Išleista nauja knyga apie kino ir žiūrovo santykį (0)

Gruodžio mėnesį leidykla „Mintis“, tęsdama literatūros apie kiną seriją, pristato knygą „Kino teorija: įvadas per juslių prizmę“.  Pasaulyje garsaus kino tyrėjo Tomo Elsaeserio (Thom Elsaesser) ir bendraautoriaus Maltės Hagenerio (Malte Hagener) studija – antroji serijos „Kino raštai“ knyga.

Knygoje originaliai ir šiuolaikiškai pristatomas kino teorijų spektras. Knyga originali dėl autorių požiūrio į kino teoriją kaip į probleminius dėmenis, kurie atskleidžiami šios knygos skyriuose. Kitaip pateikiama kino teorijos raida – šiame leidinyje ji nėra susieta su griežta chronologija. Kino teorijos raida pasakojama pasitelkiant metaforas – per jusles. Pagrindinės kino teorijos ir jų autoriai pristatomi lengvu stiliumi, aiškiai dėstant, pateikiant daugybę konkrečių filmų pavyzdžių.

Ši knyga nemoko kurti filmų, nesiūlo jų analizės abėcėlės, nevedžioja po esamų ar buvusių filmų įvairovę. Atspirties tašku ji renkasi klausimą: koks yra kino ir žiūrovo santykis? Kaip, kokiomis juslėmis suvokiame filmus? Į šiuos klausimus Tomas Elsaeseris ir Maltė Hageneris siūlo žvelgti per juslių prizmę – per skirtingus būdus, kuriais kinas kreipiasi į žiūrovą (vaizdu, garsu, netgi prisilytėjimu).

Pagal šį juslių žemėlapį dėliodami kino teorijas, autoriai supažindina ne vien su kino ir žiūrovo santykio variacijomis, bet ir su įvairiais būdais mąstyti apie kiną – iš skirtingų mokyklų, teorijų, disciplinų perspektyvos. Kino teorija čia atsiskleidžia kaip dinamiška, kintanti, bet visuomet ieškanti atsakymų į pamatinius klausimus: ką reiškia žiūrėti filmą, kaip ir kodėl tai darome, kaip į mūsų žiūrėjimą atsiliepia pats filmas?

Taigi knygoje išdėstytas įvadas išsyk į dvi istorijas: į tai, kaip kinas tampa menu, o kino lankytoja(s) – žiūrovu.

„Kiekvieną skyrių pradeda paradigminė scena iš filmo, tarsi į aguonos grūdą suspaudžianti pagrindinę prielaidą, išryškinanti vieną iš lygmenų ir pristatanti pagrindinius šalininkus (mokyklas, sąvokas ir teoretikus). Pasirinkti filmai derina gerai žinomą kino klasiką – tokią kaip „Langas į kiemą“ ir „Ieškotojai“ – su naujesniais filmais – tokiais kaip „Avarija“ ar „Jausmų galia“. <…> Negana to, kiekviename skyriuje nuolatos grįžtame prie konkrečių pavyzdžių, kurie ne praverčia kaip nepriklausomai egzistuojančių teorijų įrodymai, bet greičiau siūlo peno apmąstymams ir progą atnaujinti pažintį su filmais bei teorijomis. Viliamės, kad skaitytojus tai įkvėps į šias teorines žinias įsinešti ir įspausti savo pačių kino kultūrą bei kino patirtį – ne „pritaikyti“ vieną kitam, o veikiau atlikti loginio išvedimo ar netgi įsiterpimo aktą: pamąstyti apie būdus, kaip kinas remiasi teorija, o teorija – kinu.“

Nuorodą į knygos peržiūrą rasite čia.

„Kino raštai“ – serija knygų apie kiną. Žodis raštas reiškia ir individualų braižą, ir ornamentą, ir išsamią akademinę publikaciją. „Kino raštų“ serija skirta knygoms apie kino kūrėjus, filmus bei kino istoriją ir teoriją. Pirmoji šios serijos knyga, išleista 2011 m., – Michail Jampolskij, „Kalba – kūnas – įvykis: kinas ir prasmės paieškos“.

Kategorijos: Kultūra, Literatūra, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *