Vežant gyvūnus per karščius, būtina paisyti jų gerovės reikalavimų (0)

efoto.lt nuotr.

efoto.lt nuotr.

Aukšta oro temperatūra ir drėgmė kelia rimtą pavojų gyvūnams transportavimo metu. Planuojant keliones vasarą ilgiau kaip 8 valandas, reikia atsižvelgti į oro sąlygas bei tinkamai parengti neatidėliotinų priemonių planus, kuriais būtų siekiama sumažinti gyvūnų nereikalingų kančių riziką ir išvengti jų kritimo.

Drėgmė gali smarkiai sustiprinti neigiamą aukštos temperatūros poveikį gyvūnams ir padidinti jų kančias. Nuo karščio gyvūnai ginasi išskirdami vandens garus prakaituodami ar alsuodami. Esant didelei drėgmei, vandens garų išskyrimas sumažėja. Todėl esant aukštai temperatūrai ir didelei drėgmei, gyvūnai gali patirti karščio stresą, pabloginantį jų būklę ar net sąlygojantį žūtį.

Neatidėliotinų priemonių planai turi būti parengti kiekvienai kelionei, jie ypač svarbūs per karščius, nes prastovos, kurios normaliomis sąlygomis neturi didelės reikšmės, karštyje gali tapti kritinėmis. Tokiuose planuose turi būti detaliai išdėstyta, su kuo susisiekti esant kritinei situacijai, kur gauti vandens, taip pat vežėjams turi būti nurodyti kontrolės postai, paaiškinta, kaip atpažinti karščio streso požymius ir kokių imtis veiksmų konkrečiais atvejais.

Gyvūnų transportavimo priemonės turi turėti patikrinimo ir patvirtinimo sertifikatus, jose privalo būti įranga temperatūrai sekti bei fiksuoti ir ventiliacijos sistema, galinti dirbti ne trumpiau kaip 4 val. po variklio išjungimo. Ventiliacijos sistema turi būti pajėgi palaikyti transporto priemonėje nuo 5 iki 300 C temperatūrą, su ± 5 laipsnių nukrypimu, priklausomai nuo lauko temperatūros. Vežėjai, vairuotojai ir palydovai turi būti gerai susipažinę su šios sistemos veikimu. Visose transporto priemonėse turi būti įrengta funkcionali girdymo įranga, galinti visiškai patenkinti vandens ar atitinkamų elektrolitų poreikį, priklausomai nuo gyvūnų rūšies ir amžiaus. Vežėjai, gabenantys ūkinės paskirties gyvulius ar arklius ilgesniais nei 8 val. trukmės maršrutais į Europos Sąjungos valstybes ar kitas šalis, turi būti susipažinę su Europos Tarybos Reglamente (EB) Nr.1/2005 nurodytais ventiliavimo ir temperatūros monitoringo reikalavimais.

„Siekiant išvengti gyvūnų kančių transportuojant juos per karštį ir tvyrant didelei drėgmei, visų pirma reikėtų vengti kelionių karščiausiu paros metu, o suplanuoti jas, kad būtų keliaujama vėsesniu oru vakare ar nakties metu. Rekomenduojama naudoti transporto priemones su šviesiais stogais, kad sugertų kuo mažiau saulės spindulių. Jeigu yra galimybė, reikėtų padidinti stogo aukštį virš gyvūnų galvų, kad pagerėtų oro cirkuliacija, kur įmanoma, nuimti papildomas platformas. Be to, svarbu ne mažiau kaip 30 % padidinti pakrovimo plotą, tenkantį vienam gyvūnui. Vežėjams būtina dažniau tikrinti ir stebėti, kad gyvūnai būtų aprūpinti vandeniu ar elektrolitų tirpalais, taip pat stengtis parkuotis pavėsyje“, – patarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vyriausias veterinarijos gydytojas Algis Dranseika.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *