Šarūnas Navickis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr
Kiekvienoje priešpriešoje, pavyzdžiui, ankstesnėje dalyje aprašytoje Kauno Žaliakalnio rinkiminėje apygardoje be pagrindinių antipodų kaip taisyklė atsiranda ir švelnesnėmis spalvomis tapytinų kandidatų, savaip papildančių vieną ar kitą pusę. E.Juknevičienės – A.Patacko atveju tokia laikyčiau poetę Dalią Teišerskytę, išsaugojusią tą retai besutinkamą gebėjimą sakyti švelnius ir mielus žodžius visuotinio riejimosi kakofonijoje. Ir eilės jos puikios…
Pajūrio apygardoje tokių pustonių dar daugiau, ypač toje stovykloje, kurią galėtume įvardinti centro – liberalais. Jei LiCS kandidatas Raimundas Palaitis ne vienam subtilesnės vidinės sanklodos žmogui atrodo kaip grėsmės įsikūnijimas – visgi buvo Vidaus reikalų ministeriu kaip tik tuo laikotarpiu, kai policininkai vis mažiau besiskaito su piliečiais – tai, sakykime Nerijus Stasiulis, priklausantis Centro sąjungai, veikiau yra linksmų plaučių vyras, vietiniams pažįstamas iš Palangoje organizuojamų renginių ir juos lydinčių linksmybių. Nenustebčiau, jei dalis buvusių LiCS elektorato šiemet savo balsus atiduotų būtent jam. O kur dar Liberalų Sąjūdžio atstovė Alina Velykienė, kurios bendražmogiškąsias savybes vainikuoja gera išvaizda, kas, sutikime, nėra toks jau bereikšmis dalykas, kai reikia pasirinkti, už ką balsuosime. Kartą prabilus apie gerai atrodančias moteris nuodėmė butų nepaminėti savo gerai ir neagresyviai tvarkomo gyvenimo vairo į politiką pasukusios Vilmos Kvietkauskienės. Manau, nebus per smarkiai pasakyta, kad tik laiko ir atidesnio pasirinkimo klausimas, kol ši moteris atkreips tiek rinkėjų, tiek ir nuovokesnių politikos žaidėjų dėmesį.
Tačiau neabejotinai įdomiausia ir netikėčiausia ne tik šių rinkimų, bet gal netgi viso Lietuvos politinio gyvenimo figūra visais atžvilgiais yra Drąsos kelią atstovaujantis ir Lietuvos sąrašo remiamas rašto žmogus Tomas Viluckas. Jo lietuviškojo diskurso ribose tiesiog nėra su kuo lyginti – na, gal nebent su Jonu Jablonskiu, o žvelgiant plačiau – su JAV prezidentu F.D.Ruzveltu ar šiuolaikinės fizikos korifėjumi Stivenu Houkingu, užimančiu tą pačią katedrą, kuri kadaise priklausė Izaokui Niutonui. Reikalas tas, kad visi šie žmonijos istorijos milžinai savo kūnu buvo prikaustyti prie invalido vežimėlio. Užtat kokie protai, koks polėkis ir erudicija! Kokios gyvybinės galios išsiveržia intelektinėje bei dvasinėje sferoje, ribojantį kūno faktorių priverstinai eliminavus iš aktyvios veiklos!
Taip, Tomas Viluckas fiziškai nejudrus ir tai akivaizdu iki tokio laipsnio, kokio niekada nebūčiau minėjęs, jei… jei tai kaip nors matytųsi iš jo gyvenimo. Reikalas tas, kad ne vienerius metus skaitydamas jo kūrybą nė neįtariau, kad jis fiziškai neįgalus – jokių dejavimų, jokių skundų, jokių priekaištų likimui. Užtat pastebėjau kitką – neįtikėtinai aštrų analitiko protą, nuostabiai derantį su skaidriomis dvasinėmis patirtimis, kurias jis moka sklandžiai perteikti tokiu stiliumi, kad skaityti norisi dar ir dar. Manydamas, kad turiu šiokį tokį supratimą, koks turi būti vyras – vedlys, kuriuo pasitikima ir kuriuo tikima, ūmai suprantu, kad Tomas – nepaisant nieko – būtent toks. Šią mano nuojautą labiausiai nekompromisiniu būdu patvirtina gražuolė jo žmona Jolita, žiūrinti į jį tokiomis akimis, kad nė akimirkai nekyla abejonė, jog tai meilė. Tebus atleista man už tiesmuką atvirumą – juk sakiau, kad Tomas unikalus – tai ne gailestis, ne draugiškumas iš užuojautos, o meilė. Meilė, kurios šiuo atveju neįmanoma pavydėti, sakant „o, kad ir man taip“, bet prieš kurią pamaldžiai priklaupiama iš susižavėjimo.
Turėjau rašyti apie rinkimus ir politiką… Tikriausiai apie tai ir rašau, tačiau ne įprastu šiai temai būdu, o pakylėtai iki Tomo Vilucko lygio. Būtent pakylėtai, atperkant ją tokia kaina, kurios nepamatytų nebent tas, kuris tyčia laiko stipriai užmerktas akis. Gi aš Pajūrio apygardos rinkėjams sakau – niekas Lietuvoje neturi tokios unikalios galimybės, kaip jūs. Naudokitės ja. Ir jei šiandien sutinkame, kad mūsų politiniam – o ir visokiam kitokiam – gyvenimui stinga gelmės, gylio ir lygio, nors išorėje, tame brangių automobilių ir gerai pasiūtų kostiumų lygmenyje viskas pakankamai blizgu ir dvelkia tuščiavidure prabanga – tai T.Vilucko asmenyje sutinkame unikalų atvejį, pasiryžusį tokiam pasiaukojimo kupinam žygiui invalido vežimėlyje, kokį ne kiekvienas iš mūsų pajėgtų žengti sveikomis kojomis. Nes ten, kur paprastai dirba raumenys, jo atveju ima veikti vienintelis įmanomas jėgos generatorius – dvasia. O ar ne šito mums labiausiai ir reikia?
Dievaži, jei gyvenčiau Pamario apygardos ribose, žinočiau, kam atiteks mano balsas ir gal net pridurčiau – „nes jis geresnis už mane“.
Baigdamas turėčiau parašyti ir apie labiausiai priešingą T.Viluckui kandidatą R.Palaitį. Bet neparašysiu. Nepažįstu jo. Be to, man atrodo, kad jis turi viską, ko neturi Tomas. Ir atvirkščiai…
Reklama
Susiję straipsniai:
- Š. Navickis. Priešpriešos (I)
- Š.Navickis. Po lietaus…
- Š.Navickis. Dievui į langus
- Š.Navickis. Nesiskaitymo pradmenys
- Š.Navickis. Trys mėnesiai
- Š.Navickis. Dar apie nesiskaitymą (II)
- A. Akstinavičius. 22 nepriklausomybės metai
- A.Akstinavičius. Išsivaduokime iš sovietijos
- D.Paukštė. E konservantai rado sau dirvą ir Lietuvos politinėje sistemoje
- A. Medalinskas. Neskubėkime laidoti gražios idėjos
Sarunai, garbe Tavo Mamai Birutei ( Aliunei, Vincui ir Zoselei), kad jie padejo Tau iskiepyti dvasines vertybes, kuriu dabar taip reikia Lietuvai… Skaitydama Tavo straipsnius visada prisimenu Tavo Mama, musu vaikystes dienas daug kartu bunant drauge…
Aciu, mieloji! Jei tu esi toji, apie kuria galvoju, tai tose vertybese yra ir tavoji dalis.
Ačiū už straipsnius , ir sėkmės Tau , Šarūnai
Dekui, Jonai! Branginu tavo laikysena, nujausdamas, kad ji tau kainuoja. Bet pamatysi – verta!
A C I U !!! uz jusu straipsnius. Visada idomu skaityti.
Sutinku, kad atskiri kandidatai gali būti ir yra simpatiški kaip žmonės, tačiau esmė ne tame. Reikalas tas, kad nei vienas jų nesugebės pakeisti esamos sistemos, nes jie privalės žaisti pagal tos pačios sistemos sukurtas taisykles. Šitame seime irgi buvo vienas aklas žmogus, ir jis tikrai daug ir gerai dirbo, bet rezultatas koks? Ogi joks. Todėl Pajūrio apygardos rinkėjus kviesčiau visai kitokiam veiksmui- apskritai nebalsuoti ir tokiu būdu iš esmės kelti bet kokios centrinės valdžios legitimumo klausimą. Jums nereikalingi tie nurodinėjantys ką ir kaip daryti Vilniaus ponai. Jūs galite tvarkytis patys, nes tik jūs ir žinote kas jums geriausia.
Va Šarūnai kai norime kaip mokame gražiai nušveisti žmones ir padaryti juos poliruotais stalviršis, be dėmelės ar įbrėžimo, be nuodėmes pradinės, tiesiog blizgantis gerumo angelai, ypač toks gerumo angelo jausmas apima kai perskaitai buvusio VRM R Pelaičio pavardę ir kai žinai kokius jis fokusus išdarinėjo su FNTT vadovais, Gailiumi ir Giržada. Tikrai Šarūnai tu apsaugotas nuo kuklumo mirties, tu nuo jos nepadvėsi, stipsi kitaip, bet tik ne nuo kuklumo. Tokie rašeivos kaip tu į Lietuvą visada atneša ir platiną destrukciją, sukiršina žmones, tokius kaip tu Šarūnai rašeivas reikėtų kad žmonės ignoruotų, kaip kad daugybė žmonių ignoruoja LietRyti ir Respublika ir visą jų valdomą media.
Perskaitykite straipsni pries komentuodama (s). Jis, beje, baigiamas zodziais “apie Palaiti nerasysiu, nepazistu jo”. Uztat nemazai parasyti apie jo oponenta rinkimuose T.Vilucka. O maisyti i viena misraine Lietryti ir Republika irgi yra ganetinai keistas pasirinkimas, juo keistesnis – sieti mane ir Alka su taja ziniasklaida. Nuosirdziai sakau – perskaitykite teksta ir pameginkite komentuoti dar karta. Ir aciu uz asmeninius palinkejimus. tikiuosi, jie negris jums bumerangu 🙂
Perskaičiau Šarūnai keliamų į Seimą tavo kandidatų aprašymus dar kartą ir akivaizdžiai pastebėjau, kad tuos kuriuos tu nemyli ir smerki kad jie priklauso lansberginėms beretės, tu Šarūnai juos pagatavas su juoda žeme sulyginti. Šarūnai kur pas tave žurnalistinis objektyvumas, elgiesi tu grynai kaip bolševikas mušdamas galutinai tuos kurie su tavimi neina, nes norint eiti su tavimi reikėtų prarasti protą, o kas nori tokios netekties, vienas kitas nuo gatvės, na Mažonas, Šustauskas, na dar tas didelės barzdos savininkas iš Telšių ir visi žyniausi Lietuvos durniai su tavimi ir jie tau prisiekia amžina draugystę.Vertas vadas savai kariaunai daužant lansberginius varžovus, bet už tai koks tu švelniai ir rūpestingai esi kai glostai saviškių priešrinkimines biografijas, jas taip nušlifuoji iki poliruoto stalviršio lygio, jie visi atrodo tokie nepažeidžiami, be nuodėmės angeliukai atvykę tiesiai nuo rojaus vartų, o ne nuo paprastos nuodėmingos žemės pasikėlę sugalvojo balotiruotis į Seimą. Man ypač patiko Šarūnai tavo aprašomas toks vienas šaunus vyrukas, neseniai buvęs VR ministru, tai ponas R Pelaitis, na tas buvęs Vidaus Reikalų ministras savo laiku glaudžiai palaikė artimus ryšius su Tauragės mafijos tėvu Šviniumi, Tu Šarūnai tikriausiai apie šią draugystę nieko nesi girdėjęs, kai apie šią draugystę vyrai kalbėdavo tu Šarūnai matyt spėdavai užsikimšti ausis, ir šiaip apie R Pelaiti Palangoje žmonės šneką negražiai. Jis lyg tai kažkokius dokumentus klastojo, tai kažkokį sklypą ne tam užrašė dirbdamas Palangos miesto meru, be jį Dievas gelbėjo ir paskutiniu momentu gelbėdamas jį nuo tiurmos pasikvietė į Vilnių vadovauti Vidaus Reikalų Ministerijai, pagal R Pelaičuio įdirbį ir gebėjimus dirbti su dokumentai, šis ministro postas kaip tik jam buvo skirtas, Tas pasikeitimas visiems išėjo į nauda, Tauragiškio Šviniaus gauja sustiprėjo, į LiCO biudžetą pradėjo byrėti žymiai daugiau pinigų. Prezidentė neliko nuskriausta, ji iš R Pelaičio rankų gavo FNTT vadovą tokį kokio Prezidentė norėjo ir už jį galėjo guldyti savo Prezidentinę galvą. Prezidentė ko norėjo tą ir gavo aišku? Dabar man pasakykite prie ko čia Gailius ir Giržadas ir melo detektorius?
Kaip įkyrėjo šio veidmainio bankrotintojo skiedalai! Ir patys sau rašomi komentarai.Galite ir toliau spauzdinti jo bepasmybes ir tikėtis kad skaitantieji visiški kvailiai ir po jūsų pilstymu iš tuščio į kiaurą neįžvelgs kišamo požiūrio.NE JUMS ŽMONES MOKYTI, NE JUMS Į SEIMĄ EITI.Tokių Šit tų pilna.Net nėra kur dėt…