame prieš ženklus ir vardus, prieš dideles visuomenes ir negyvas institucijas. Tie, kurie neteikia reikšmės savo sąmonės vientisumui, tikrai pasitelks įstatymą, kad paaiškintų, kodėl daro tai, ką daro. Kas stengiasi tapti šventesnis, liaujasi pasitikėjęs konformizmu.”

    Sokratas buvo nužudytas, nes įstatymas teigė, kad taip atsikratyti intelektualių kitaminčių teisinga. Šventąją Žaną D’Ark sudegino pagal įstatymą. Bruno taip pat. rerodas liepė iššžudyti visus berniukus iki 3 metų, nes toks buvo jo išleistas įstatymas. Stalinas savo valymus irgi pridengė įstatymu. Įstatymas nepaiso etikos ir neturi gailesčio.

    Venskų namus Meliano liberalai su antiteroristine Aro brigada, Šedbarui pritariant, irgi šturmavo tik vykdydami teismo įsakymą. Tuo metu kai Prezidentė buvo išvykusi į JAV JT konferenciją.
    Koalicija su šiais neoliberalais labiausiai pakenkė konservatoriams. Bet iš ko gi jie galėjo rinktis?

  14. P.:

    Manau, kad Darbo partijos veikla Lietuvoje – viena iš didžiausių problemų, susijusių su politine korupcija ir teisėsaugos neįgalumu šią problemą išspręsti pagal baudžiamojo kodekso normas. Kai “n” – tąjį kartą DP ir jos pirmininko byla būna dėl “n” – tosios priežasties atidedama, švytėte švyti byloje dalyvaujančio prokuroro veidas. Visas tas teisinis nihilizmas dirbtinai vilkinant bylos nagrinėjimo procesą pasidarė anekdotinis. Tai toks anekdotas, kuris greičiau gali pravirkdyti , o ne prajuokinti.

    Mano giliu įsitikinimu, partija, kuri grubiai pažeidė LR Seimo rinkimų įstatymą, kitus įstatymus, susijusius su finansiniais nusikaltimais, neturi teisės būti legitimi tol, kol teismas nepriėmė galutinio sprendimo. Jūs tik pagalvokite. Nežinia iš kokių teisėtų ar neteisėtų šaltinių Darbo partija gavo dešimtis milijonų litų, juos nedeklaravo, kaip to reikalauja įstatymas ir panaudojo partijos reikmėms, kovojant su politiniais konkurentais. Betgi rinkimų įstatyme yra nuoroda, kad net ir teisėtai gautos lėšos negali viršyti 3,9 mln. litų rinkiminei kampanijai. Kai jos viršijo “n” kartų, tai tokį faktą išsiaiškinus, būtų buvę visiškai teisinga ir teisėta, jei Seimo rinkimų rezultatas, pasiektas DP atstovų būtų suspenduotas. o įrodžius nusikaltimą – anuliuotas

    V.Uspaskich karjeroje kaltumo prezumpcijos atvejų – nors vežimu vežk. Pradedant “Jangilos” skandalu, ES lėšų skirstymais “saviems”, “vokelių” sistemos kreivėzais ar kokiu Plechanovo akademijos diplomu iki partinių finansinių aferų, nesumokant privalomų milijoninių mokesčių. Visa tai, ir daug kas čia nesuminėta, Kėdainių “kniaziui” – kaip nuo žąsies vanduo. Įdomu kokiem galam kniaziui prireikė paskolos iš Nacionalinės kredito unijos?

  15. lzinios:

    Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas pripažįsta, kad iš Nacionalinės kredito unijos, kurios veikla laikinai sustabdyta, ėmė kreditą. Jo dydžio ir paskolos paskirties politikas neįvardija. V.Uspaskichas sako, gavęs dalį kredito, penktadienį pranešė “Lietuvos ryto” televizija”.
    “Lietuvos ryto” televizijos šaltinių duomenimis, prieš Seimo rinkimus, kai Lietuvos banko inspektavimo komisijos atstovai lankėsi Nacionalinėje kredito unijoje, jos vadovybės patalpose sutiko Darbo partijos lyderį.
    Politikas teigia, kad tiksliai nepamena, kada tai įvyko.
    “Na, nežinau, pradėjo forminti čia. Galvoju, po rinkimų. Man atrodo”, – sakė V.Uspaskichas. Politikas pripažino, kad kredito unijoje lankėsi keletą kartų, bet dėl to paties kredito.
    Ketvirtadienį Seimo narys V.Uspaskichas teigė, kad Nacionalinės kredito unijos byla nesusijusi su jo vadovaujama politine organizacija.
    “Darbo partija griežtai nesusijusi”, – tąkart Seime žurnalistams sakė V.Uspaskichas. Jis tvirtino nieko nežinąs apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ir sulaikytą partijos narį Žilviną Putramentą.Vilniaus teismas penktadienį leido suimti du finansinėmis machinacijomis įtariamus buvusius Nacionalinės kredito unijos vadovus, nors prokuroras prašė teismo dviem mėnesiams leisti suimti visus tris unijos vadovus.
    Lietuvos bankas ketvirtadienį laikinai sustabdė unijos veiklą, o teisėsaugininkai sulaikė tris jos vadovus, kurie įtariami iššvaistę apie 25 mln. litų.
    Su šiomis machinacijomis susijusios dar trys kredito unijos, o įtarimai iššvaisčius daugiau nei 60 mln. litų pareikšti iš viso 30 asmenų.

  16. je je:

    Partijų finansavimsas iš įmonių nutrauktas, iš fiz. asmenų apribotas.

    1.Statytiniai įkuria kredito uniją. O gal ir ne vieną.
    2. Aš iš savo biznio ir gerų “aukotojų”, pvz. iš Rytų, papildome unijos sąskaitą pinigais (nesunku ir juodais).
    3. Aš pasiimu iš unijos kreditą. Užstatau jai seną seną tarybinę kiaulidę.
    4. Finansuoju rinkiminę kampaniją. Kuriu tinklalapių kėdainietis.lt telšietis.lt… ir t.t. per visą Lietuvą medijos tinklą agitacijai. Parduotuvių “Aibė” monopolinį tinklą jau turiu.
    5. Kuo daugiau įdėsiu į rinkimus, kuo daugiau ištrartinsiuu bambalinių mulkių, tuo daugiau gausiu vietų seime, tuo ai… ar ne laikas dairytis kuo pigesnių bilietų Maskvon?

  17. je...:

    Kur tik kvapas nosi riecia – ten supuves agurkas…!

    Matyt pakeliui į Lukiškes VU užėjo į Nacionalinę uniją paskolos… 🙂

  18. je...:

    kas paneigs, kad VU savo rinkiminę kampaniją finansavo apgautų indėlininkų pinigais, o dar tiksliau – valstybės, nes valstybė vėl turės grąžinti sukčių išvogtus indėlius.

  19. Reikėtų atskirti TĖVYNĖS SĄJUNGĄ ,nuo kocervatorių.Kurti naują tautinę jėgą–Tėvynės sąjungą.

  20. savanoris:

    V.Landsbergis Lietuvoje yra vienintelis politikas , kuriuo galima tikėti. Ir neklausykit ką šunys ir kalės loja pavydžiais, apsimetėliškais, paplonintais saugumo ir teisėjų klano balsais. Aš tikiu- mes dar sužaliuosim ir nusiplausim šiandieninę gėdą.

  21. Kažin:

    Kas per darinys yra TS-LKD, rodo jau pats jo pavadinimo turinys.
    Apie tokių vardų partijų esmę byloja toks anikdotas. Susitiko Londone pažįstami lietuviai. Vienas iš jų nustebęs sako kitam: Ir tu čia…. O ką man daryti, – Tėvynės sąjunga prichvatizavo Tėvynę, Krikščionių partija – krikščionybę, tai kas man lietuviui beliko, – lindau į Landoną…

  22. et:

    ar tik tamstytė nepersidirbai? gal jau laikas pailsėti?

  23. yra tiesos:

    Iš esmės pritariu ir šiai nuomonei. Bet desovietizaciją ypač reikėjo laiku padaryt. Tuoj po 1990, dabar jau gerokai per vėlu, nes visa ta raudono brudo masė įsigalėjo Lietuvos valstybiniame gyvenime iki aukščiausių valdžios ešalonų, su labai giliom šaknim. Ir dar jaunimą nuodija per auklėjimą/neauklėjimą, nutautintą ir sukosmopolitizuotą švietimo sistemą…

  24. Prašalaitis:

    Paskaitykite puikų Andriaus Martinkaus straipsnį „Ak­so­mi­nis“ ge­no­ci­das, „ak­so­mi­nės“ re­vo­liu­ci­jos ir „ne­skaid­rūs“ rin­ki­mai” propatrijoje ir patriotuose. Pateiktas bendras mūsų politinės padangės vaizdas.

  25. Valdas:

    Nagi,
    dabar visų rūšių stribų noras yra vienas, sunaikinti ir pašalinti Lietuvą iš politinio pasaulio žemėlapio.
    22 metus partinės gaujos naikino Lietuvą.

  26. Valdas:

    Štai kaip broliukai latviai švenčia nepriklausomybės dieną.

    http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=3UvR7WmaFvs

    Kai Lietuva yra prijungta prie ES dviejų dienų referendumu, tai yra sukčiavimas.
    Kai Lietuvos žmonės priversti išgyventi nežmoniškos socialinės atskirties sąlygomis ES, tai yra sukčiavimas.
    Kai Lietuvos žemė yra paversta preke užsieniečiams tik už lengvai spausdinamus pinigus, tai yra sukčiavimas.
    Lietuva yra naikinama, sukčiaujant.

    Švęskime nepriklausomybę nuo Briuselio politikų.
    Švęskime kaip broliukai latviai, pasirodydami kas esame. : )

  27. Jurgis Bielinis:

    Labai dėkoju autorėms R.Bingelienei, R. Matulevičienei.

  28. Visiškas nukvakimas ir nesusigaudymas politikoje. Geriau nesukit žmonėms galvų su tokiom savo “pilosopijom”

  29. Manau,:

    jau seniai TS – LKD partijos viduje vyksta aštri ir negailestinga kova tarp neokonservatorių ir tradicines bei tautines vertybes išpažįstančių konservatorių. Tokia vertybinė ideologinė krizė TS-LKD partijoje ilgai negali tęstis. Būtina pagaliau apsispręsti kurį kelią renkamės.

  30. Jonas:

    „Mano gudrūs draugai greit į žmones išėjo…“

    Jei lenkams į užpakalį sulįsi, būsi gudrus žmogus, toks kaip Bumblauskas.

  31. Žiemgalys:

    Konservatorių partija praranda tautiškumo savybes ir šiuo atžvilgiu beveik niekuo nesiskiria nuo kosmopolitinių liberalų.Todėl gerbiamo V.Landsbergio iškelta iniciatyva “išsiaiškinti,kas esame” ,Lietuvai yra gyvybiškai svarbi ir yra labai sveikintina.
    P.S. Mano nuomone,betkokiai lietuviškai partijai turėtų iškilti klausimas “Kas mes esame? Ar esame lietuviai,ar-kosmopolitai be tautybės?”

  32. et:

    naivu būtų manyti, kad šiame etno portale komentuoja vien tautininkai. Manau kad enkėvėdistinio mastymo komentatorių šis portalas pritraukia kur kas daugiau.
    O jei dar pasirodo Landsbergis, tai jų kaip maitvanagių sulekia…:)

  33. et:

    beje, ar čia yra koks nors archyvas, ar šis istorinis straipsnis taip ir prapuls?

  34. karolis:

    balsuoju uzpartija, pasisakancia uz isstojima is ES. Kuri partija palaikys, tuos paremsiu. Pakankamai per tuos 10 metu pamaciau – nieko ji mums gero neduoda. Vien migla ir demokratijos imitacija. Tampam kolonija. Nepriklausomybes nebera jau siandien. Tikiuosi, jog bus sveiko proto zmoniu, kurie nori issaugoti musu tauta nuo isnykimo. Jokie nedarbo mazinimo paketai to nesustabdys.

    • Valdas:

      (ne tokį mygtuką paspaudžiau bespausdindamas. Dabar pasitaisau.)

      Europos Sąjungoje (ES) dabar yra nežmoniška socialinė atskirtis.
      Jei ES Briuselio politikams yra reikalinga Lietuvos skurstanti bendruomenė ir pigi darbo jėga, tai tokiai ES ateina galas.
      Nei rusų, nei amerikiečių, nei prancūzų taisyklės mums netiks.
      Sausio 13 – osios įvykiuose nebuvo pigios darbo jėgos.
      Pasikartodamas siūlau pamatyti tai visiems

      http://www.youtube.com/watch?v=yXwOgRMol2o

    • Prašalaitis:

      Visiškai palaikau.Tik išstojimas iš tos degeneratyvios sąjungos dar gali pagelbėti. Nors greičiausiai čia veikia geopolitiniai interesai, ir mums to padaryti metropolija neleis. Be to ir vietiniai parsidavėliai, susiurbę evrosojuzo “paramą”, yra pakabinti ant kabliuko, todėl pasipriešinimas bus didžiulis. Kitas dalykas yra pavojingesnis už bet kokį sojūzą – tai nuolatinė ir nesustojanti propaganda, naikinanti bet kokį pasididžiavimą savo žmonėmis, valstybe, jos istorija, vertybėmis ir pergalėmis. Jie intensyviai ėmėsi jaunimo ir vaikų, patupdydami į švietimo ministro kėdę visiškus profanus suliberastintomis smegenimis. Sveikiausia, produktyviausia visuomenės dalis buvo susiurbta sojūzo kloakos. Ir tą propagandą intensyviai varė visi – socdemai-neokonai-liberastai-kosmopolitai pagal metropolijos užsakymą. Perfrazuojant F. Dostojevskį, galima pasakyti, kad niekas taip nesužlugdys valstybės, kaip prakeiktas liberalas – neokonas. Šiandieninis liberalizmas jau išsigimsta į totalitarizmą, reiškia iš istorijos žmonės nieko nepasimokė. Vadinasi reikia keisti strategiją – visi, kas tik gali, kuriems Lietuva dar kažką reiškia, turi įjungti smegenis, o ne TV ir pabusti, matyti kas yra kas, vertinti juos pagal jų darbus ir baigti sau meluoti, kad valdžia ar kažkokia persona kažką gali pakeisti. Negali, nes Nenori. Nenori ir nekeis. Reikalingi žmonės, kurie neinkštų, kaip tautininkai prieš rinkimus, kad jiems nedavė pinigų, bet kurie turėtų proto, įtakos, galių ir drąsos. Šiandien viskas yra padaryta, kad tokių nebūtų. Mūsų pasibėdojimai baigiasi trolių valkiojamu klausimu – ką tu pats davei valstybei?

  35. karolis:

    10 –ojo dešimtmečio pradžioje x tapo „TVF vitrina“, kuri x rodė, kaip sektiną pavyzdį. Vyriausybė uoliai įgyvendino ultraliberalius „augimo receptus“: vykdė visuotinį privatizavimą, susilpnino valstybės reguliavimą, sumažino importo tarifus ir ekonomiką atvėrė TNK (transnacionalinėms korporacijoms). Savo vidaus rinkos atžvilgiu x visiškai atsisakė protekcionizmo. Siekdamas „makroekonomikos stabilizavimo“, suderinus su TVF, ekonomikos ministras x x tvirtai pririšo x kursą prie x santykiu 1:1 (įgyvendino radikalų modelį „currency board“).

    Nuo xxxx metų iš pradžių liberalus kursas atnešė teigiamus rezultatus – per 8 metus gamybos augimas sudarė 65%, į šalį plūstelėjo užsienio investicijos. Bet ekonomikos orientavimas į užsienio rinką, importo liberalizavimas ir kietas valiutos pririšimas prie x sukėlė staigų daugumos x ekonomikos šakų dalies sumažėjimą vidaus rinkoje, pirmiausia, didelės pridėtinės vertės pramonės šakose. Valstybėje sparčiai vystėsi tik žemės ūkio eksportui orientuota gamyba.

    Aklas laikymasis liberalių receptų buvo parankus pasaulio skolintojams. Didžiulė užsienio skola reikalavo nuolatinio vis naujų valiutų srautų pritekėjimo (eksporto pajamų, užsienio kreditų), o nekontroliuojama importo banga dar labiau didino užsienio valiutos poreikį ir griovė nacionalinės ekonomikos aukštųjų technologijų segmentus.

    Kaip to rezultatas, nominali užsienio skola nuo 65,4 mlrd. xxxx metais išaugo iki 143,5 mlrd. xxxx metais (per 8 metus), o užsienio skolos tvarkymas išaugo nuo 2% BVP iki 10% (!) per 8 metus. Skolos piramidė reikalavo vis naujų pinigų ir jos sugriuvimas buvo tik laiko klausimas. xxxx metais dideli grūdų derliai pasaulyje tapo kainų sumažėjimo priežastimi, tai smarkiai sumažino valiutų įplaukas į x. Valstybė atsidūrė ties defolto slenksčiu, o užsienio investuotojai pradėjo atsiimti savo pinigus iš x ekonomikos.

    TVF pareikalavo „subalansuoti valstybės biudžetą“, x x pensijų ir valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sąskaita „išlaidas sumažino“ 20% (7 mlrd. USD). Be to, jis padidino mokesčius ir paskelbė apie apribojimų pinigų išėmimui iš bankų depozitų įvedimą. Dėl to prasidėjo masiniai lėšų išėmimai iš bankų ir x keitimas į dolerius, kurio kursas staigiai išaugo. Tūkstančiai įmonių bankrutavo, šimtai tūkstančių prarado darbą. Stambiuose miestuose prasidėjo gatvių riaušės, prezidentas skubiai paliko šalį ir atsistatydino, o x x buvo suimtas. Bet niekam dėl to lengviau netapo.

    Tuo metu TVF užblokavo žadėtą 1,3 mlrd. USD kreditą. Atsakydama į tai, nauja valdžia pareiškė apie užsienio skolos, kurios suma daugiau kaip 130 mlrd. USD, mokėjimų nutraukimą. Esant didžiausiam pasaulio istorijoje defoltui, kiekvienas argentinietis – nuo kūdikių iki pagyvenusių žmonių – buvo skolingas 3600 USD. 2002 metų sausyje vyriausybė pareiškė apie dvejopo x kurso įvedimą – fiksuoto ir plaukiojančio, tai faktiškai pradėjo nacionalinės valiutos devalvavimą. x pasinėrė į daug metų trunkančią ekonomikos depresiją ir socialinį chaosą.

    Esant sunkiausiai ekonominei depresijai, valstybę užpludo prievartos banga – alkani maištai, plėšimai, parduotuvių ir įstaigų pogromai tapo įprastu reikalu. Turtingiausia x valstybė pasinėrė į anarchiją, o milijonai žmonių susidūrė su badu ir geriamojo vandens trūkumu. Tuo metu TVF, kaip įprasta, x apkaltino dėl „pernelyg didelių valstybės išlaidų“ ir pareikalavo toliau mažinti socialines išmokas ir darbo užmokestį valstybės sektoriuje.

    Pasaulio ekonomikų smukimo makroekonominių veiksnių analizė ir jų dažnumas – Meksikos 1995 metais, Pietryčių Azijos 1997-1998 m., Rusijos ir Brazilijos 1998 m., Argentinos 2001 m. (tai yra nepilnas ekonominių kataklizmų sąrašas), – leidžia kalbėti apie apgalvotą pasaulio valstybių finansinį pavergimą pasaulio finansų oligarchijos naudai.

    Sistema veikia taip. x palūkanų norma mažinama ir x apynasris užmetamas ant vietos rinkų, konvertuojamas į vietos valiutą, spekuliuojama biržoje ir keliama nekilnojamo turto ir akcijų rinka. Sparčiai pradeda augti tik eksportui orientuoto sektoriaus ekonomika (žaliavų ir mažos pridėtinės vertės produktų). Tuo metu „liberali vyriausybė“ pradeda pūsti kreditavimo rinką, vietos gyventojams brukdama užsienio buities prekes ir demonstruodama „audringą ekonomikos augimą“.

    Po to, kai valstybės aukos prikimštos pigiais pinigais, x pradeda kelti palūkanų normas. Valstybės – „narkomanės“, kurios yra jau labai priklausomos nuo užsienio „investicijų“ (spekuliacinio kapitalo), priverstos sparčiais tempais didinti operacijų nacionalinėmis valiutomis pelningumą, didindamos savo refinansavimo palūkanas. Siekdami greito pelno, aktyviai pradeda veikti ir atviri „grifai“.

    Pinigų pabrangimas sumažina žaliavinių prekių, kurios yra besivystančių šalių eksporto pagrindiniu pajamų straipsniu, kainą. Tai savo ruožtu pablogina šių šalių mokėjimo balansą ir sukelia vis didesnį užsienio kreditų poreikį jo palaikymui. Pablogėjus mokėjimo balansui, finansų rinka duoda „signalą“ ir visas galingas užsienio spekuliacinio kapitalo srautas nukreipiamas į kitą pusę, iš valstybės išplaunant nacionalinius turtus ir griaunant ekonomiką.

    Jie supranta, ką daro. Taip buvo sužlugdytos „Azijos tigrų“ ekonomikos, po to Rusijos ir Brazilijos. 2001 metais eilė atėjo Argentinai. Po kiekvienos krizės x palūkanų normos laikinai būdavo sumažinamos ir sistema rengėsi naujų aukų įsisavinimui…

    Finansinio ir ekonominio žlugimo momentu atsiranda grifai iš TVF, kurie pradeda plėšti gabaliukus iš šalies – aukos šąlančios ekonomikos, užtikrindami TNK interesų gynimą ir iš vyriausybės išmušdami sutikimą korporatyvines skolas pervesti į valstybės skolas, taip blogindami socialinę padėtį ir galiausiai susiurbdami dalį nacionalinio turto.

    Nieko neprimena? Ir vis uzdaromos mokyklos, kad LT liktu kuo maziau mastanciu…

  36. karolis:

    Uzbegdamas uz akiu parasysiu pasekmes.

    Kaip supratote, paskutiniame mano ‘komentare’ aprasoma situacija Argentinoje. Ji pasirinko ne vergo, o nepriklausomos, save gerbiancios valstybes kelia. Tiksliau ta inicijavo ir politikai, ir zmones, issirinke NACIONALISTE, kuri neisileidzia i sali musu taip norimu TVF, uzsienio kapitalo ir kt. plauko spekuliantu. Kad ir kaip kai kuriems del to butu baisu. Galiu juodo ant balto palyginti 2 valstybes, nukentejusias tokiu paciu principu: Graikija ir Argentina.

    Rezultatai:

    1. BVP
    Graikijos BVP nuo 2009 smuko 14%.
    Argentinos BVP po bankroto krito 63%, taciau per ta pati 4 metu laikotarpi lyginant su Graikija pakilo tiek, jog lyginant su bankroto diena, jos BVP nukrito tik 19%. Per sekancius 5 metus jos BVP virsijo bankroto dienos metu buvusi BVP 66%. Jie bankrutavo tuomet, kai mes istojome. Ir tai pasiekta valdant saziningiems politikams, dirbantiems zmonems, valstybei, nacionalizavus didele dali imoniu ir neprisileidziant uzsienio kapitalo i vidaus rinka. Tai yra labai didelis darbas ir ten kuriama valstybe, kuri viska daro savo jegomis, maksimaliai, todel pagalvokite ar realu tokiai saliai kaip Lietuva ekonomikos augimas >260% per 10 metu? Istorija kartojasi kaip ir kiekviena karta – musu salis stumiama i bedugne. Musu laukia Graikijos likimas. Nieko nepakeisime. Dirva paruosta. Skirtumas tarp Argentinos ir Graikijos didziulis – Argentija turi ateiti, Graikai – ne. Zmones savo salimi turi tiketi, o jei politikai parsiduoda ir neturi drasos atstovauti savo zmones, tai kam jie is vis reikalingi?
    Kokia krize Argentinoje?
    BVP:
    2008 +21%
    2009 +22%
    2010 -6%
    2011 +22%
    2012 +21%

    Vis dar sakote, jog valstybe geriau susitvarko su ekonomika? Viska tegul sutvarko ‘laisva rinka’?

    2. ‘Darbas’
    Dirbanciu zmoniu skaicius ( dar vienas akivaizdus faktas, kas laukia LT )
    Graikijoje nuo 2008 dirbanciuju sumazejo 15%.
    Argentinoje nuo 2001 padidejo 32%. Nedarbo kritimo neuzfiksuota! Kokia krize?

    3. Prekybos balansas
    Nuolat iki bankroto buves neigiamoje zonoje, dabar pliuso zonoje ir kiekvienais metais i sali vidutiniskai per metus suteka 12 mlrd. $. Palyginus su Lietuva ( zmoniu skaiciumi) tai tas pats, kas i LT suplauktu +3 mlrd. kasmet.
    Tuo tarpu Graikija kaip sedi skolose, taip ir sedes be jokio pagerejimo iki revoliucijos arba ES susinaikinimo. LT taip pat – varom i bankrota. Tik manau cia tinka taisykle – kas pirmesnis, tas gudresnis.

    4. Valstybes skola sumazejo nuo 160% iki 40%.

    Tikrasis ekonomikos stebuklas yra Argentina, o ne LT ar kita ES kolonija, bet niekas NIEKAS neparasys to nei Lrytas, nei Delfi ar Times, nes tai jiems nenaudinga. Va ka reiskia tiketi ir dirbti savo saliai, kurioje infliacija 9%-10%.

  37. et:

    gal todėl, Karoli, mūsų finansų ministrė Šimonytė ir nesiskolino iš “pigaus” TVF? Už ką opozicija ją kritikavo.

  38. pagarba:

    autorėms R.Bingelienei, R. Matulevičienei bei pagarba ir Vytautui Landsbergiui, kad atlaiko net sunkiausius klausimus, kad islieka saziningas.

  39. Kažin:

    Aiškinkitės, aiškinkitės…, bet tik sau patiems, nes Tauta žino, kas esate, tai rodo reitingai…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: