A.Endriukaitis. Ar E.Kusaitė Lietuvoje sukūrė tarptautinę terorizmo organizaciją? (13)

Algirdas Endriukaitis | Alkas.lt, N.Balčiūnienės nuotr.

Algirdas Endriukaitis | Alkas.lt, N.Balčiūnienės nuotr.

Maskvos srities teismas: Apti ir Aišat Magmadovai su Egle Kusaite teroristinės organizacijos nekūrė ir jai nepriklausė.

Prokuroras Mindaugas Dūda: E. Kusaitė sukūrė teroristinę organizaciją, kuriai priklausė Apti ir Aišat Magmadovai.

E. Kusaitės byla kaip Lietuvos teisėsaugos krizė

Lietuvos Valstybės saugumo departamentas (VSD), o tuo pačiu ir Lietuvos Respublika jau įrašė į savo ir pasaulio teisės bei teisingumo istoriją gėdingą puslapį – tapo pirmąja šalimi, kuri tiesiogiai pripažino Rusijos kolonijinių interesų Čečėnijoje teisėtumą ir legitimavo Rusijos FSB kaip patikimą tarptautinį partnerį, 2011 metais savo rankomis pasiųsdama į kalėjimą ne tik du jaunus čečėnus, bet ir savo pilietę E. Kusaitę. Nė viena Europos šalis nėra įkalinusi nė vieno savo piliečio už Rusijos karą Čečėnijoje. E. Kusaitės byla atspindi esminį, kritinį nepriklausomos Lietuvos teisės ir teisingumo valstybinės sąmonės lūžį: humaniškos ir moralios politikos atsisakymą, atsakomybės nebuvimą ir atvirą, visapusiškai pavojingą primityvaus savanaudiškumo skatinamų jėgų įsiliejimą į Rusijos pseudoteisės erdvę, taip įteisinant nusikalstamą abejingumą Lietuvos suverenitetui.

Nuo E. Kusaitės suėmimo praėjo 2 metai ir 8 mėnesiai, ir per tą laiką išryškėjo akivaizdus šios iš esmės visiškai nesudėtingos bylos absurdiškumas. Ji stringa tiek teisine, tiek politine, tiek etine, tiek istorine prasme, tarptautinės visuomenės jos primityvumas nesudomino, o įtikinti Lietuvos visuomenę švariu ir patriotiniu VSD darbu nepavyko, atvirkščiai – tik sustiprėjo visiškas nepasitikėjimas šia institucija.

Prokuroras Justas Laucius atskyrė E. Kusaitės bylą nuo Maskvos srities teisme nagrinėtos Aišat Magmadovos (24 metų) ir jos brolio Apti Magmadovo (33 metų) bylos, nors iš principo tai viena byla. Maskviškė – tik išvestinis Lietuvoje parengtos ir sudarytos bylos produktas. Ši byla yra autorinis, ne valstybiniais, o akivaizdžiai savanaudiškais motyvais Lietuvos VSD sudėliotas kūrinys. Jeigu ne Lietuvos VSD ir po to Generalinės prokuratūros (GP) tiesiogiai Rusijos FSB pateikta informacija ir tolesnis bendradarbiavimas su šia tarnyba, Magmadovų bylos nebūtų buvę iš viso, jie nebūtų buvę persekioti, nuteisti, o Apti ir kankinamas.

Koks baisus nežmoniškumas turi būti iškreipęs VSD sąmonę, jei viešpatauja toks Stalino laikų vertas požiūris į jauną žmogų?… Kas tokią sąmonę pagimdė, kam ji tarnauja ir kokioms jėgoms tarnaus rytoj? Ar būtume galėję tokį požiūrį ir elgesį įsivaizduoti 1990 metų kovo 11-ąją? Pasipriešinimo okupacijai dalyviai jaučia pareigą ir atsakomybę apie tai kalbėti ir reikalauti atsakomybės, o ne malonės ar formalaus procedūrinio atsikalbinėjimo, nes matome sąmonės slinktį, pavojingą mūsų valstybės suverentitetui.

Rusijos kaltinimai Maskvos čečėnams

2011 metų gruodžio 26 dieną Rusijos Maskvos srities teismas skyrė bausmes: Apti Magmadovui 6 metus, o jo seseriai 2 metus laisvės atėmimo. Apti nuteistas pagal Rusijos Federacijos (RF) Baudžiamojo kodekso (BK) 208 straipsnio 1 dalį „Neteisėtos ginkluotos formuotės organizavimas arba dalyvavimas joje“: „Ginkluotos formuotės (susivienijimo, būrio, draugovės arba kitos grupės) sukūrimas, nenumatytos federaliniu įstatymu, o taip pat vadovavimas tokiai formuotei arba jos finansavimas /…/“. Šio straipsnio 1-je dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 7 metų. Bet Apti Magmadovui buvo inkriminuotas ne tokios formuotės sudarymas su E. Kusaite ar dalyvavimas joje, o finansavimas, t. y. epizodas, kai jis vieną kartą nuvyko pas du savo brolius, buvusius Čečėnijos kalnuose su pasipriešinimo dalyviais, dėl palapinių, miegmaišių, elektros generatoriaus ir pan. įrangos pirkimo ir pristatymo. Aišat šis straipsnis nebuvo inkriminuotas. Be to, Apti ir jo seseriai inkriminuota veika pagal RF BK 205.1 straipsnio 1 dalį „Parama teroristinei veiklai“. Šiame straipsnyje įvardijami raginimas, verbavimas arba kitoks asmens įtraukimas atlikti teroristinius veiksmus. Tuo jis apkaltintas už pokalbius, neva „verbuojant“ E. Kusaitę.

Tačiau Apti Magmadovas buvo išteisintas dėl iš pradžių jam pateikto kaltinimo pagal  RF BK 208 straipsnio 2 dalį – „Dalyvavimas ginkluotoje formuotėje, nenumatytoje federaliniu įstatymu“, kaip Rusijos FSB kvalifikavo jo vienkartinį nuvykimą į kalnus pas Čečėnijos pasipriešinimo dalyvius.

Jo sesuo Aišat nuteista tik pagal vieną RF BK 205.1 straipsnio 1 dalį, kurioje už raginimą, verbavimą arba kitokį įtraukimą į teroristinę veiklą („Parama teroristinei veiklai“) numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 5 iki 10 metų. Tačiau jai nuosprendyje pagal RF BK 64 straipsnį pritaikyta lengvata ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė („Esant išimtinėms aplinkybėms, susijusioms su nusikaltimo tikslais ir motyvais, kaltojo vaidmeniu, jo elgesiu per ir po nusikaltimo padarymo bei kitoms aplinkybėms, mažinančioms visuomeninį nusikaltimo pavojingumą“). Aišat buvo inkriminuoti „verbavimo“ pokalbiai su E. Kusaite.

RF BK 205 straipsnio 2 dalies („Teroristinis aktas“) dispozicija, numatanti veiksmus, „atliekamus asmenų grupės pagal išankstinį susitarimą arba organizuotos grupės“ nebuvo inkriminuoti nei Apti, nei Aišat. Jiems nebuvo inkriminuotas ir RF BK 210 straipsnis – „Nusikalstamos bendrijos (nusikalstamos organizacijos) kūrimas arba dalyvavimas joje“.

E. Kusaitei pateikto kaltinimo kūrus „teroristinę organizaciją“ prieštaravimai ir neatitikimai

Lietuvoje prokuroras Mindaugas Dūda E. Kusaitei pateikė kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (BK) 250 straipsnio 5 dalį („Teroro aktas“) – „Tas, kas kūrė bendrininkų arba organizuotą grupę šiame straipsnyje numatytiems veiksmams“, numatyta bausmė nuo 4 iki 10 metų laisvės atėmimo. Beje, E. Kusaitei taikomas kaltinimas ir pagal LR BK 21 straipsnį („Rengimasis padaryti nusikaltimą“). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas.“ Regis, iš šio straipsnio prokuroras M. Dūda ir paėmė „bendrininkų telkimą“. Bet juk Magmadovai pagal kaltinimo versiją nesirengė kartu su E. Kusaite atlikti teroristinio akto, tik „kurstė“ – t. y. dar neatliko LR BK 250 straipsnio 4 dalyje numatytų veiksmų (įvykdyto teroristinio akto), o tik „verbavo“.

Pagal Rusijos teismo nuosprendį, kur figūruoja ir E. Kusaitė, Aiša ir Apti Magmadovai nebuvo nusikalstamos grupės ar organizacijos kūrėjai ar dalyviai, jiems inkriminuoti tik atskiri „verbavimo“ pokalbiai. Bet prokuroras M. Dūda laikosi nuostatos, kad E. Kusaitė sukūrė tokią organizaciją. Klausimas: kaip ši organizacija radosi, jei Rusijos teisme Magmadovams nebuvo inkriminuotas nei nusikalstamos organizacijos ar grupuotės kūrimas Maskvoje, nei dalyvavimas Lietuvoje „sukurtos“ organizacijos veikloje? E. Kusaitė negalėjo priklausyti neegzistavusiai organizacijai, kurios neaptiko net Maskva. Kaip rodo Rusijos teismo sprendimas, Magmadovai nedalyvavo jokios – nei savo, nei E. Kusaitės sukurtos –  organizacijos veikloje.

Taigi, lygmuo, kuriuo Rusija kaltino savo piliečius – pokalbiai, agitavimas, verbavimas. Bet prokurorai J. Laucius ir M. Dūda šiuos jaunus čečėnus, jiems to nežinant, neliudijant ir Maskvos teismui nekaltinant, „įrašė“ į E. Kusaitės „sukurtą“ organizaciją. Logika reikalautų, kad ir Rusija Magmadovus būtų priskyrusi E. Kusaitės „teroristinei organizacijai“, bet ji tos organizacijos neįžiūrėjo ir nenustatė. O juk šios bylos, kaip minėta – dvi vieno obuolio pusės. Subjektai, objektai ir veiksmas yra tie patys.

Taigi, turime sunkiai suvokiamą paradoksą. Prokuroras M. Dūda kaltina E. Kusaitę  teroristinės bendrininkų grupės kūrimu Maskvoje, t. y., dvidešimtmetė klaipėdietė būtų lyg ir aktyvioji šio reikalo pusė, o Maskvos teismas aktyviąja puse pripažįsta Magmadovus, kaip lietuvaitės verbuotojus. 2010 metų sausio 11 dieną Rusijos FSB atstovas kontradmirolas V. I. Didyk oficialiame rašte Lietuvos Respublikos VSD direktoriaus pareigas ėjusiam Romualdui Vaišnorui rašė: „2009 m. spalio mėnesį iš Jūsų Rusijos FSB adresu pateikti duomenys, kad 2009 metų rugpjūtį – spalį Lietuvos pilietė Eglė Kusaitė, musulmonišku vardu „Aziza“, buvo užverbuota nežinomų asmenų, kažkokių Apti ir Aišos /…/“. Klausimas: jei ją užverbavo nurodyti asmenys, tai kodėl kaltinamojoje išvadoje prokuroras M. Dūda nurodo, kad organizaciją sukūrė E. Kusaitė?

Dar vienas diskusijos vertas klausimas – kodėl prokuroras M. Dūda inkriminuoja E. Kusaitei LR BK 250 straipsnio 4 dalį (įvykdytas „Teroro aktas“, „/…/ padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus, jeigu tai buvo nukreipta prieš strateginės reikšmės objektą arba dėl to atsirado sunkių padarinių /…/“), kurioje numatyta sankcija nuo 10 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tokie veiksmai nebuvo padaryti. Kodėl nekvalifikuota pagal 250 straipsnio 6 dalį („/…/ kas kūrė teroristinę grupę, kurios tikslas – šiame straipsnyje numatytais veiksmais bauginti žmones /…/“) su sankcija nuo 10 iki 20 metų laisvės atėmimo? Gal todėl, kad bausmė „iki gyvos galvos“ padidina prokurorų reikšmingumą ir E. Kusaitės pavojingumą?

Dėl teroristinės organizacijos: Maskva – nebuvo, Vilnius – buvo

Prokuroras M. Dūda 2010 metų spalio 29 dienos kaltinamajame akte nurodo, kad E. Kusaitė nuo 2009 metų rugpjūčio 12 iki spalio 24 dienos sukūrė teroristinę grupę (per 73 dienas), nors su Maskvoje gyvenančiais čečėnais internetu bendravo kelerius metus: „/…/ rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje bendru jos – Eglės Kusaitės bei Apti Magmadovo ir Aišos Magmadovos sutarimu buvo sukurta iš jos – Eglės Kusaitės, veikusios Lietuvos Respublikoje ir Apti Magmadovo bei Aišos Magmadovos, veikusių Rusijos Federacijos teritorijoje, organizuota grupė labai sunkiam nusikaltimui – teroro aktui Rusijos Federacijos teritorijoje esančiame strateginiame objekte vykdyti /…/“. Tame pačiame kaltinamajame akte prokuroras nurodo, kad tas objektas yra „Rusijos karinėje bazėje“.

Jei E. Kusaitė, kaip teigia prokuroras M. Dūda, buvo teroristinės grupės iniciatorė ir vadovė, koks tuomet buvo Magmadovų vaidmuo? Jei laikysimės Rusijos versijos, kad Magmadovai nebuvo E. Kusaitės „teroristinės organizacijos“ nariais, kyla klausimas, ar be jų valios ji galėjo sukurti kokią nors organizaciją? Ir kas čia būtų iniciatoriai – E. Kusaitė, Apti Magmadovas ar Aiša Magmadova, jei Rusijos teismas visai tokios problemos neįžvelgė ir maskviškių tokiais dalykais nekaltino? Prokuroro M. Dūdos nuomone, sprogdintis ketino tik E. Kusaitė, o Magmadovai nesirengė tokiame veiksme dalyvauti nei pagal Lietuvos, nei pagal Rusijos versiją.

Lietuvos teisme nėra nuorodų nei į 255 puslapių apimties kaltinamąjį aktą, kurį 2010 metų lapkričio 13 dieną surašė Rusijos FSB tardymo valdybos vyresnysis tardytojas justicijos papulkininkis A. V. Fisiukov, nei į Maskvos srities teismo nuosprendį, kur nėra jokių teiginių apie Magmadovų ar E. Kusaitės sukurtą „teroristinę organizaciją“. Ar nuomones, išsakytas bendraujant telefonu ar internetu, galima vertinti kaip organizacijos sukūrimą?

Beje, Rusijos FSB tardytojas A. V. Fisiukov, 2010 metų balandžio 7 dieną Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje tardęs E. Kusaitę, visai nekalbėjo apie jos sukurtą organizaciją. Jo klausimų tikslas buvo surasti įkalčių Magmadovams, įrodyti, kad jie lietuvaitę verbavo.

Dar viena iškalbinga detalė: net Rusijos Federacijos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis formaliu ir nepatikimu Rusijos teisės požiūriu, tik 2010 metų vasario 8 dieną pripažino Imirat Kavkaz teroristine organizacija ir ją uždraudė. Tuo metu E. Kusaitė jau daugiau nei 3 mėnesius sėdėjo kalėjime, įtariant galimais kontaktais su šia pasipriešinimo organizacija, kuri jos suėmimo metu nebuvo pripažinta teroristine ir uždrausta.

Sveiko proto logika

Šioje istorijoje išryškėjusi visuma – sveiko proto logika, aplinkybių seka, kai kurie intensyvūs provokaciniai VSD veiksmai (tris mėnesius E. Kusaitei nuomotas butas ir teiktas išlaikymas, kartu apgyvendinus musulmone apsimetusią kadrinę VSD darbuotoją Serrin, kuri pumpavo reikiamas nuostatas), viešas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko teiginys, kad šioje byloje „buvo simuliuojama kova su terorizmu“ („Atgimimas“, 2012-02-10), E. Kusaitės mentalitetas, erudicija, intelektas, socialinė branda, faktas, kad jai nebuvo pareikštas oficialus įspėjimas, kaip numatyta VSD įstatymo 81 straipsnyje – neleidžia abejoti, kad VSD prieš Lietuvos pilietę atliko nepagrįstus veiksmus. Nebuvo laikomasi Baudžiamojo proceso kodekso 158 straipsnio 4 dalies nuostatos: „Atliekant tyrimą šiame straipsnyje nustatyta tvarka draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką.“ Nepaisant šio draudimo, provokacija buvo totalinė! Matome daugybę tokio pobūdžio veiksmų tiek iš VSD, tiek iš prokuratūros pareigūnų pusės, nors jie neįtikinamai tai neigia.

Retorinis klausimas – ko tokiais veiksmais siekiama, kam dirbama, koks įstatymas ir kokia moralė leido tarnyboms laužyti jaunos, socialiai nesubrendusios mergaitės likimą?

Vienintelė išeitis: nors ir pavėluotai, tiesa apie institucijų veiklą turi pasiekti teismą,  piktnaudžiavimai tarnybine padėtimi turi būti įvardinti. Jei tai nebus padaryta, procedūrinis išsisukinėjimas ir vilkinimas tik kels įtampą visuomenėje, kuri šią istoriją suvokia kaip akibrokštą, nesuderinamą nei su moralės, nei su teisės, nei su Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, vertybėmis.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *