Siūloma keisti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją

Spalio 23 d. Seimo narių grupė įregistravo Seimo nutarimo projektą „Dėl nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos“ (XIP-4939). Šiame projekte siūloma atsižvelgiant į patariamojo referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje rezultatus Vyriausybei ir kitomis atsakingomis institucijomis peržiūrėti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir teikti ją tvirtinti Seimui, numatant elektros energijos, kuri nebūtų pagaminama atominėje elektrinėje, gamybą vykdyti kogeneracinėse elektrinėse bei skatinti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą bei biokuro kogeneracinių elektrinių renovavimą ar statybą.

Projekto iniciatoriu teigimu, svarbiu energetikos sektoriaus prioritetu, užtikrinančiu tokį patį priklausomybės nuo importuojamos elektros energijos mažinimo efektą, kaip buvo numatyta VAE atveju, gali užtikrinti kitos priemonės, t.y. kogeneracinių elektrinių, gaminančių elektros energiją, o likutinę šilumą tiekiančių į šilumos tinklus, plėtojimas.

Pasak projekto autorių,  renovuojant esamas arba pastatant naujas biokuro kogeneracines elektrines Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Mažeikiuose, Utenoje, Jonavoje, Plungėje, Tauragėje, Šilutėje ir investuojant į šias elektrines mažiau nei buvo numatytos Lietuvos energetikos kompanijų investicijos į Visagino atominę elektrinę, būtų įrengta daugiau elektros gamybos pajėgumų. Atsinaujinančiais energijos šaltiniais būtų galima pakeisti daugiau nei 80 proc. brangių importuojamų dujų.

Projekto autoriai pabrėžia, kad Lietuvos energetinė nepriklausomybė gali būti pasiekta elektros energiją gaminant ne atominėje elektrinėje o kogeneracinėse elektrinėse bei plėtojant elektros gamybą atsinaujinančių energijos išteklių jėgainėse, renovuojant ir statant naujas biokuro kogeneracines elektrines  bei investuojant į efektyvesnį energijos vartojimą.

Taip pat pabrėžiama pradėtų strateginių energetinių projektų – elektros jungčių su Švedija ir Lenkija vykdymo ir tęstinumo svarba.

„Iki šiol parengtais vertinimais akivaizdu, kad metinis biokuro kiekis Lietuvoje, kurį, nepažeidžiant darnumo principų, galima būtų panaudoti energijos gamybai, ženkliai viršija numatomose elektrinėse suvartotiną biokuro kiekį. Biokuro kogeneracinėse elektrinėse gaminamos elektros kaina tokiose elektrinėse, pritaikius tokį patį finansavimo modelį, koks buvo planuojamas Visagino atominės elektrinės projekto atveju, būtų ne didesnė nei buvo prognozuota Visagino atominėje elektrinėje, o šilumos kaina sumažėtų trečdaliu. Pritraukiant ES paramos lėšas daliniam šių projektų finansavimui, biokuro kogeneracinės elektrinės jau dabar galėtų pardavinėti elektros energiją dabartinės rinkos kainomis. Be to, būtų sukuriama iki 10000 naujų darbo vietų biokuro tiekimo grandinėje ir šių elektrinių aptarnavimo sektoriuje.“ – pažymima nutarimo projekte.

Kitu svarbiu energetikos sektoriaus prioritetu projekto autoriai laiko efektyvesnį energijos vartojimą. Pasak projekto autorių, būtina sukurti įvairesnius ir patrauklesnius paramos renovacijai skatinimo modelius, be prievartos gyventojams skolintis renovacijai reikalingas lėšas iš bankų. Energiją taupančių pastatų atnaujinimo programos įgyvendinimas leistų sutaupyti dideles lėšas pastatų priežiūrai bei šilumos energijai.

Nutarimo projektą Seimui pateikė seimo nariai: Žilvinas Šilgalis, Gintaras Songaila, Vidmantas Žiemelis, Ligitas Kernagis, Vytautas Kurpuvesas, Zita Užlytė, Agnė Zuokienė, Donalda Meiželytė.